Joniškio ligoninėje operavosi 22-ejų metų šiaulietis Laurynas. Jis sako nė pats tiksliai nežinantis, kada įvyko lemiamas momentas, atvedęs ant operacinio stalo. Visgi vaikinas prisipažįsta, kad yra aktyvus, iki šiol daug sportavo.
„Greičiausiai tai įvyko žaidžiant futbolą, o net nežinau, kokiu metu man tai įvyko. Daug bėgiodavau, aktyviai žaisdavau, kovos menais užsiiminėjau. Vieną rytą atsikeliu, žiūriu, kelis ištinęs“, – prisimena Laurynas.
Neilgai trukus jam buvo atlikti reikalingi tyrimai ir paaiškėjo, kad skilo kelio kremzlė.
„Kai gydytojas Vytautas Mažutavičius pasakė, kad tai rimta, nuliūdau. Tačiau operacija atlikta sėkmingai ir aš vėl su šypsena“, – sako šiaulietis.
Tiesa, nuo sportinių veiklių Laurynui teks pailsėti nuo 6 iki 8 mėnesių.
„Dar negalvojau, ką darysiu tada, tačiau, manau, kad daugiau pasisaugosiu. Gal nešiosiu specialų įtvarą, labiau prisižiūrėsiu. Esu jaunas, reikia prisižiūrėti“, – pasakojo vaikinas.
Mažame mieste subūrė stiprią komandą
Gydytojas ortopedas traumatologas Vytautas Mažutavičius tokią operaciją yra atlikęs ne kartą, todėl Laurynas iš Šiaulių atvažiavo į Joniškį ir pateko į šio specialisto rankas. Visgi, šis gydytojas su komanda Joniškyje tokį darbą atlikto pirmą kartą – tokios rimtos operacijos rajoninėse ligoninėse yra retos, nes jose trūksta pakankamai kvalifikuoto personalo, reikiamos įrangos ir instrumentų. Tačiau pastaruoju metu Joniškio ligoninė, vadovaujama jauno gydytojo Martyno Gedimino bei jo komandos, ir palaikoma rajono savivaldybės, profesionalumo kartelę užkėlė aukštai.
„Norint atlikti tokią operaciją reikia ne tik komandos, bet ir įrangos, specialių instrumentų. Joniškio ligoninei nupirkta pati naujausia įranga, kokia naudojama visame pasaulyje. Norint to pasiekti, reikėjo administracijos gero darbo ir rajono savivaldybės palaikymo, – kalbėjo operaciją atlikęs gydytojas ortopedas traumatologas V. Mažutavičius. – Šioje ligoninėje gydytojai turi laisvės, gali dirbti be įtampos, jau daug specialistų čia subėgo iš kitų aplinkinių ligoninių. Tai pavyzdys, kad ir taip galima dirbti regiono ligoninėje“.
Pasak gydytojo, apie Joniškio ligoninės išskirtinumus žino ir aplinkinių miestų gyventojai, kurie čia spręsti problemų atvažiuoja iš didesnių miestų – Šiaulių, Panevėžio, Mažeikių.
Apie atliktą operaciją Joniškio ligoninė paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Įrašas susilaukė nemažai dėmesio, kolegų ir pacientų pagyrų ir sveikinimų: „Didžiuojamės savo rajonine ligonine; Ačiū medikams. Gera, kad mūsų ligoninė taip tobulėja; Pagarba Medikų komandai. Mūsų anūkas pateko į istoriją. Sėkmės ir Laurynui, ir Gydytojams!“ – buvo rašoma komentaruose.
„Delfi“ pasikalbėjo su operaciją atlikusiu gydytoju ortopedu traumatologu V. Mažutavičiumi.
– Papasakokite, kokia tai operacija, kas buvo atlikta?
– Operacija buvo atlikta pacientui, kuriam diagnozuotas disekuojantis osteochondritas. Tai liga, kurios metu tam tikroje sąnario vietoje (nebūtinai kelio) sutrinka kraujotaka, įvyksta kaulo nekrozė (numiršta). Šioje vietoje atsiskiria kremzlė ir, galų gale, iškrinta laisvas fragmentas. Priklausomai nuo kremzlės defekto dydžio, pasireiškia simptomai – sąnario strigimas, skausmas, tinimas, žalojami aplinkiniai audiniai. Sutrinka sąnario funkcija, žmogus šlubuoja, negali pilnavertiškai judėti ir gyventi.
Konkrečiu šiuo atveju, atsiskyręs kremzlės fragmentas buvo apie 2x2 cm dydžio. Pakankamai didelis šlaunikaulio atraminio paviršiaus defektas, kuris darė įtaką sutrikusiai sąnario funkcijai – pasireiškė skausmas, strigimas, tinimas. Atsiskyręs kremzlės fragmentas, vadinamas sąnarine pele arba laisvakūniu, kuris „plaukioja“ po sąnarį, žaloja aplinkinius audinius – sveiką kremzlę, meniskus, raiščius, todėl reikia jį pašalinti. Likusį kaulo defektą (apie apie 4 kv. cm plotą) reikia užpildyti, nes kremzlė neturi kraujotakos ir inervacijos, negali regeneruoti (savaime atsistatyti), kaip oda ar raumenys.
Operacija atliekama keliais etapais. Visų pirma, defekto srityje suformuojami mikrolūžiai (atveriami kaulų čiulpai, kad patektų kamieninės ląstelės, gebančios diferencijuotis į kremzlės ląsteles). Kitu etapu ertmė užpildoma kolageno membrana (kolagenas yra svarbus atraminis baltymas, sudedamoji kremzlės dalis), kuri pritvirtinama fibrino klijais (fibrinas yra baltymas, kuris dalyvauja kraujo krešėjimo sistemoje) sudaromas natūralus barjeras, kad ląstelės iš kaulų čiulpų nepatektų į sąnario ertmę, liktų membranoje.
Operacija atlikta minimaliai invazyviai, per 1–2 cm pjūvelius. Tai suteikia galimybę pacientui greitai sveikti, netraumuojami audiniai, nelieka didelių randų. Pacientas tą pačią dieną saugiai išleistas namo.
– Kuo ši operacija yra išskirtinė?
– Tai – ne kasdienė operacija, nes disekuojančiu osteochondrtitu serga apie 3 iš 10 000 žmonių. Todėl didžioji dalis tokių pacientų gydomi universitetinėse klinikose. Joninškio ligoninei – tai didelis proveržis į priekį, nes šios operacijos retai atliekamos respublikinėse ligoninėse, arba visai neatliekamos.
Apskritai, kalbant apie operacijų spektrą, Joniškio ligoninė yra pavyzdys daugeliui didesnių ligoninių, būtų galima remtis Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, siekiant objektyvizuoti duomenis. Sveikatos sistema nuolat reformuojama, regionų gyventojai negauna reikalingų paslaugų vietoje, todėl tenka ieškoti centruose. O ši ligoninė yra pavyzdys, kaip ligoninės administracija gali suburti profesionalų kolektyvą, teikti saugias ir visiems prieinamas paslaugas, nereikia migruoti po visą šalį ieškant pagalbos.
Jei ne vykdomos reformos – Joniškio ligoninė galėtų pasiūlyti dar didesnį paslaugų spektrą, kalbant apie ortopediją traumatologiją – sąnarių endoprotezavimas tikrai nebūtų išimtis.
Kokios yra disekuojančio osteochondrtito priežastys?
Gydytojas ortopedas traumatologas V. Mažutavičius sako, kad konkrečių disekuojančio osteochondrtito ligos priežasčių iki galo nėra žinoma, tačiau tyrimai rodo, kad didžiausią įtaka turi dažnas sąnario traumavimas, perkrova, todėl šia liga dažniausiai serga jauni, aktyvūs žmonės, neretai kontaktinio sporto atstovai.
„Taip pat įtakos turi genetika, endokrininiai ir metaboliniai veiksniai. Liga diagnozuojama atlikus kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. Jei iškritęs kremzlės fragmentas nėra didelis, yra ne atraminiame sąnario paviršiuje ir netrukdo judesiams – galima gydyti konservatyviai. Priešingu atveju – laukia operacija“, – sako gydytojas.
Konservatyvaus gydymo būdų yra įvairių, jie parenkami pagal paciento amžių ir būklę. Gali būti taikoma imobilizacija ortopediniu įtvaru, paskiriamas judėjimas ramentais, aktyvios fizinės veiklos atsisakymas. Medikamentai – priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo – skiriami tik simptominiam gydymui. Fizioterapija taip pat svarbi, siekiant išlaikyti pilną judesių amplitudę, raumenų tonusą.
Didžiausios sportininkų mėgėjų klaidos
Į kineziterapeutę Jūratę Mincę neretai kreipiasi persisportavę klientai. Pasak „Divos namų“ specialistės, dažniausiai problemos kyla tada, kai žmogus pernelyg daug įninka į vieną sporto šaką. Kineziterapeutė pastebi, kad sportininkai mėgėjai dažniausiai prieš užsiėmimą neapšyla, o po treniruotės neatlieka reikalingų tempimo pratimų. Tai didina traumų riziką.
„Persitreniravimas gresia ir tada, kai nuolat aktyvinamos tik tos pačios raumenų grupės, atliekami pasikartojantys judesiai. Dėl šių problemų po truputį atsiranda raumenų disbalansas, vieni raumenys tampa per daug apkrauti, o kiti „tinginiauja“, nes jų niekas aktyvina ir neįdarbina, – sako kineziterapeutė J. Mincė. — Laikui bėgant atsiranda biomechaniniai kūno pokyčiai, dėl kurių atsiranda įvairūs skausmai, sportinės traumos.
Dažniausiai tai neįvyksta greitai, o formuojasi metai iš metų. Jei atsiradus problemai, skausmui tai yra ignoruojama, vėliau neapseinama be kineziterapeutų pagalbos, kai laukia ilgas darbas viską atstatyti, o kartais prireikia ir traumatologų pagalbos dėl injekcijų ar operacijų.“