Prasti ir cholesterolio, ir kepenų rodikliai
Pasak pašnekovo, patys tyrėjai buvo nustebę, kai pamatė apibendrintų tyrimų rezultatus – apie 40 proc. žmonių cholesterolis buvo per didelis, 40 proc. vitamino D kiekis neatitiko normų, 11 proc. pacientų kepenų fermentų tyrimas taip pat buvo blogose ribose.
„Dauguma žmonių galvoja, kad prevenciškai tikrintis reikia vyresniems žmonėms. Tačiau gyvenimas rodo, kad net ir jaunimas susiduria su prastais sveikatos rodikliais“, – kalbėjo V. Dockus.
Medicinos vadovas pasakoja, kad dažnai vizualiai negalima pasakyti, ar žmogus turi padidėjusį cholesterolį. Ir pats žmogus to nejaučia.
„Jaunimas lekia, daug dirba, įtakos turi ir stresas, žalingi įpročiai, fizinio aktyvumo stoka, juk dabar didžiąją laiko dalį praleidžiame prie ekranų. Be to, prisideda ir neturėjimas laiko tinkamai pasirūpinti savo mityba“, – sakė V. Dockus.
Dėl blogojo cholesterolio ilgainiui kemšasi kraujagyslės, tad ateityje gali grėsti insultas ir infarktas. Labai svarbu tam užkirsti kelią ir cholesterolį reguliuoti kuo anksčiau. Jei per didelis jo kiekis pastebimas anksti, galima imtis ne medikamentinių, o gyvensenos pokyčių.
„Techninė apžiūra“ – bent kartą metuose
„Kiekvienais metais vežame automobilius pakeisti tepalus, variklio alyvą, galbūt padangas, nes nenorime, kad mašina subyrėtų. Tačiau žmogus su savo sveikata dažnai to nedaro. Jis moka pinigus už automobilį, bet sau techninės apžiūros neatlieka“, – kalbėjo V. Dockus.
Kaip parodė tyrimai, daugumai lietuvių trūksta ir vitamino D.
„Galvojama, kad jei pabuvau prie jūros, saulėje, tai vitamino D ir nebereikia. Deja, taip nėra. Dėl to, jei yra ženklus trūkumas, vertėtų jį pavartoti. Vitaminas D dalyvauja svarbiuose mūsų organizmo procesuose ir yra labai svarbus. Pacientai dažnai supainioja vitamino D stokos simptomus su depresija. Jie jaučia nuovargį, liūdesį ir panašiai“, – sakė V. Dockus.
Per mažas vitamino D kiekis gali daryti įtaką visam organizmui, mat jis svarbus įvairioms kūno dalims.
Tuo metu blogi kepenų fermentų rodikliai gali būti dėl nesaikingo alkoholio vartojimo.
„Jaunimas ne visai tinkamai renkasi alkoholio kiekį ir jo gėrimo dažnumą“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, būtent po tyrimų žmogus susimąsto, kad kažką reikėtų keisti. O kepenys – labai svarbi organizmo sistema, kurią reikia tausoti.
Profilaktinius kraujo tyrimus reikėtų atlikti bent kartą metuose. Dėl jų reikėtų pasitarti su gydytoju, kuris, sužinojęs apie jūsų esamas ar buvusias ligas, šeimos istoriją, patars, kokie tyrimai būtų tinkamiausi.
Nesinaudoja ir nemokamomis programomis
Kiek anksčiau „Delfi“ buvo skelbta, kad profilaktiškai tikrinasi ir seka savo sveikatos rodiklius mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų. 44 proc. Lietuvos gyventojų aukštas kraujospūdis ar padidintas cholesterolis nustatomas profilaktinio sveikatos patikrinimo metu, 32 proc. – pasijutus blogai ir kreipusis į gydytojus bei atsitiktinai, likusiems 13 proc. – gydantis nuo kitos ligos.
Tokie „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai kelia nerimą gydytojams, nes rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra pakankamai kontroliuojama.
Tokie rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad Lietuvos gyventojai nelinkę tikrintis sveikatos ir ja rūpintis, įsitikinusi gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.
„Tikrinantis profilaktiškai pakitimai ar liga nustatoma anksčiau, jos gydymas būna efektyvesnis. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, dislipidemijos paplitimas atsilieka tik truputį, o tikimybė išsivystyti širdies ir kraujagyslių ligoms (ŠKL), kurias paprastai ir prišaukia nekoreguojamas padidintas kraujospūdis ir cholesterolis, yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis. Todėl labai svarbu, kad šie rizikos veiksniai būtų laiku nustatomi ir kontroliuojami“, – sako J. Jurgaitytė.
Profilaktiškai tikrinasi vos kas antras Profilaktinio sveikatos patikrinimo metu arterinė hipertenzija bei dislipidemija dažniausiai nustatomos 46–55 m. amžiaus apklausos dalyviams – daugiau nei 50 proc. apklaustųjų.
Pasak gydytojos, būtent šie žmonės patenka į amžiaus rėžį, kuriam yra skirta Lietuvoje vykdoma ŠKL prevencijos programa, kurioje gali dalyvauti 40-54 metų amžiaus vyrai ir 50-64 metų moterys. Jiems kartą per vienerius metus šeimos gydytojas nustato galimus ŠKL rizikos veiksnius, o esant didelei ŠKL tikimybei siunčia pacientą pas specialistus išsamesniems tyrimams.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. šioje programoje dalyvavo beveik 44 proc. visos tikslinės populiacijos, 2013 m. šis rodiklis siekė 28,4 proc. J. Jurgaitytės nuomone, nors vis daugiau žmonių įsitraukia į ŠKL prevencijos programą, to dar nepakanka.
„Pastebiu, kad vos kas antras žmogus domisi tokiomis profilaktinėmis programomis. Turėtų būti tikrai daugiau, nes šiandien medicina siūlo labai dideles galimybes visapusiškai ištirti širdies funkciją, atlikti visus reikiamus tyrimus. Pirmieji ligos požymiai gali būti nustatomi būtent profilaktinės programos metu, tad tam tikrais atvejais tai gali išgelbėti žmogui gyvybę, tik svarbu, kad pats žmogus to norėtų“, – sako ji.
Pasijutus blogai ir kreipusis į gydytoją kraujospūdžio ir cholesterolio sutrikimai nustatyti net 45 proc. 26-35 metų, 43 proc. 18-25 metų ir 35 proc. 56 ir daugiau metų apklausos dalyvių.