JAV medicinos asociacijos žurnale (JAMA) buvo paskelbti dvejus metus trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 500 antsvorį turinčių savanorių, rezultatai. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta laikytis tam tikros dietos ir daugiau mankštintis.
Pusei iš jų buvo išdalyti fizinio aktyvumo matuokliai, su kuriais turėjo būti paprasčiau nustatyti būtinąjį fizinį krūvį.
Susumavus tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad būtent šie eksperimento dalyviai sugebėjo numesti mažiau svorio.
Tyrimą inicijavę specialistai aiškina, kad toks rezultatas neįrodo, jog reikia visiškai atsisakyti technologijų. Visgi akivaizdu, kad per didelių vilčių su jais sieti taip pat negalima. Kliautis jų rodikliais ypač pavojinga siekiant sulieknėti.
Matuoklių gamintojai tvirtina, kad nuo tada, kai buvo atliktas tyrimas, technologijos žengė platų žingsnį pirmyn ir štai jų pačių atlikti tyrimai įrodo neabejotiną matuoklių naudą stengiantis atsikratyti papildomų kilogramų, jei, žinoma, dar bus pasirūpinta saikinga mityba ir tikslingais fiziniais pratimais.
Reklaminis triukas?
Nepaisant milžiniško fizinio aktyvumo matuoklių populiarumo, jų nauda siekiant idealaus svorio ir reguliuojant fizinį krūvį iki šios išsamiai neištirta.
Pitsburgo universitete atliktas tyrimas tėra vienas iš pirmųjų bandymų surinkti kokius nors tokios naudos įrodymus.
Po tyrimo paaiškėjo, kad fizinio aktyvumo matuoklius naudoję dalyviai atsikratė 3,6 kg.
Tų, kurie sudarė kontrolinę grupę ir jokių matuoklių nenaudojo, svoris sumažėjo vidutiniškai 5,9 kg.
Tyrimo autoriai mano, kad galima pateikti įvairių tokių rezultatų interpretacijų, bet tvirtai ko nors teigti kol kas nesiima.
Tyrimą suorganizavęs mokslininkas Johnas Jakicicas sako: „Žmonės paprastai su entuziazmu puola išmėginti naujų įtaisų, bet ilgainiui tas azartas nuslopsta. Tyrimo metu taip pat pastebėjome, kad po kurio laiko matuokliais imta naudotis mažiau.“
J. Jakicicas mano, kad fizinio aktyvumo matuoklius naudojantiems žmonėms svarbiausiais tampa su fiziniais pratimais susiję tikslai, todėl jie pamiršta kreipti dėmesį į mitybą.
„Galbūt jie mano, kad pakankamai daug juda, todėl kartkartėmis gali sau leisti pasmaližiauti“, – sako mokslininkas.
Pasak J. Jakicico, dar reikia išsiaiškinti, ar vieniems žmonėms technologijos duoda daugiau naudos nei kitiems.
Pavyzdžiui, valingiems ir atkakliai tikslo siekiantiems asmenims fizinio aktyvumo stebėjimas gali būti motyvuojanti veikla, o štai kitiems ji gali kelti neviltį.
„Žmogus, matantis, kad niekada nepavyksta pasiekti tikslo, gali pasijusti tiesiog žlugdomas“, – sako J. Jakicicas.
Mokslininkas pripažįsta, kad nuo tada, kai buvo atliekamas tyrimas, technologijos patobulėjo. Visgi jis nemano, kad dabar atlikto tyrimo rezultatai būtų iš esmės kitokie.
„Įtaisai vis tiek rodo tą patį, o mes taip pat priimame ir suprantame informaciją“, – sako J. Jakicicas.
Tyrimų įmonės „CCS Insight“ duomenimis, nešiojamųjų įrenginių, tokių kaip fizinio aktyvumo matuokliai ir išmanieji laikrodžiai, pardavimas Jungtinėje Karalystėje artėja prie penkių milijonų.
Tikimasi, kad iki 2016-ųjų metų pabaigos bus naudojama iš viso 10 mln. tokių įrenginių.
Lankasterio universitete dirbantis psichologas Davidas Ellisas, tyręs vis dažnėjančio su sveikata susijusių nešiojamųjų įrenginių naudojimo priežastis, sako, kad žurnale JAMA aprašytas tyrimas davė naudos, nes jis pritraukė žmonių, kurie patys vargu ar būtų įsigiję fizinio aktyvumo matuoklį.
„Fizinio aktyvumo matuoklius dažniau perka tie, kurie ir taip stengiasi sveikai gyventi, be to, nori stebėti daromą pažangą, todėl sunku pasakyti, ar tokie įtaisai kiekvienam duos naudos, – sako D. Ellisas. – Nereikia pamiršti, realiame gyvenime daugelis tikrai nesulaukia tiek palaikymo, kiek sulaukė tyrime dalyvavę žmonės. Viską reikėtų daryti be jokių paskatų, taigi, stebint įrenginio parodymus gal ir lengviau pasiekti tikslą. Atsakymo į šį klausimą, deja, nėra.“