Organizmui išlaikyti skysčius padeda ne tik grynas vanduo
Rekomenduojamas skysčių kiekis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, kūno svorio, bendros fizinės būklės, gyvenimo būdo. Pasak gydytojos, skirtinguose šaltiniuose pateikiamas būtinas paros skysčių kiekis sveikam, vidutiniškai aktyviam žmogui svyruoja nuo 1 l iki 2,6 l.
Didžiausią dalį vandens kiekio kūnas gauna iš visų suvartojamų skysčių: ne tik vandens, bet ir sulčių, gazuotų ir negazuotų gėrimų, kavos arbatos, sriubos. Dar apie 20 proc. paros suvartojamų skysčių gaunama su šviežiais vaisiais ir daržovėmis.
„Ne visai tikslu teigti, kad kava ar arbata tikrai „išvaro vandenį iš organizmo“. Kofeinas, esantis šiuose gėrimuose, paskatina diurezę – šlapimo išsiskyrimą tik trumpam. Tačiau dažnai vartojant kofeino turinčius gėrimus šis poveikis mažėja ir žmonės tokio efekto nebejaučia“, – sakė E. Petrauskienė.
Pasak gydytojos, medžiaga teofilinas, esantis arbatoje, šiek tiek sustiprina diuretinį kofeino poveikį. Šlapimo išsiskyrimą dar skatina alkoholis ir net gerokai stipriau nei kofeinas. Taip pat šiuo poveikiu pasižymi kinrožė.
„Kinrožės dažnai yra dedamos į „vaisines“ arbatas. Tačiau bet kokiu atveju šis poveikis nebus toks stiprus kaip, tarkim, sintetinių diuretikų – šlapimo išsiskyrimą skatinančių vaistų. Todėl apskaičiuoti, ar tiksliai pasakyti, kiek papildomų skysčių reikia išgerti po, pavyzdžiui, vieno arbatos puodelio, negalima. Skysčių balansas skiriasi priklausomai nuo dienos ar būklės. Ir tas puodelis arbatos ar kavos tikrai neturės didelės įtakos bendram organizmo skysčių kiekiui, jei greta to puodelio yra suvartojama bent jau 1-2 litrai kitokių skysčių“, – pasakojo šeimos gydytoja.
Kodėl sergant reikia vartoti daugiau skysčių?
„Susirgus ir karščiuojant labai stipriai padidėja skysčių netekimas – kūnas bando vėsintis garinant vandenį per odą, padažnėja kvėpavimas, kurio metu taip pat garinamas vanduo. Jei kūno temperatūra pakyla aukščiau nei 37°C , prie kiekvieno papildomo laipsnio reikia pridėti dar 100-150 ml skysčių prie dienos normos“, – sakė E. Petrauskienė.
Be to, jei žmogus vemia ar viduriuoja, skysčių poreikis darosi dar didesnis.
„Labai paprastai skaičiuojant – 1 vėmimo ar viduriavimo epizodas prideda stiklinę vandens ar kito skysčio papildomai prie dienos bazinio poreikio“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, visiškai nesvarbu, kokį skystį žmogus geria karščiuodamas, nes tai organizmas vis tiek pasisavina. Vis dėlto reikia prisiminti, kad esant vėmimui ar viduriavimui, labai svarbu atgauti prarastus elektrolitus, todėl reikia dalį skysčių keisti elektrolitų – geriamosios rehidratacijos tirpalu.
Kodėl svarbu palaikyti reikiamą kiekį skysčių organizme?
Esant dehidratacijai blogėja kraujo cirkuliacija, audinių mityba, sutrinka elektrolitų balansas, inkstų veikla, didėja apsinuodijimo rizika, gali atsirasti trombozės ar daugybė kitų gyvybei pavojingų sutrikimų.
„Tačiau toks pavojingas skysčių netekimas yra pakankamai retas sveikiems žmonėms, todėl, kad signalą apie skysčių mažėjimą organizme iš karto gauna smegenys ir atsiranda troškulys, kuris jau verčia mus ieškoti ko nors atsigerti“, – sakė E. Petrauskienė.
Netekti vandens ir skysčių žymiai didesnė grėsmė kyla esant sudėtingoms sąlygoms: sportuojant karštą dieną, sergant – karščiuojant, vemiant, viduriuojant. Taip pat esant didelės apimties nudegimams, kraujuojant.
Kaip apskaičiuoti, kiek per dieną reikia išgerti skysčių?
Gydytoja sako, kad paprasčiausia vadovautis taisykle, jog per parą reikia išgerti maždaug 2 litrus skysčių.
„Jei bus suvartojama maždaug tiek, tai tikslus kiekis tikrai nėra svarbus. Vieną dieną išgeriame daugiau, kitą mažiau, taip deficitas išsilygina. Svarbiausia, kad esant sudėtingesnėms situacijoms – labai karštą dieną, karščiavimui ar kitoms ligoms esant, intensyvaus sporto ir prakaitavimo metu, būtų išgeriama papildomai. Svarbu jausti savo organizmą – atsiradęs troškulys praneša apie skysčių deficitą“, – pasakojo šeimos gydytoja E. Petrauskienė.