Ateityje tikriausiai bus skiepijami ir kūdikiai
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ buvo diskutuojama apie vaikų skiepijimą nuo COVID-19. Laidoje dalyvavusio Vilniaus universtiteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio buvo paklausta, kodėl šiuo metu nustatyta riba yra būtent 12 metų.
12 metų riba, pasak profesoriaus, yra labiau techninis žingsnis. Prieš tai buvo rekomenduojama skiepyti vyresnius nei 16 metų, dabar riba nusileido keliais laipteliais žemiau, mat nauji atliekami tyrimai parodo, kad vakciną galima naudoti ir jaunesniems asmenims.
Įdomu tai, kad palaipsniui atliekant tyrimus su vis jaunesnėmis amžiaus grupėmis, ateityje vakcina nuo koronaviruso tikriausiai bus galima vakcinuoti ir kūdikius.
„Dabar jau atlikti tyrimai Šiaurės Amerikoje ir Europoje, patvirtinantys, kad mRNR vakcinos nuo koronaviruso yra saugios ir veiksmingos paaugliams nuo 12 metų. Kitos priežasties, kodėl dabar nustatyta 12 metų riba, nėra.
Ši amžiaus riba tikrai leisis žemiau. Jau dabar yra inicijuoti klinikiniai tyrimai, skiepijant vaikus nuo 6 mėnesių amžiaus. Kitaip tariant, artimiausiu metu, kaip ir kitos vakcinos, taip ir vakcina nuo COVID-19 bus registruota visoms amžiaus grupėms“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Profesorius išvardijo 3 priežastis, kodėl reikėtų skiepyti vaikus
Kalbant apie skiepus vaikams, kartas nuo karto vis pasigirsta kalbos, jog geriau persirgti natūraliai nei įgyti imunitetą po skiepo. Tokie teiginiai, pasak profesoriaus, sklando jau labai seniai ir ne tik dėl skiepų nuo koronaviruso.
Kadaise taip sakydavo ir apie raudonukę, organizuodavo netgi raudonukės vakarėlius, kad susitikę vaikai ir natūraliai persirgtų šia liga.
„Tą patį kalbėjo apie vėjaraupius. Dabar tą patį kalbame apie koronavirusą. Kaip vaikų gydytojas visada sakau: jei galime vaiką apsaugoti nuo ligos, kodėl turime leisti jam sirgti?“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovas.
Profesorius pabrėžia: vaikai irgi serga koronavirusu, nors kiek kitaip, nei suaugusieji. Tačiau neretai vaikams persirgus koronavirusu, netgi nesunkia forma, ilgai lieka liekamųjų reiškinių, tokių kaip greitesnis nuovargis, galvos skausmai, nemiga, sunkumai mokantis. Tad rizikos tikrai yra. Pašnekovas retoriškai klausia: „Jei jos galima išvengti, kodėl gi to nepadarius?“
Pašnekovas išvardija 3 pagrindines priežastis, kodėl reikėtų skiepyti vaikus nuo COVID-19. Visų pirma, vaikai serga šia infekcija ir skiepydami galime juos apsaugoti. Antra, vaikai turi grįžti į mokyklas ir tai padaryti kaip įmanoma saugiau. Trečia, vaikai yra visuomenės dalis, o jei siekiame visuomenės imuniteto, visos grupės turėtų prie to prisidėti.
„Taip, vaikų imunitetas reaguoja kitaip nei suaugusiųjų. Mamos įsčiose vaikas sterilus, tik gimęs susitinka su daugybe mikroorganizmų. Tai imuninei sistemai normalu. Taip pat yra ir su užkrečiamosiomis ligomis, vaikų imunitetas turi išmokti atpažinti užkrečiamąsias ligas, jis yra daug gabesnis nei vyresnio amžiaus žmonių. Į vakcinas vaikai reaguoja geriau nei suaugusieji, nuo koronaviruso vakcinos jie gauna beveik 100 proc. apsaugą. Vėlgi, jei galime apsaugoti nuo ligos, kodėl to nepadarome?
Galime kalbėti apie rizikos ir naudos santykį ir kokia rizika, kad tai bus sunkesnė ligos forma, pavyzdžiui, jog nutiks kasos, kitų organų pažeidimai. Tai retai pasitaikanti, bet kartais įvykstanti ligos forma. Rizikos nepalyginamai didesnės tuo atveju, kai kalbame apie natūralią infekciją, kai leidžiame persirgti, palyginus su tais reiškiniais, kurie gali būti po vakcinos“, – kalbėjo prof. V. Usonis.
Tai, kad vaikų imunitetas reaguoja kitaip nei suaugusiųjų, įrodo ir faktas, kad kai kurių vakcinų dozės vaikams yra didesnės nei suaugusiems. Pavyzdžiui, difterijos ir stabligės.
Vaikai vakcinas toleruoja geriau nei suaugę
Šiuo metu, pasak pašnekovo, jau turime didelę patirtį skiepijant suaugusius, gerai žinomi nepageidaujami reiškiniai po vakcinos. Tačiau po atliktų tyrimų tokie pat nepageidaujami reiškiniai žinomi ir vaikų grupėje. Tyrimai, atlikti Šiaurės Amerikoje ir Europoje rodo, kad vaikai vakciną toleruoja geriau nei suaugę. Vakcinos vaikams yra saugios ir tai įrodyta.
Profesorius primena, jog yra bendros rekomendacijos, kam skiepytis nerekomenduojama. Tai yra tie, kurie turi sistemines alergines reakcijas vakcinos komponentams, imuninės sistemos ligas. Nėra specifinių kontrindikacijų būtent šiai vakcinai, tai negyva vakcina.
Beje, netiesa, jog visi vaikai serga tik lengvomis koronaviruso formomis. Pasitaiko ir sunkių atvejų, kurių numatyti neįmanoma.
„Tiek Vilniuje, tiek Kaune intensyvios terapijos skyriuose pasitaiko vaikų, sergančių koronavirusu. Tai, kad tokios sunkios ligos formos vaikams retesnės, nereiškia, kad jos negalimos. Tokiu atveju kenčia ir vaikais, ir šeima“, – sakė prof. V. Usonis.
Taip pat reikia prisiminti, kad jokio prievartinio skiepijimo Lietuvoje nėra. Tai pačių žmonių pasirinkimas.
Žmonėms laidos metu taip pat kilo klausimas, kas bus, jei vaikas jau yra persirgęs ir tada paskiepijamas. Pasak profesoriaus, žinome iš kitų vakcinų praktikos, pavyzdžiui, tymų ar raudonukės, jog jei vaikas persirgęs ir po to paskiepytas, jam sukuriamas imunitetas prieš kitas ligas, o prieš buvusias sustiprinamas.
„Persirgusius žmones, praėjus kuriam laikui, galima ir reikia paskiepyti, tai tik sustiprina imunitetą. Jei vaikai persirgo ir buvo paskiepyti, jų imunitetas bus tik sustiprintas“, – sakė prof. V. Usonis.
Dažnai nuogąstaujama, kad vakcina nuo koronaviruso sukurta labai greitai. Visgi, kiekviena vakcina savo laiku buvo nauja. O tuo metu, kai jos buvo sukurtos, taip pat sulaukė įvairių abejonių.
„Šiuo metu daug pirmų kartų. Pirmą kartą toks galingas mokslo potencialas buvo skirtas, pirmą kartą tiek daug resursų buvo skirta, tiek intelektualinių, tiek finansinių, todėl nieko nuostabaus, kad vakcina sukurta greičiau nei kitos. Daug kartų pabrėžiama, kad nors vakcinos sukurtos greitai, nėra praleistas nė vienas saugumo ir veiksmingumo vertinimo etapas. Proceso stebėjimai tęsiasi ir toliau“, – kalbėjo pašnekovas.