Senasis gyvenimo būdas
Tiesą sakant, niekada nesukau galvos dėl savo svorio. Visada pasitikėjau savimi, niekada nesigėdijau savo kūno, neturėjau ir rimtesnių sveikatos problemų. Pradėjus studijuoti koledže, vakarėliai ir stresas situaciją pakeitė – pradėjo augti papildomi kilogramai.
Be to, turiu prisipažinti, kad visada save klaidingai laikiau fiziškai aktyvia. Kartą per savaitę eidavau į sporto salę, kur maždaug 20 minučių sportuodavau ant elipsinio treniruoklio. Šventai tikėjau, kad tai veiksminga mankšta.
2009 metais nuėjau pas šeimos gydytoją. Ten smogė nemaloni tiesa – paaiškėjo, kas sveriu 102 kilogramus: tai buvo žymiai daugiau, nei tikėjausi.
Pokyčiai – viskas prasidėjo nuo mitybos
Maždaug tuo metu su viena drauge pradėjome kalbėtis, kad būtų šaunu kartu laikytis dietos. Tikrai nebuvo taip, kad nusprendžiau sulieknėti, nes staiga pritrūkau pasitikėjimo savo jėgomis. Tiesiog ieškojau iššūkio – norėjau dėl savęs padaryti ką nors gero, padėti savo kūnui.
Abi su drauge nusprendėme laikytis mažai angliavandenių turinčios dietos. Atsisakiau apdoroto maisto ir miltinių patiekalų, iki minimumo sumažinau suvartojamo alkoholio kiekį.
Teko išmokti vieną labai svarbų dalyką – gaminti. Buvau priversta suktis virtuvėje. Daug domėjausi, kokios baltymų rūšys sveikiausios ir kaip jas skaniai ir sveikai paruošti. Vieną dieną suvokiau, kad ieškoti naujų sveikų receptų ir juos išbandyti – labai smagu. Be to, pradėjau valgyti labai daug daržovių – pirmą kartą gyvenime.
Sportas, sportas ir dar kartą sportas
Žinojau, kad jokiomis priemonėmis nepriversiu savęs užsiimti fizine veikla, kuri man ne prie širdies, pavyzdžiui, bėgiojimu. Teko ieškoti kompromiso – rasti fizinę veiklą, kuri man teiktų džiaugsmą. Netikėtai man pačiai paaiškėjo, kad tai – darbas su svoriais. Pradėjau sporto salėje lankytis penkis kartus per savaitę ir ten liejau prakaitą mažiausiai po valandą – kiekvieną dieną mankštinau vis kitą kūno dalį. Be to, dariau pratimus, skirtus širdies raumens stiprinimui.
Ryžtas ir džiuginantys rezultatai
Per tris mėnesius netekau 30 kilogramų – skaičius tikrai įspūdingas. Nepaisant to, puikiai supratau, kad pergalė prieš antsvorį – per menka motyvacija. Juo labiau, kad jau buvau pasiekusi užsibrėžtą tikslą. Tad, užuot visą dėmesį skyrusi svorio metimui (jau svėriau tiek, kiek norėjau), nusprendžiau, kad svarbiausia maži kasdieniniai pokyčiai, gerinantys gyvenimo kokybę.
Turiu pripažinti, kad mane labiausiai motyvuoja po treniruotės juntamas jėgų antplūdis ar virtuvėje pasiekdama pergalė pagaminus naują sveiką patiekalą.
Didžiausias atlygis
Galėdama socialinėje žiniasklaidoje dalintis savo sėkmės istorija ir skatinti kitus žmonės ryžtis pokyčiams, jaučiuosi tiesiog nuostabiai. Labai gera matyti, kaip mano pavyzdys įkvepia ir kitus.