– Viešojoje erdvėje tiek informacijos apie antsvorio mažinimą ir sveikatai palankią mitybą, kad, atrodo, žmonės labai domisi šia tema ir turėtų būti labai sveiki. Gal situacija gerėja?
– Nutukimas yra lėtinė sudėtinga liga, kuriai būdingas per didelis kūno svoris dėl per didelio riebalinio audinio kaupimosi, o tai turi neigiamos įtakos sveikatai: medžiagų apykaitai, judėjimo sistemai, psichinei būsenai ir yra susiję su padidėjusia daugelio ligų rizika.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje ši problema pasiekė epidemijos mastą: beveik 60 proc. suaugusių žmonių turi antsvorio ar serga nutukimu. Reikia pabrėžti, kad su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, o būtent šios ligos jau ne vieną dešimtmetį yra pagrindinė europiečių mirties priežastis. Dar viena liūdna žinia, kad antsvoris ir nutukimas Europoje sąlygoja daugiau kaip tris ketvirtadalius II tipo diabeto atvejų, dėl ko kasmet miršta per milijoną žmonių.
Įvairiose pasaulio šalyse antsvorio ir nutukimo paplitimas yra skirtingas, tačiau, bendrai paėmus, ši problema pripažįstama kaip ypač rimta XXI a. sveikatos problema. Yra atlikta tyrimų ir sukaupta duomenų, kad per pastaruosius metus įvairiose šalyse antsvorio paplitimo lygis svyruoja nuo 21 iki 78 proc., nutukimo – nuo 5 iki 36 proc.
Taigi, situacija su kiekvienais metais tik blogėja – drįsčiau šią ligą prilyginti globaliniam atšilimui.
– Jeigu nutukusių žmonių daugėja, tai kodėl?
– Viena iš pagrindinių priežasčių – tai sveikos mitybos principų nesilaikymas, daugiau suvartojant greitai paruošiamo maisto, kuriame gausu cukraus ir riebalų. Kita – fizinio krūvio sumažėjimas, kai daugiau laiko praleidžiama prie išmaniųjų įrenginių, pasikeitę kasdienio susisiekimo būdai, sėslesnis laisvalaikis.
– Ne vienas sako: „Antsvoris man gyventi netrukdo. Ir toks sau patinku.“ Ar nutukimas – tik estetinė problema?
– Ne, nutukimas – ne tik estetinė, bet ir viso organizmo problema, dažnai susijusi su daugybe sunkių gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija ir obstrukcinė miego apnėja.
– Kodėl esant nutukimui, reikia mažinti svorį? Kaip tai daryti, kad rezultatas būtų ilgalaikis?
– Esant padidėjusiam svoriui, šį būtina mažinti – kaip jau minėjau, nutukimas didina gretutinių ligų išsivystymo riziką. Norint, kad svoris palaipsniui mažėtų, reikia laikytis sveikos mitybos principų, būti pakankamai fiziškai aktyviam, keisti savo elgseną pasitelkiant į pagalbą psichoterpeutą (taikoma kognityvinė elgesio terapija, kuri žymiai prisideda prie ilgalaikių rezultatų išlaikymo). Be abejo, svarbu ir tęsti bendradarbiavimą su dietologu, kuris užtikrins, jog pacientas antsvorį mažina sveikai, ugdosi ilgalaikius įpročius, o esant poreikiui papildomai skirs medikamentinį gydymą ar pasiūlys kitas alternatyvas, kurios padėtų sumažinti ir išlaikyti tinkamą svorį.
– Ar yra kokių naujoviškų nutukimo gydymo metodų?
– Gyvenimo būdo keitimas yra pagrindinė priemonė gydant nutukimą. Tačiau tik pusei nutukimu sergančių pacientų, vien pakoregavus gyvenimo būdą, pavyksta sumažinti kūno masę 5–10 proc. Todėl ieškoma vis naujų galimybių šiai ligai įveikti.
Viena iš naujovių – minimaliai invazyvi intervencija, kai į skrandį implantuojamas skrandžio balionas. Pacientui nereikia taikyti narkozės, o procedūra užtrunka iki 15 min. Implantuotas balionas užima nuo trečdalio iki pusės skrandžio tūrio, sumažindamas jį ir taip valgančiam žmogui sukurdamas ankstyvą sotumo jausmą. Dėl to sumažėja maisto porcija, išvengiama persivalgymo. Taigi pritaikius tokį gydymo metodą, pacientui suformuojami sveikos gyvensenos įpročiai, kurie sumažėjusį kūno svorį padeda išlaikyti ir vėliau.
– Ar į dietologą vertėtų kreiptis tik esant nutukimui?
– Dažniausiai pacientai konsultuojami ne tik su nutukimu susijusiais klausimais, bet ir sergant virškinimo, endokrininėmis, odos ligomis, turint padidėjusį cholesterolio kiekį, prieš ir po įvairių chirurginių operacijų.