Konkursas, kuris paneigė stereotipus
„Konkursas! Pirmas tiksliausiai atsakęs į 2 klausimus bus apdovanotas. Prizas – lūpų putlinimo procedūra hialurono rūgšties preparatais. Parašykite, kokia jai atlikta operacija ir kokia šios moters profesija?“ - tokią žinią prieš dvejus metus paskelbė plastikos chirurgijos centras. Nors konkursas jau seniai pasibaigęs, aistras jis kaitina iki šiol.
Tiesa, dauguma internautų sutinka, kad poniai Maariai implantais padidinta krūtinė ir sėdmenys. Kai kurie linkę manyti, kad plastikos chirurgų rankos lietė ir veidą – esą moteriai patempta veido oda, atlikta nosies korekcija. Dalis spėliotojų mini ir riebalų nusiurbimą – pirmiausiai nuo pilvo, taip pat nuo kitų kūno vietų. Tik viena komentatorė iškėlė mintį, kad galbūt moteris tokias kūno formas išsiugdė natūraliai – sporto ir mitybos pagalba. Taigi kas ši nuotraukoje matoma moteris – realus žmogus ar plastikos chirurgų vaisius?
Spėliojant profesiją vyrauja stereotipai – teigiama, kad moteris gali būti modelis, striptizo šokėja arba trenerė, tačiau pasirodo ir įdomesnių variantų: advokatė, medikė, bankininkė, verslininkė, nekilnojamo turto agentė, sekretorė, vaikų darželio auklėtoja, namų šeimininkė. Pačios klinikos atstovai patarė į profesiją žvelgti plačiau ir nemanyti, kad moteris kūno formas tobulina dėl profesijos.
Paslaptį atskleidė plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas dr. Saulius Vikšraitis: moteris – orkestro smuikininkė, kuriai atliktos sėdmenų ir krūtų didinimo operacijos. „Moteris gyvena užsienyje. Nors ji yra vyresnio amžiaus – per 60 metų, tačiau visada pasitempusi, su aukštakulniais. Jai buvo labai svarbu, kaip ji atrodo, o atsiuntė ją vyras, kuris taip pat vis dar rūpi moters išvaizda. Tai įdomi, inteligentiška šeima“, - pasakojo medikas.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje jau daug metų vyrauja krūtų didinimo operacijos. Lietuvės yra mažakrūtės, tačiau keliaudamos ir matydamos kitokias moteris vis dažniau nori taip pat turėti didesnes krūtis.
„Reikia paminėti, kad pasikeitė implantų dydžiai. Anksčiau populiariausias būdavo maždaug C liemenėlės dydis, dabar jis artėja prie D. Tokį dydį dažniau renkasi Anglijoje gyvenančios lietuvės, kasdien matančios brites, kurios yra natūraliai stambesnės, todėl turi ir didesnes krūtis. Dar viena tendencija – populiarėja tarpinė operacija, t. y. jei moteris nenori didelės operacijos, vengia svetimkūnio ir su juo susijusių galimų problemų, nori padidinti krūtis tik šiek tiek, į jas suleidžiama riebalų. Tiesa, šių operacijų augimo banga buvo prieš trejus metus, dabar jų skaičius nusistovėjęs ir iš esmės nekinta.
Dar viena tendencija, kad suaktyvėjo vyrai. Kas trečia nosies operacija yra atliekama vyrui. Aiškinčiau taip pat tuo, kad daug lietuvių išvyksta dirbti į užsienį ir pamato, kad jų laužytos nosys tarp užsieniečių atrodo prastai, veidui suteikia agresyvumo. Beje, operuodami mes atstatome ne tik nosies formą, bet ir kvėpavimą, o juk kvėpavimo sutrikimai kenkia sveikatai, pirmiausiai širdžiai“, - pasakojo pašnekovas.
Veido odos patempimo operacijos šiuo metu nėra dažnos, dažniau veidas koreguojamas švelniosiomis priemonėmis – injekcijomis ir kitomis procedūromis. Chirurginio įsikišimo dažniau reikia žmonėms, kurie neteko daug svorio. Įdomu, kad veido odos patempimu, vokų operacijomis vis dažniau domisi vyrai. Plastikos chirurgo tai nestebina: jeigu yra sėkmingas verslas, verslininkas ir atrodyti turi sėkmingai ir jaunatviškai, todėl šiandien žmonės įvaizdžiui skiria labai daug dėmesio.
Tarp 30-40 metų moterų populiarios pilvo patempimo operacijos. Dažniausiai jas darosi moterys, kurios jau nusprendusios daugiau negimdyti, o jų pilvo oda išsitampiusi nuo ankstesnių nėštumų. Vien tik riebalų nusiurbimas nėra labai populiarus, užima visoje plastinių operacijų skalėje apie 10-15 proc., tačiau jis dažnai derinamas su sėdmenų didinimo operacijomis – nusiurbti riebalai (dažnai nuo šlaunų) panaudojami sėdmenims padidinti ir pakelti. Tokiu būdu suformuojami vadinamieji braziliški sėdmenys.
„Jau dvejus metus didėja poreikis didinti sėdmenis implantais. Būna, kad pas mus atvyksta merginos, kurios, tarkime, ruošiasi, Ibizos festivaliui, ir šiai progai įsideda implantus. Neseniai turėjome ir vaikiną, kuriam dėjome sėdmenų implantus. Nuo operacijų žmonių mes neatkalbinėjame. Mano manymu, tai būtų postsocialistinis reliktas. Šiandien gyvename demokratijos sąlygomis ir kiekvienas žmogus turi apsisprendimo teisę. Mes tik įvertiname, ar galime įgyvendinti žmogaus norą jam nepakenkdami ir ar rezultatas atitiks jo lūkesčius, pagerins jo gyvenimą.
Beje, pastebėjau, kad gerėjant ekonominei situacijai žmonės išlaisvina ir įgyvendina seniai turėtas svajones. Jau nyksta nuostata, kad vyresnis žmogus tinkamas tik anūkams prižiūrėti. Pavyzdžiui, turėjome 64 metų moterį su maža krūtine, kuri pusę amžiaus pragyveno prie jūros. Ji pasakojo, kad maudydamasi jūroje nuolat svajodavo apie didesnę krūtinę, tačiau negalėjo sau to leisti finansiškai, o štai dabar sąlygos įgyvendinti svajonę atsirado“, - teigė S. Vikšraitis.
Gražaus kūno standartai keitėsi
Įvairūs žmogaus biologijos tyrimai rodo, kad žmogaus evoliucijos pradžioje moters krūtys buvo bene svarbiausias išorinis vaisingumo simbolis. Todėl pirmykščių žmonių meno kūriniuose krūtys, kaip motinystės ir palikuonio gyvybės palaikymo simbolis, dažniausiai buvo vaizduojamos hiperbolizuotai.
„Pirmykščiai žmonės prieš 30-20 tūkst. metų garbino, jų manymu, sveiką ir vaisingą kūną, todėl moters figūra buvo vaizduojama su didelėmis krūtimis. Pavyzdžiui, Vilendorfo Veneros statulėlės krūtų dydis kelis kartus viršija maksimalią normalios įvairovės ribą. Su neproporcingai didelėmis, apvaliomis krūtimis vaizduojamos ir kitos mitologinės deivės. Meno kūriniuose matome, kad Sibilė, Diana, Artemė turėjo net kelias krūtų eiles“, - DELFI yra pasakojusi Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja prof. Janina Tutkuvienė.
Gerėjant gyvenimo sąlygoms, gausėjant žinių apie žmogaus sandarą, požiūris į idealų kūną keitėsi. Evoliucijos požiūriu lyties patrauklumo standartai turėtų būti susiję su individo gebėjimu susilaukti palikuonių ir jais rūpintis. Ilgainiui, stebėdami aplinką, mūsų palikuonys suprato, kokie išoriniai požymiai byloja apie gerą individo sveikatą, o kurie gali būti susiję su nevaisingumu, bloga sveikata, išsekimu. Taip atsirado graikų grožio etalonas. Graikų meilės deivė Afroditė – atletiško, proporcingo kūno sudėjimo, o jos krūtys, lyginant su kitomis kūno dalimis, savo dydžiu neišsiskyrė.
Viduramžiais, kai seksualumo demonstravimas buvo laikomas mirtina nuodėme, aukštuomenės moterys specialiai susiverždavo krūtinės ląstą, kad nesimatytų krūtų. XVI-XVII a. sandūroje didelės krūtys netgi buvo siejamos su žemu socialiniu sluoksniu, renesanso moteriškumo idealas buvo putni, stambių klubų ir šlaunų, tačiau mažų krūtų moteris.
Brazilijoje ir šiandien, sprendžiant apie moters patrauklumą, daugiau dėmesio skiriama klubų ir sėdmenų, o ne krūtų apimčiai. Kad vyrai, vertindami moters kūną, pirmenybę visada teikia krūtims, nepatvirtina ir moksliniai tyrimai.
