Įspūdžiais po gimdymo pasidalinusi Fausta (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikina patyrusi antram gimdymui prilygstantį skausmą, kai be nuskausminimo buvo siuvami gimdymo metu patirti audinių plyšimai. Medikų teigimu, šiuolaikinėje akušerinėje praktikoje taip elgtis būtų netoleruotina.
„Šaukiau iš skausmo“
Vilnietė pasakoja atvykusi į kliniką, kai gimdos kaklelis buvo prasivėręs 5 centimetrus.
„Priimamajame labai garsiai nesiskundžiau, tai priėmusioji gydytoja keletą kartų perklausinėjo, ar tikrai skauda, ar tikrai čia tas gimdymas vyksta (nors gimdos kaklelį pačios apžiūri, tai kaip ir joms geria žinoti, kas ir kaip vyksta). Susidarė toks įspūdis, kad jei esi kantresnis žmogus ir per daug nedemonstruoji savo skausmų, tai objektyviai situacijos neįvertina medikės. Turi klykti, kad rimtai žiūrėtų“, - su nuoskauda pasakojo Fausta.
Kai jau buvo nuspręsta moterį guldyti į gimdymo palatą, ją pasitiko akušerė.
„Labai patiko, jaukiai priėmė, paaiškino, kad dabar reiks gulėti ir sekti, kas kiek laiko užeina sąrėmiai. Paklausė, ar norėsiu nejautros. Bet tuo metu (kaklelis 5 cm) skausmai nebuvo labai dideli, tai sakiau, kad nenorėsiu, kad pati norėsiu gimdyti.
Vėliau sąrėmiai pradėjo dažnėti, skausmai stiprėjo. Jau pradėjau prašyti nejautros, bet niekas nebereagavo. Į ranką suleido tokių tarsi nuskausminamųjų. Bet jie tokie tik simboliški, labiau apsvaigino galvą, nei nuėmė skausmą. Sakė, stipresnių negalima. Nesigilinau, kodėl ir kaip“, - mena pašnekovė.
Prasidėjo gimdymas. Jame dalyvavo 4 medikų personalo nariai: akušerė, vyriausioji gydytoja, kuri gali įsikišti, jei kažkas netinkamai vyksta, sanitarė ir „tokia kaip ir siuvėja“, kuri po gimdymo tvarkė žaizdą (gimdymo metu reikėjo įkirpti, kad sūnaus galvytė gerai išlįstų).
Po sėkmingo gimdymo mamai ant krūtinės uždėjo kūdikį, visi laimingi. Neilgai.
„Tada paprašė tėčio išeiti ir ta siuvėja pradėjo tvarkyti tarpvietę. Pasiėmė adatą su siūlu ir pradėjo siūti. Be jokios nejautros, narkozės ar nuskausminimo tiesiog pradėjo su adata siūti makšties tam tikrus audinius, kurie buvo įkirpti. Tai jausmas – antras gimdymas. Vaikas ant krūtinės, per daug ten nepajudėsi ir ji siuva. Aš visaip ir net šaukiau iš skausmo, bet ji sakė, kad čia nieko, paketėk. Ir dar tas vaikas ant manęs ir vyro nėra šalia. Nu siaubas, ne kitaip. Po visko, tikrai jaučiausi, kaip dukart pagimdžiusi“, - pripažįsta pašnekovė, kuri savęs tikrai nelaiko silpna moterimi.
Po visko ją nuvežė į palatą. Kūdikį paguldė į lovelę.
„Aš visa pavargusi. Tėtis išvyko. Aš pati vos paeinu, sėdėti – be šansų po tų operacijų ir siuvimo. Niekas nelanko pažiūrėti, kaip čia man sekasi. O sekasi tai visaip. Negali per greit nieko daryti, šokinėti nuo savo lovos prie vaiko lovytės ir pan... Tai įsikėliau kūdikėlį pas save į lovą ir kuitėmės ten dviese iki ryto. Nežinau, ar čia gerai padariau, ar negalima buvo taip. Bet kitaip tiesiog negalėjau. Nes nei eiti, nei sėdėti normaliai negalėjau.
Šiaip personalas – tikrai ne kažką. Visi kažkokie vos ne pikti, kad tu ten pas juos gimdai. Jokio jautrumo, kad kažko nežinai ar nemoki. Viena medikas ateina, sako, tavo vaikas čia per šaltai aprengtas. Kitas ateina, pradeda šaipytis, ko čia taip apmuturiavai tą vaiką, juk pati tai plonai apsirengusi“, - negalėjo suprasti jauna mama.
Vienokius ar kitokius sužalojimus patiria kas antra
Ilgametę patirtį turinti Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Laima Bagušytė sutiko DELFI papasakoti apie įprastą praktiką tiek gimdymo metu, tiek vėliau „tvarkant“ komplikacijas.
Gydytoja aiškino, kad gimdymo metu, veikiamas sąrėmių, o vėliau ir stangų, vaisius iš gimdos stumiamas gimdymo kanalu, kurį sudaro moters mažasis kaulinis dubuo ir minkštieji audiniai: gimdos kaklelis, makštis, tarpvietė. Nuo vaisiaus dydžio, jo kūno padėties, pačios moters minkštųjų audinių ypatumų (siaurumo, elastingumo, raidos anomalijų, randų ir kt.) priklauso, ar audiniai įtrūks, kiek giliai įtrūks.
„LSMUL Kauno klinikose 2016 m. apie 50 proc. gimdžiusių natūraliai moterų patyrė įvairių minkštųjų audinių sužalojimų, iš kurių apie 30 proc. buvo tarpvietės kirpimų, apie 20 proc. plyšimų. Dokumentuojami visi įtrūkimai, kuriuos reikėjo susiūti.
Gimdos kaklelio ir makšties plyšimai skirstomi į paviršinius ir giliuosius. Paviršiniams plyšimams susiūti nereikalingas skausmo malšinimas, o giliuosius plyšimus siuvant prireikia skausmo malšinimo, todėl jie mūsų ligoninėje siuvami operacinėje, jei nebuvo epidurinio skausmo malšinimo (tada galima siūti ir gimdykloje)“, - pasakojo specialistė.
Tarpvietės įtrūkimai būna 4 laipsnių:
I⁰ -kai plyšta oda, poodis, makštis;
II⁰-kai plyšta oda, poodis, makštis, tarpvietės raumenys;
III⁰- kai plyšta ir tiesiosios žarnos raukas;
IV⁰- kai plyšta tiesiosios žarnos sienelė.
„Dažnai, ypač pirmą kartą gimdančioms, tarpvietės raumenys prakerpami, jei reikia greitinti naujagimio gimimą dėl blogėjančios jo būklės ar dėl tarpvietės ypatumų gresia gilus tarpvietės plyšimas. Tai vadinama epiziotomija. Tačiau kartais ir tarpvietės prakirpimas neapsaugo nuo didelių plyšimų.
Tarpvietės pažeidimo siuvimas visada būna skausmingas, ypač odos, kurioje daugybė nervinių galūnių, todėl reikalingas skausmo malšinimas. Dažniausiai siuvama, suleidus į audinius skausmą malšinančių vaistų (panašių, kaip taisant dantis pas odontologą). Vaistų dūrimas į audinius, be abejo, būna skausmingas, bet greitai audiniai tarsi ,,apmiršta“, tampa nejautrūs, kol uždedamos siūlės. Jei gimdymo metu buvo epidurinė analgezija, skausmui malšinti ji tinka ir tarpvietės siuvimui. Tiek tarpvietės kirpimas, tiek siuvimas yra skausmingi, todėl būtinai leidžiami vaistai skausmui malšinti“, - tikino pašnekovė.
Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė pabrėžė, kad jai sunku komentuoti nežinomą atvejį.
„Daug metų (nuo 1993 m.) dirbu Kauno klinikose, ir tarpvietės sužalojimams siūti mūsų ligoninėje visada gimdyvėms buvo leidžiami skausmą malšinantys vaistai. Iki XX a., kol nebuvo tokių vaistų, be abejo, įvykus plyšimams, jie buvo siuvami be skausmo malšinimo, nes kitos išeities nebuvo, kadangi nesusiuvus plyšusių audinių galimai labai daug netekti kraujo ar net numirti. Bet šiuolaikinėje akušerinėje praktikoje taip siūti tarpvietės plyšimus būtų netoleruotina“, - paaiškino L. Bagušytė.
Apie gimdymo skausmo malšinimą
Gydytoja sutiko, kad bet koks skausmas visada siejamas su neigiama patirtimi. Tačiau net ir toje pačioje situacijoje skausmo pojūtis būna skirtingas, tai yra individualus.
„Gimdymas visada suvokiamas kaip fiziologiškai neišvengiamai skausmingas procesas. Skausmą sukelia sąrėmių metu atsirandantis gimdos kaklelio tempimas, vėliau - makšties, tarpvietės, išorinių lyties organų tempimas, spaudimas. Teko skaityti, kad už gimdymo skausmus aštresnis būna šlapimo takų akmenligės sukeliamas skausmas. Tačiau skirtingos gimdyvės skirtingai gali įvertinti buvusius pojūčius.
Literatūros duomenimis, tik apie 15 proc. gimdyvių skausmo nejaučia arba jis nestiprus, 35 proc. jaučia vidutinio stiprumo, 30 proc.- stiprų, 20 proc.- labai stiprų skausmą. Gimdymo metu juntamas skausmas tarsi ,,banguoja“: skauda sąrėmio metu (apie 1 min.), tarp sąrėmių būna laikas, kai skausmo nėra. Gimdymo metu sąrėmių dažnis būna nuo 1 iki 5 per 10 min. (dažniausiais 3-4 per 10 min.), taigi ,,gamta duoda laiko atsipūsti“, pabūti be skausmo. Be to, suvokimas, kad gimdymas netrunka amžinai, dažniausiai iki 0,5-1 paros, padeda mobilizuotis“, - kalbėjo L. Bagušytė.
Skausmui objektyvizuoti, įvertinti yra pasiūlyta įvairių variantų. Vienas iš jų - įvertinti skausmą skaitmenimis nuo 0 balų („neskauda“) iki 10 balų („nepakeliamas skausmas“).
„Skausmas sukelia gimdyvės organizme specialių skausmą leidžiančių toleruoti medžiagų gamybą (jos vadinamos endorfinais), jų patenka ir į vaisiaus organizmą, todėl vaisius taip pat jaučia mažesnį skausmą gimdymo metu. Jei visiškai blokuojamas skausmo pojūtis, tų medžiagų gimdymo metu pasigamina mažai, todėl gimdymas skausmingesnis vaisiui, labiau juntami tarpvietės ar pilvo pjūvio skausmai pogimdyminiame periode, nei gimdant be stipraus skausmo malšinimo“, - aiškino pašnekovė.
Mūsų dienomis patį efektyviausią, tačiau šiek tiek rizikingą natūralaus gimdymo skausmo malšinimą, vadinamą epidurine analgezija, atlieka gydytojai anesteziologai. Tai yra vienas iš regioninio skausmo malšinimo variantų, kai stubure į tarpą virš kietojo dangalo įstatomas kateteris, per kurį leidžiami vaistai.
„Vaistams suveikti reikia laiko, dažnai apie 20 - 30 min, todėl ši intervencija neatliekama, kai tikimasi, kad naujagimis greitai gims, tai yra, kai gimdymas labai paprogresavęs. Geriausia, kai ši procedūra atliekama, kai sąrėmiai jau prasidėję, gimdos kaklelio atsivėrimas apie 3 - 4 cm, moteris labai netoleruoja skausmo ir pageidauja šio konkretaus skausmo malšinimo būdo. Kadangi tai yra chirurginė intervencija į stuburą, reikia, kad gydytojas būtų patyręs, be to, reikalingos tam tikros medikamentinės priemonės, vaistai. Tačiau gali įvykti ir komplikacijų po šios procedūros (kraujospūdžio staigus sumažėjimas, galvos skausmai, jei prasiduria kietasis dangalas, traukuliai, jei vaistai patenka į kraujagyslę, nervo pažeidimas ir pan.)“, - grėsmes vardijo Kauno klinikų specialistė.
Pusė kenčia, pusė - ne
Pašnekovė pasakojo, kad natūraliam gimdymui idealu, kai pacientės pojūčiai ne visai užblokuojami, tai yra ji gali judėti, vaikščioti, jaučia sąrėmius, bet nejaučia stipraus skausmo. Nuo vaistų koncentracijos, dozės, kateterio padėties stubure ir individualių moters ypatumų gali atsitikti, jog gimdyvė ne tik nejaus skausmo, bet išnyks ir sąrėmių pojūtis, nebus noro šlapintis, net ir prisipildžius šlapimo pūslei, bus „nutirpę kojos“, ji negalės jų pajudinti.
„Toks gimdyvės „komfortas“ dažniau nulemia netaisyklingą vaisiaus galvos padėtį, gimdymas užtrunka, dažniau prireikia skatinimo vaistais ar vakuuminės vaisiaus ekstrakcijos operacijos.
Jei gimdymo metu taikomas epidurinis skausmo malšinimas, dažniau gimdyvės karščiuoja, prireikia papildomų tyrimų dėl infekcijos, antibiotikų gimdymo metu, vėliau - naujagimio tyrimų“, - aiškino gydytoja.
Gimdymo skausmo malšinimo metodo pasirinkimas priklauso nuo gimdymo proceso, individualaus skausmo stiprumo pojūčio, pačios gimdyvės norų, ligoninės galimybių pritaikyti tam tikrus metodus, įrangos.
„Mažo ir vidutinio intensyvumo skausmui malšinti gimdymo metu gali būti leidžiami skausmą malšinantys vaistai į raumenis ar veną (tokie vaistai leidžiami skausmui malšinti po įvairių operacijų). Kai kuriose ligoninėse yra galimybė kvėpuoti ,,linksminančias dujas“ (azoto suboksido ir deguonies mišinį). Efektyviausiai skausmą malšina regioniniai skausmo malšinimo būdai: epidūrinis (tinkamiausias natūraliam gimdymui) ar spinalinis (tinkamiausias cezario pjūviui)“, - pasakojo ji.
Tačiau padeda ne tik medikamentai.
„Įrodyta, kad gimdyvės sąmoningas nusiteikimas, gimdymo proceso išmanymas, padedančių artimųjų dalyvavimas gimdant (geriausiai, kad dalyvautų vienas asmuo, bet jis padėtų, o ne būtų „stebėtojo“ vaidmenyje), galimybė keisti padėtį gimdymo metu sumažina skausmą malšinančių medikamentų poreikį, pagerina gimdymo išeitis.
Raminanti, atpalaiduojanti muzika, malonūs kvapai, artima namams aplinka, atitinkama kvėpavimo technika, masažas, vandens procedūros- visa tai padeda iškęsti natūralius gimdymo skausmus.
Tinkama praktika lankyti šeimoms pasiruošti gimdymui skirtus užsiėmimus, susipažinti su ligoninės, kurioje planuojama gimdyti, aplinka, vidaus tvarkos taisyklėmis, skausmo malšinimo galimybėmis“, - būsimoms mamoms patarė specialistė.
Iškalbinga ir statistika - 2016 m. LSMUL Kauno klinikose epidurinį skausmo malšinimą patyrė 44 proc. gimdyvių, be skausmo malšinimo gimdė apie 40 proc. Išsamiau apie skausmo malšinimą gimdymo metu galima paskaityti SAM tinklapyje – čia.
„Visada gyvenime sėkmė lydi optimistus. Tikėjimas - didelė jėga. Baimė, netikrumas, blogos mintys, panika nepadeda bet kokioje situacijoje, o gimdymas iš tiesų yra rimtas išbandymas moteriai ir jos artimiesiems. Ne veltui sakoma: „per kančias į žvaigždes“. Prasminga kančia ir auka padeda atrasti gyvenimo prasmę ir vertę. Gimdymo metu patirtas nuovargis ir skausmas atlėgsta, kartais net užsimiršta tą pat akimirką, kai mamai ant krūtinės padedamas naujagimis. Prie šio stebuklo nepriprantama“, - reziumavo Kauno krašto akušerių ginekologų draugijos pirmininkė.