Svarbu rinkis ne ploną, o natūralų audinį
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės stebėsenos specialistė Evelinos Maziliauskaitės, karštą vasaros dieną rekomenduojama rinktis šviesius ir lengvesnius drabužius. Geriausia – laisvo kirpimo, nevaržančius judesių, leidžiančius kūnui kvėpuoti.
„Esant galimybei, reikėtų rinktis natūralaus audinio pluošto aprangą iš medvilnės ar lino. Net ir ploni sintetiniai drabužiai, esant dideliam karščiui, nėra tinkamas sprendimas“, – sako E. Maziliauskaitė.
Andrius Černauskas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus gydytojas rezidentas sako, kad drabužiai turėtų būti iš natūralios medžiagos, nes, pavyzdžiui, medvilniniai audiniai padeda išlaikyti žemesnę kūno temperatūrą.
„Prakaitavimas skirtas atsivėsinimui. Prakaito gali trūkti kai žmogus geria nepakankamai skysčių. Tuomet, jei oro temperatūra ilgesnį laiką išlieka aukšta, prakaitavimo atsivėsinti tiesiog nebepakanka“, – sako A. Černauskas.
Dėl šios priežasties, pasak gydytojo, reikia vengti storų ir aptemptų drabužių, pavyzdžiui, džinsų. Tai trikdo kraujotaką ir trukdo kūnui atsivėsinti bei įvairiais būdais atiduoti į aplinką nereikalingą šilumą.
Esant saulėkaitoje – kūną dengiame drabužiais
Visuomenės sveikatos specialistė sako, kad karštomis dienomis neretai būna saulėta, todėl pataria rinktis daugiau kūno dengiančius.
„Būnant lauke, kai veikia tiesioginiai saulės spinduliai, nepridengtomis kūno vietomis reikėtų pasirūpinti. Odą apsaugo tik teisingai naudojamos priemonės, kurių pakankamą kiekį reikia tepti ant švarios odos, likus bent 30 minučių iki išėjimo į lauką. Visavertės apsaugos užtikrinimui, kremu išsitepti reikėtų maždaug kas dvi valandas, naudojant kuo didesnį apsaugos faktoriaus skaičių (30 SPF ir daugiau)“, – sako E. Maziliauskaitė.
A. Černauskas sako, kad išsirengti nerekomenduojama net jei dangų dengia debesų sluoksnelis. „Jei saulė kepina ir nėra debesų, būtina pasitepti kremu nuo įdegio ir tai nuolat kartoti. Tačiau geriau yra ne teptis daugybę kremo ir būti atidengus didžiąją kūno dalį, o ilgiau laikytis pavėsyje, vėsiose ir gerai vėdinamose patalpose. Kremai pablogina šilumos atidavimą ir jį reiktų naudoti tik ant tų kūno vietų, kurių nepavyksta paslėpti nuo saulės“, – sako gydytojas rezidentas.
Nepamirškite ir kitų apsaugos priemonių
E. Maziliauskaitės teigimu, karštą vasaros dieną nerekomenduojama ilgai būti saulėje be galvos apdangalų, nes jie apsaugo ne tik galvą, bet ir veidą, nosį, kaklą. O štai norint pasirūpinti akimis, derėtų nepamiršti saulės akinių su apsauginiu filtru. Specialistė pabrėžia, kad vietas, kurių nepridengėte drabužiais, reikia reguliariai tepti apsauginiais kremais.
A, Černauskas sako, kad reikia nepamiršti gerti daugiau skysčių (dažnai ir po nedidelį kiekį). Nepamirštant gerti ne tik gryną, bet ir mineralizuotą vandenį. Tačiau skysčių neturėtų padauginti žmonės su širdies ar inkstų nepakankamumu.
Vyresniems asmenims, pasak gydytojo rezidento, turintiems daugiau lėtinių ligų reiktų nesiruošti į ilgesnes išvykas ar išėjimus iš namų – gerai vėdinamos patalpos namuose ar sodyboje yra viskas ko reikia.
Gydytojas rezidentas pabrėžia, kad kilus abejonėms dėl sveikatos būklės ar perkaitimo – konsultuokitės su šeimos gydytoju ar greitąją medicinos pagalba. Tik skubiais ir itin neaiškiais atvejais – skubios pagalbos skyriais.