Žolininkas išvardijo pavasarinius augalus
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktoranto, žolininko ir vaistininko Mariaus Lasinsko, kai tik kastuvas pradeda lįsti į žemę, prasideda šaknų metas. Na, o rudenį, kaip sako žolininkas: „kol lenda į žemę, tol taip pat šaknų metas“.
Tad dabar jau galima pradėti ieškoti kiaulpienės šaknų.
„Išsikasu kiaulpienės šaknį, jau galima dabar kasti, nuplaunu, kad žemių nebūtų, galiu nulupti, supjaustau gabaliukais, išdžiovinu 40 laipsnių temperatūroje ir gaunu džiovintus kiaulpienės šaknies gabalėlius. Jie labai skanūs, kaip riešutukai. Galima ir pakepti keptuvėje tokius gabaliukus, sumalame ir gausime kakavą arba kavą“, – pasakojo žolininkas Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro surengtoje paskaitoje.
M. Lasinskas išvardijo ir kitus pavasarinius naudingus augalus: tai ankstyvasis šalpusnis, paprastasis kiškiakopūstis, šliaužiančioji tramažolė – padės plaučiams, kai kuriems ji padeda net nuo plaučių uždegimo. Tramažolė auga tarsi šliauždama, lipa ant tvorų.
„Labai geras augalas. Kaip gerai gamtos sugalvota – pavasarį pirmieji augalai būna skirti tam, kas kankino per žiemą, tai yra plaučiams, kurie kentėjo nuo kosulio ir peršalimo. Tam skirtas šalpusnis, tramažolė, raktažolė, tamsioji arba vaistinė plautė“, – sakė M. Lasinskas.
Greitai atsiras „kačiukai“ – blindės žiedeliai. Juos galima ne tik į vazą pasimerkti ir pasigrožėti, bet ir pasidaryti arbatos. Tereikia į puodelį įdėti kelis kačiukus ir užpilti karštu vandeniu. Tokia arbata gali padėti sergantiems: karščiuojantiems, kosintiems, peršalusiems. Ilgiau vartojant augalas gali būti naudojamas kaip kraują skystinanti medžiaga, taip pat padeda nuo uždegimų.
Labai naudinga yra paprastoji pušis – įsidedi į burną, pakramtai ir išspjauni po 5 minučių, taip pat galima ir arbatą daryti. Na, o dabar jau galima ieškoti ir pušies pumpurėlių, kurie taip pat tinkami arbatai.
Žolininkas primena, kad jau pavasarį yra ir tokių augalų, kurie valgomi tik vieną kartą – tai yra nuodingi. Iš pavasarinių augalų nuodingi šie: paprastasis žalčialunkis, keturlapė vilkauogė, vėdrynai.
Nuo gripo ir peršalimo – šeivamedis
Dar vienas itin naudingas mūsų šalyje augantis augalas yra šeivamedis. Jis padeda nuo gripo, peršalimo ligų – tereikia išgerti šaukštą šeivamedžio uogų sirupo. Tiesa, kol kas šeivamedžio dar nerasite.
„Tėtis susirgo koronavirusu, tai girdžiau liepos ir šeivamedžio žiedų arbata. Gal sutapimas, gal ne, bet po dviejų dienų jis jautėsi kaip sveikas. Jei mane užpuola temperatūra ar gripas, visada geriu šeivamedžio arbatą su šiek tiek medaus. Palengvins kosulį, slogą, temperatūrą sumažins. Šeivamedžio savo vaistinėlėje reikia turėti“, – kalbėjo knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius.
Šeivamedis tradiciškai auginamas prie sodybų, jo galima rasti prie Kauno marių ar pasisodinti patiems. M. Lasinsko teigimu, jis tikrai turi stiprų priešvirusinį poveikį, tačiau galima augalą vartoti ir profilaktiškai.
„Šeivamedžio nelabai tinka lapai ir žievė. Na, kartais truputį palaisvinti vidurius neblogai, net šviesos daugiau galvoje būna. Bet, žinokite, jei uogos šeivamedžio bus raudonos, tokios nelabai prinokusios, tai ir viduriuosite, ir vemsite, nieko gero neišeis. Dėl to saugiausi yra žiedai arba sunokusios juodos uogos“, – patarė M. Lasinskas.
Šeivamedžio žiedai renkami liepą, kai jie tampa balti. Surinkus žiedyną reikia jį išdžiovinti saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.
Gerą vaistinį poveikį turi ir liepa. Šis medis turi daug gleivių, o tai reiškia, kad padeda nuo nudegimų. Liepų žiedus ir žievę reikia pavirti puode, gavus gleivingą skystį užtepti ant žaizdų. Žiedai ramina, padeda nuo temperatūros.
Vaistas nuo daugybės ligų – gaurometis
Dar vienas paskaitoje pristatytas vaistinis augalas – siauralapis gaurometis. Pasak žolininko, šis yra jo mėgstamiausias.
„Jis man padėjo, kai nebepadėjo jokie vaistai nuo skrandžio rūgštingumo ir refliukso. Rusiškai – ivan čaj. Žiedynas smailėjantis, lapai be dantukų, mėgsta sausesnes vietas. O jo giminaitė ožkarožė, dažnai painiojama su gauromečiu. Jos žiedynas labiau šakotas, lapai su siaurais dantukais, mėgsta drėgnesnes vietas. Ožkarožė dažnai naudojama panašiai kaip gaurometis, padeda prostatos bėdoms, vėžiniams susirgimams, uždegimams ir t.t.“, – sakė M. Lasinskas.
Pasak jo, gaurometis padeda nuo refliukso, rūgštingumo, skrandžio opų. Galima jį naudoti ir džiovintą, ir žalią, ir fermentuotą. Deja, fermentuotame tikrai nebėra vitamino C, tačiau kitų medžiagų netgi padaugėja.
Jei norite skanios gauromečio arbatos, sutrinkite lapelius, sudėkite į stiklainį, užkimškite, padėkite į šiltą vietą, kurioje būtų apie 30 laipsnių ir palaikykite 72 valandas. Ilgiau laikant gali pradėti rūgti. Po šio proceso gautą masę reikia paskleisti plonu sluoksniu ant kokio lapelio ir išdžiovinti, o tada jau galima gerti fermentuotą arbatą.
Rinkti reikėtų lapus, žiedus ir viršūnę. Stiebas sunkiai džiūsta ir jame nėra daug naudingų medžiagų.
„Ar būna kam nors, kad nervai nelaiko? Gaurometis labai gerai nervus pririša, gerina nuotaiką. Dabar žmonės man skambina ir sako, kad net gyventi nebenori. Išgėrę gauromečio priimsite žinias ramesne galva ir širdimi. Tinka ir vaikams, ir nėščiosioms, visai šeimai“, – kalbėjo lektorius.
Be to, žolininkas primena, kad augalus galima naudoti ne tik arbatoms. Iš jų galima daryti valgomus miltelius, prieskonius, berti į vonias, naudoti kaip eterinį aliejų, tepalą, maisto papildus.
„Reikia kantrybės, kad gautumėte poveikį. Kartais žmonės kelias dienas geria arbatą ir po to sako, kad ji nepadeda nuo rūgštingumo, nors šią ligą turi jau keliasdešimt metų. Supraskime, kad jei liga taip ilgai buvo, tai jai reikia laiko, kad išeitų“, – patarė žolininkas.
M. Lasinskas paskaitoje pasidalino ir savo sveikatos planu:
1. Pirmiausia reikia norėti būti sveikesniu ar pasveikti;
2. Troškimas suprasti tikrąsias ligos priežastis, ką man ši situacija nori pasakyti;
3. Siekis nebekartoti senų įpročių ir kurti naują sveiką gyvenimą;
4. Priemonės ir būdai, kaip tai pasiekti:
a) Savęs stebėjimas, malda, praktikos, tarnystė;
b) Subalansuota, individuali, sezoninė, intuityvi mityba;
c) Tinkamas dienos režimas: miegas, darbas, poilsis;
d) Fizinis aktyvumas: būti kuo dažniau gamtoje, įvairūs pratimai, parenkami pagal žmogų;
e) Vaistažolės – tai baigiamasis akcentas, kai visa kita, kas išvardyta anksčiau, yra atlikta. Vaistažolės kupinos gerai pasisavinamų biologiškai aktyvių medžiagų, mineralų, vitaminų, kurie būtini sveikimui ir sveikatos palaikymui.
5. Dėkingumas už viską, ką dabar turi: artimuosius, už pasveikimą ir sveikatą.
Paskaitoje dalyvavęs kineziterapeutas Ignas Zakarauskas taip pat papasakojo, koks svarbus sveikatai yra judėjimas. Pasak jo, žmogų kasdien veikia įvairūs streso sukėlėjai, o fizinis aktyvumas taip pat yra vienas iš jų. Jei žmogus persitempia sportuodamas, organizmas nusilps. Tačiau viską atliekant teisingai, judėjimas organizmą padarys kur kas atsparesnį įvairiems priešams.
Tuo metu žmogų, kuris nejuda ir taip nesukelia streso kūnui, per mažas miego kiekis ar koks nors ne toks maisto produktas iškart išmuš iš vėžių.
Visgi, sveikam kūnui būtini 3 komponentai: mityba, miegas ir fizinis aktyvumas.
„Jei žmogus bent kiek daugiau juda gyvenime, raumuo veikia kaip liauka. Jis gamina daug įvairių medžiagų, kurios labai padeda kūnui. Pavyzdžiui, paverčia baltus riebalus, kurie sukelia uždegimą, į rudus. Padeda žarnynui, stiprina kaulus, gerina atmintį – vien dėl to, kad žmogus aktyvesnis. Apleidęs judesį, atmintis ir visi kiti procesai pradės nykti“, – kalbėjo I. Zakarauskas.