Ir nors didžioji šio proceso dalis išlieka paslaptimi, bent šiek tiek jį galima suprasti sprendžiant iš tam tikrų cheminių reakcijų ir kitų dalykų, kurie vyksta smegenyse, rašo britų dienraštis „The Independent“.
Amerikos chemikų draugija prie pat Heloviną sukūrė vaizdo klipą, kuriame paaiškinama, kas tiksliai įvyksta žmogaus organizme, kuomet siaubo filme jį vejasi žudikas. Šio klipo kūrėjai teigia, kad žmonių, kurie žiūri siaubo filmą ir mato, kaip kažką vejasi žudikas, reakcija yra labai panaši į tai, ką patiria filme žudiko persekiojamas žmogus. Abiem atvejais organizme išsiskiria didelis adrenalino kiekis ir aktyvuojama baimė.
Baimės funkcija yra priversti žmogų reaguoti arba bėgti. Tai perspėjimas smegenims ir kūnui apie grėsmę, tačiau tai pat yra cheminis procesas, kuris leidžia organizmui mėginti užsitikrinti saugumą.
Jutiminė informacija yra perduodama per žmogaus centrinę nervų sistemą į tarpinių smegenų gumburą, kuris veikia kaip paskirstymo punktas. Iš ten informacija keliauja į kitas smegenų dalis.
Iš pradžių ta informacija priverčia žmogų išsigąsti, o vėliau – pasiruošti reaguoti. Tuomet prasideda arba gynybinė reakcija, arba žmogus siekia išvengti grėsmės ir pabėgti. Taip prasideda procesas, kuris buvo būdingas dar mūsų protėviams, kurie turėdavo nuspręsti, ar pulti priešininką ar bėgti.
Šio proceso metu organizme išsiskiria didelis kiekis adrenalino, kuris iš kraujotakos išstumia gliukozę. Kitos cheminės medžiagos palaiko šiuos procesus.
Klyksmai
Jums nepavyksta pabėgti nuo kirviu mosuojančio žudiko? Tokiu atveju, tikėtina, imate klykti. Minėtame vaizdo klipe paaiškinama, kad šis procesas prasideda kitoje smegenų dalyje, nei atsakingoje už kalbą. Ir šio proceso funkcija yra kitokia.
Tokiu atveju žmogus klykia beveik instinktyviai. Kai kitas žmogus išgirsta jūsų klyksmą, šis sukelia panašią reakciją: žmogus skatinamas išsigąsti ir reaguoti, kas, tikėtina, turėtų padėti jums pabėgti.
Skausmas
Jeigu klyksmas nepadeda, ir žudikas jus pasiveja, jums teks patirti skausmą. Kai esate sužeistas, tam tikri neuronai, vadinami nociceptoriais, siunčia smegenims signalus, kuriuos priima tarpinių smegenų gumburas, kuris vėliau mėgina instruktuoti smegenis, kad šios darytų viską, kad tik skausmas nepasikartotų.
Mirtis
Net po klinikinės mirties žmogaus smegenys kurį laiką „tiksi“. Naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, smegenys patiria paskutinį „energijos pliūpsnį“, kuris paprastai būtų siejamas su sąmoningumu.
Gali būti, kad būtent toks pliūpsnis yra siejamas su tuo, ką žmonės pasakoja patyrę, kai priartėjo prie mirties. Tačiau mokslininkai dar tiksliai nežino, kas sukelia tokį suaktyvėjimą ar ką jis reiškia.
Tuomet ateina biologinė mirtis. Ir neaišku, kas vyksta toliau...
Po visko
Beveik neįmanoma sužinoti, kas vyksta po mirties, nes didžioji dauguma žmonių nebeatsigauna. Tačiau būta atvejų, kai žmonės trumpam buvo mirę ir atsigavo ir galėjo papasakoti, ką patyrė.
„Grynas, tobulas ir nepertraukiamas miegas. Jokių sapnų“, – sakė vienas toks žmogus.
Tačiau kiti pasakojo visai ką kitą. „Stovėjau prie didžiulės šviesos sienos. Buvo toks jausmas, kad sau prie pat akių prisidėjau fluorescencinę kempą. Kitas dalykas, kurį prisimenu, kad atsibudau ligoninėje“, – pasakojo kitas žmogus.