Vilnietė Laima pasidalijo su Delfi redakcija asmenine istorija, kaip sprendė išsišovusių pėdos kauliukų problemą. Septintą dešimtį baigianti moteris pasakojo pastebėjusi išsišokusį pėdos kauliuką būdama maždaug 20 m. amžiaus – po to, kai kažkiek laiko panešiojo siaurus, pėdas stipriai spaudusius batelius. Laikui bėgant problema gilėjo, kauliukų išsišovimas į išorę darėsi vis stipresnis. Laimos teigimu, pavaikščiojus avint kauliukus liečiančius batelius ar aukštakulnius, kauliukus imdavo stipriai skaudėti, skausmas atsirasdavo ir ilgiau pavaikščiojus net su gana patogia avalyne.
Apie operaciją moteris pasvarstydavo, vis dėlto jai nesiryžo – stabdė girdėti nuogąstavimai, kad po operacijos savijauta gali dar pablogėti, o tuomet, neva, kelio atgal nebus. Prieš metus laiko eilinės sveikatos apžiūros metu Laima pasiskundė šeimos gydytojai dėl stipriai išsišovusių pėdos kauliukų ir su tuo susijusių nepatogumų bei skausmų. Medikė skyrė siuntimą pas gydytoją ortopedą, o šis patarė pasisiūdinti specialią avalynę.
Dalį sumos už specialią ortopedinę avalynę kompensuoja Valstybinė ligonių kasa prie SAM. Laima pasakojo iš pradžių užsisakiusi pavasarinius batelius ir buvo maloniai nustebinta dailios jų išvaizdos, o netrukus – ir patogumo. Geri įspūdžiai paskatino užsisakyti ir žieminius specialius ortopedinius batus. Laima jaučiasi bent didžiąja dalimi išsprendusi išsišovusių pėdos kauliukų problemą – kai vaikšto, avėdama specialią, jos pėdoms pritaikytą ortopedinę avalynę, kauliukų ilgiau neskauda, o jei ima mausti, skausmas būna gerokai silpnesnis nei anksčiau.
Karoliniškių poliklinikos gydytojas ortopedas R. Žagminas atsakė į klausimus ir detaliau papasakojo apie išsišovusio pėdos kauliuko problemą, jos priežastis bei sprendimo būdus.
– Ar iššokusio pėdos kauliuko problema būdinga tik moterims? Ar pasitaiko ir vyrams?
– Iššokusio pėdos kauliuko problema būdinga ne tik moterims, bet ir vyrams, tiesa, gerokai dažniau su ja susiduria moterys.
– Gal, remdamasis savo patirtimi, galėtumėte įvardinti, kokio amžiaus esant iškrypsta pėdos kauliukas?
– Ši problema atsiranda gana įvairu laikotarpiu – nuo paauglystės iki vyresnio amžiaus. Paskaičiuota, kad daugiausiai operacijų atliekama maždaug 54–66 m. [moterims].
– Ar ši problema paveldima? Kas patenka į rizikos grupę? Galbūt turintys tam tikros formos pėdą, tie, kurių pėdos plačios? Tie, kas nešioja netinkamą jų pėdai, nepatogią avalynę? Ar vaikystėje tėvams reikėtų kažką žinoti, kaip apsaugoti vaikų (mergaičių) pėdas?
– Paveldimumas turi gana didelę įtaką, tačiau tikslios priežasties dažniausiai nurodyti nepavyksta. Problemos atsiradimo kilmė daugialypė, sudaryta iš daugelio veiksnių (pėdos anatominių variantų, jungiamojo audinio individualių savybių, sąnarių padidėjusio mobilumo ir kt.). Pėdos kauliukas gali iškrypti ir dėl reumatologinių bei neurologinių susirgimų. Visos kaltės suversti netinkamai avalynei negalima, ši deformacija aptinkama ir tarp jokios avalynės nedėvinčių natūralioje gamtoje gyvenančių genčių asmenų.
– Ar tiesa, kad gana dažnai pėdos kauliukas iškrypsta besilaukiančioms moterims?
– Besilaukiančioms moterims dėl anatominių bei fiziologinių pokyčių nėštumo metu atsiranda padidėjusi rizika formuotis pėdų deformacijoms.
– Ką patartumėte daryti, kad neiškryptų pėdos kauliukas?
– Rekomenduotina patogi, laisvesnė avalynė, didelę svarbą turi ir blauzdos užpakalinės grupės raumenyno būklė – sutrumpėjus blauzdos užpakalinės grupės raumenims, padidėja apkrova pėdos priekiui, o tai turi įtakos pėdos priekinės dalies deformacijų atsiradimui bei progresavimui. Todėl yra svarbūs ir tempimo pratimai blauzdos užpakalinės grupės raumenų elastingumui gerinti.
– Aukštakulniai ir pėdos kauliuko deformacija. Gal tam tikras aukštakulnių batelių kulniukų aukštis didina riziką?
– Siauresnė avalynė, aukštakulniai, yra išorinis rizikos veiksnys Hallux valgus deformacijai atsirasti dėl didesnio pirmo padikaulio bei sąnario apkrovimo, tačiau reikia nepamiršti, kad ši deformacija yra kompleksinė ir jos atsiradimui turi įtakos ir anatominiai veiksniai, pėdos forma, jungiamojo audinio savybės bei kt.
– Kokie pirmi požymiai rodo, kad ima deformuotis pėdos kauliukas ir metas kreiptis į ortopedą? Kada nebegalima vaikščioti su tokia problema ir tenka operuoti pėdos kauliuką? Kas nutiktų, jei deformuotas pėdos kauliukas laiku nebūtų išoperuotas?
– Pacientai jaučia skausmą pėdos vidinėje pusėje ties sąnariu, stebimas paraudimas sąnario srityje, nuospaudos pado pusėje, deformacija, negalėjimas lengvai parinkti tinkamą avalynę. Kada laikas operuoti turi nuspręsti pats pacientas pagal patiriamo diskomforto lygį – gali būti didelės deformacijos, tačiau pacientui jos netrukdo, bet gali būti ir nedidelė deformacija, sukelianti didelius nepatogumus.
– Kaip vyksta operacija? Kas atliekama jos metu?
– Aprašyta daugiau nei 100 operacinių procedūrų šiai deformacijai gydyti. Kadangi deformacijų kilmė multikompleksinė, tai ir operacijų technika daugialypė – dažniausiai taikomos kompleksinės minkštuosius audinius balansuojančios procedūros, kaulų osteotomijos bei sąnarių artrodezės. Aiškinant paprastai – koreguojama pirmo padikaulio ašis, subalansuojami minkštieji audiniai, jei reikia užfiksuojami smulkūs pėdos sąnariai. Operuojantis gydytojas parenka geriausiai konkrečiam pacientui tinkančią operacinę taktiką bei procedūrą.
– Dažnai baiminamasi, kad operacija bus skausminga arba po operacijos vargins skausmai. Teko girdėti nuogąstavimų, kad operacija bus atlikta nesėkmingai ir vėliau visą gyvenimą teks kąsti skausmus. Kiek pagrįsti tokie nerimavimai?
– Akivaizdu, kad operacijos atliekamos taikant nejautrą, skiriamas ir pooperacinis nuskausminimas, tad baimintis dėl skausmų neverta. Aišku, galimos ir operacijos komplikacijos, tačiau jos gan retos.
– Ką reikėtų žinoti po operacijos? Kokią avalynę nešioti?
– Pooperacinis laikotarpis iš pradžių gan diskomfortiškas, kurį laiką vargina pėdos tinimas, taikomi apribojimai priminimui visu svoriu pėdos priekine dalimi, reikalinga laisvesnė avalynė.
– Kokių prevencijos priemonių imtis, kad po operacijos pėda vėl nesideformuotų?
– Rekomenduotina patogi, laisvesnė avalynė, mankštos pratimai, akcentuojami tempimo pratimai blauzdos užpakalinės grupės raumenims.