Netgi būti vegetaru yra jau „silpnokas“ reikalas, o štai veganų, arba tokiais save vadinančių, yra išties nemažai. Sunku nuspręsti, kiek žmonių mėsos produktų atsisako dėl savo sveikatos, kiek – dėl to, kad gaili gyvūnų, tačiau faktas tas, kad tokia mityba vertinama itin kontraversiškai.
Kol vieni tikina, kad mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų atsisakymas padeda žmogaus organizmui, kiti teigia, kad lengvai galima pulti į kraštutinumus ir stipriai sau pakenkti.
Apie vegetarizmo naudą ir žalą kalbamės su Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro gydomosios mitybos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Ingrida Kuprevičiūte.
Vegetarizmas ir sveika mityba
Dažnai vegetariška mityba yra tapatinama su sveika mityba. Taip manoma greičiausiai dėl to, kad vegetariškos mitybos akcentas – mėsos atsisakymas, na o dažnai „antraeiliu“ maistu yra laikomos daržovės. Visi žinome, kad vaisiai ir daržovės turėtų sudaryti didžiąją dienos raciono dalį. Tačiau faktas, kad vegetaras toli gražu ne visada valgo tik daržoves ir vaisius.
„Ne visada galima dėti lygybės ženklą tarp vegetarizmo ir sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos. Turiu nemažai pavyzdžių, kai vegetarais tapę žmonės pradėjo valgyti daug termiškai apdoroto, rafinuoto maisto.
Jų mityboje buvo labai mažai daržovių, vaisių, ankštinių augalų, bet gausu saldumynų, bandelių, pyragų, sausainių... Tai labai toli nuo sveikos mitybos. Bet, be abejo, yra ir labai puikių pavyzdžių, kai vegetarų mityba yra labai subalansuota ir kokybiška. Todėl vieno vegetaro mityba gali būti labai sveika, kito – priešingai. Tad vienareikšmiškai teigti, jog vegetarizmas yra lygus sveikai mitybai, tikrai negalime“, - komentuoja I. Kuprevičiūtė.
Trūksta medžiagų?
Kaip vieną didžiausių vegetariškos ir veganiškos mitybos blogybių medikai neretai įvardija tam tikrų medžiagų stygių – tokių, kurių yra tik mėsoje, o valgant daržoves jų pakankamai gauti nepavyksta. Tačiau I. Kuprevičiūtė teigia, kad vegetarų mityba taip pat gali būti subalansuota ir visų reikalingų medžiagų žmogaus organizmas gali ir nevalgant mėsos.
Net 75 procentus mūsų mitybos turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Daržovių, tiesa, turėtų būti daugiau. Taigi ne mėsa turi būti pagrindinis patiekalas, o daržovės, kurios vis dar dažnai laikomos tik garnyru.
Net 75 procentus mūsų mitybos turi sudaryti vaisiai ir daržovės. Daržovių, tiesa, turėtų būti daugiau. Taigi ne mėsa turi būti pagrindinis patiekalas, o daržovės, kurios vis dar dažnai laikomos tik garnyru.
„Literatūroje, moksliniuose straipsniuose nurodoma, kad vegetarams gali trūkti cinko, geležies, kalcio, vitamino D, B12. Mano nuomone, didžiausia problema vis dėlto kyla dėl vitamino B12 trūkumo, nes jo nėra jokiame augaliniame maiste, todėl tiems vegetarams, kurie nevalgo ne tik mėsos, bet ir pieno produktų bei kiaušinių, gali išsivystyti šio vitamino trūkumas.
Kalbant apie vitaminą D – jo trūksta apskritai didžiajai visuomenės daliai. Sakoma, kad net 80% žmonių turi vitamino D trūkumą. Ir, tikriausia, nereikėtų stebėtis tokiais skaičiais žinant, kad mes praleidžiame didžiąją laiko dalį ofisuose. Be to, per metus saulėtų dienų nebūna tiek ir daug mūsų šalyje, o saulė yra būtina norint, kad šis vitaminas būtų pagamintas mūsų organizmuose. Dėl kitų vitaminų ir mineralų – jeigu vegetarų mityba bus kokybiška, sveika ir subalansuota, visų maistinių medžiagų jie turėtų gauti užtektinai“, - tikino specialistė.
Su tam tikrų medžiagų stygiumi siejami kai kurie negalavimai, kurie, teigiama, dažniau kamuoja vegetarus ir veganus, negu tuos, kurie valgo mėsą. Tiesa, daugiau problemų turi veganai, kurie nevalgo absoliučiai jokių gyvulinės kilmės produktų, todėl reikalingų medžiagų gauti jiems tampa gerokai sunkiau.
„Dažniausiai problemos kyla tuomet, kai yra visiškai atsisakoma gyvūninių produktų, įskaitant kiaušinius ir pieno produktus, t.y. kai žmonės pradeda laikytis griežčiausios (labiausiai ribojančios) vegatarizmo formos – veganizmo. Tada organizmui gali pradėti trūkti vitamino B12. Nepakankamas kiekis šio vitamino gali pakelti homocisteino kiekį mūsų organizme ir taip padidinti riziką susirgti širdies ligomis. Vitamino B12 trūkumas taip pat gali būti anemijos, nuovargio priežastimi“, - komentavo Ingrida Kuprevičiūtė.
Vaikai ir vegetariška mityba?
Kol vegetarišką ar veganišką mitybą pasirinkusius suaugusius žmones vis didesnė visuomenės dalis ima vertinti neutraliai, žmonų sprendimas taip maitinti savo vaikus vis dar sulaukia didžiulio pasipriešinimo.
Smerkiamų nuomonių tokie tėvai sulaukia todėl, kad mėsos ir daržovių, kaip garnyro, valgymas yra laikomas „normalia“ mityba. Tačiau specialistai teigia, kad vaikų mityba turi būti pilnavertiška, ir pilnavertiškai maitintis galima ir nevalgant gyvulinės kilmės produktų. Juo labiau, kad jeigu vaikas valgo mėsą, dar nereiškia, kad jo mityba yra pilnavertiška.
„Tinkamai subalansuota, vegetariška mityba gali užtikrinti augančio vaiko poreikius, tačiau tėvai turėtų skirti ypatingą dėmesį, kad vaikas gautų pakankamai baltymų, būtinųjų riebalų rūgščių, geležies, cinko, kalcio, vitamino B12 ir vitamino D. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, laikantis griežtos vegetariškos mitybos (veganizmo) ir nevartojant jokių gyvūninių produktų, gali reikėti vaiko mitybą papildyti papildais.
Jeigu tėvai neduoda vaikui mėsos ir kitų gyvūninių produktų, bet maitina apdorotu, rafinuotu maistu (bandelėmis, saldumynais ir pan.), tada taip, jie daro klaidą. Tačiau, jei tėvai maitina savo vaiką kokybišku, daug maistinės vertės turinčiu maistu bei užtikrina visų reikalingų medžiagų aprūpinimu, ypatingai tokiomis, kurių dažniausiai gali trūkti vegetarų mityboje, tada tokia mityba vaikui nepadarys žalos“, - tikina Ingrida Kuprevičiūtė.
Mėsa sukelia baisias ligas?
Vegetarai neretai ginasi, esą žaliavalgystei žmonės tiesiog sutverti. Esą žmogaus kramtymo ir virškinimo aparatas artimiausias žolėdžiams, o ne mėsėdžiams gyvūnams. Gydomosios mitybos ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė teigė, kad bandymų įrodyti tinkamiausia žmogui mitybos sistemą yra ne vienas ir ne du, tačiau iš tiesų, panagrinėjus žmogaus sandarą, galime daryti išvadą, kad, žmogaus anatomija yra panašiausia į žolėdžio.
Be to, vegetarizmą propaguojantys žmonės tvirtai tiki, kad mėsa sukelia vėžį, tiesa, tą įrodančių tyrimų taip pat yra ne vienas.
„Perdirbta mėsa, pavyzdžiui, rūkyta kiauliena, dešrelės, kumpis – daugybe mokslinių tyrimų įrodyta, kad yra kancerogeninė, t.y. sukelianti vėžį. Šį faktą praeitais metais patvirtino ir Pasaulio sveikatos organizacija. Ši organizacija raudoną mėsą taip pat įvardino kaip galimai kancerogeninę.
Kalbant apie mėsą, problema didžiausia yra ta, kad šiomis dienomis gyvuliai yra auginami nenatūraliomis sąlygomis, t.y. uždaryti, nesigano laukuose, yra šeriami grūdais, jiems duodama augimą skatinančių hormonų, antibiotikų ir pan. Tokioje mėsoje yra gausu uždegimą skatinančių omega-6 rūgščių ir labai mažai uždegimą slopinančių omega-3 rūgščių. Visiškai kitokia situacija būtų, jeigu mes valgytume laisvėje užaugusio gyvulio mėsą, kuris nebuvo maitinamas hormonais, antibiotikais ar vien tik grūdais.
Kitas svarbus dalykas, kaip mes mėsą apdorojame. Yra taip pat įrodyta, kad mėsos kepimas aukštoje temperatūroje, kepimas ant grotelių, mėsos gruzdinimas ar rūkymas išskiria toksines medžiagas. Susidaro policikliniai aromatiniai angliavandeniai (PAA) bei heterocikliniai aminai (PCV), kurie, atliktuose tyrimuose su gyvūnais, parodė, kad yra sukeliantys vėžį“, - kalba specialistė, o šie žodžiai išties turėtų sukelti nerimą paskrudusios mėsytės gerbėjams.
Kaip geriausia maitintis?
Apsispręsti, kaip maitintis, yra išties nelengva. Sveika mityba reikalauja daug indėlio – reikia daugiau laiko praleisti parduotuvėje skaitant produktų sudėtis, domėtis įvairiais receptais, žinoti, ką valgyti galima, ko ne – kitaip tariant, sveika mityba reikalauja nuolatinės kontrolės. Lengviausia yra po darbo nusipirkti dešrelių ir jas greitai sukimšti žiūrint televizorių. O jeigu šeima gausi, yra mažų vaikų – sveika mityba gali tapti tikru galvos skausmu.
Tačiau nepaisant to, ar renkatės valgyti mėsą, ar ne, reikia atsiminti vieną taisyklę – 75 proc. žmogaus mitybos turi sudaryti daržovės ir vaisiai. Vadinasi daržovės turėtų būti ne garnyras, o lygiateisė patiekalo dalis, o geriausiu atveju, net ir didesnė.
Tie, kurie baiminasi valgyti vaisius, nes mano, kad ten labai daug cukraus, turėtų pakeisti savo nuomonę.
„Vaisiuose yra fruktozės, bet jeigu mes valgome šviežius, neapdorotus vaisius, juose taip pat yra gausybė vitaminų, mineralų bei skaidulų, kurios neleidžia cukraus kiekiui kraujyje staigiai pakilti ir padaryti mūsų organizmui žalos. Todėl nereikia bijoti valgyti vaisių. Tačiau reikėtų vengti vaisių sulčių, nes iš jų yra pašalinamos skaidulos ir mes gauname didelį, koncentruotą cukraus kiekį. Taip pat reikia vengti ir visų gaiviųjų gėrimų, į kuriuos dedama didelio fruktozės kiekio kukurūzų sirupo“, - patarė specialistė.