50-metis Kauno raj. gyventojas rūko jau 35-erius metus. Kosulys, skrepliavimasis, dusulys – kasdieniai jo palydovai. Rūkymo pasekmės tapo dar skaudesnės, vyriškiui nustačius lėtinę obstrukcinę plaučių ligą – vieną dažniausių kvėpavimo takų susirgimą.
„LOPL man nustatyta prieš 10 metų. Tuo metu sirgau tuberkulioze. Kai gydytojai darė visus tyrimus, nustatė ir šią ligą, gal būčiau ir ilgiau nesužinojęs. Visą ligų puokštę prieš porą metų dar papildė plaučių grybelis. Lyg ir nebėra jo, tačiau padariniai liko, kurių neįmanoma išgydyti. Kol dar nebuvo grybelio, ketvirtą aukštą pasiekdavau nesustojęs. Dabar jau į antrą aukštą lipu su pertraukomis. Kasdien skirtingus inhaliatorius naudoju“, - pasakoja pašnekovas.
Anksčiau surūkydavęs po pakelį per dieną, Julius bando mažinti savo priklausomybę – pakelio užtenka dviem dienoms, o ir rūko pačias silpniausias. Tačiau visiškai mesti rūkymo jam niekaip nepavyksta.
„Bandžiau mesti ne kartą. Sykį pavyko išbūti daugiau kaip metus laiko. Deja, mečiau į priekį, ne atgal, tad po pusantrų metų vėl „pasiėmiau“ rūkymą“, - juokauja vyriškis.
Nepadėjo nei įvairūs pleistrai, nei elektroninės cigaretės.
„Nusipirkau elektroninę cigaretę. Galvoju, pabandysiu. Parūkau ją, jaučiasi dūmas, tačiau vos padėjus ją į šalį, traukia prie tradicinės cigaretės. Nikotinas traukia kaip narkotikas. Atrodo, pats jau nenori rūkyti, bet neina savęs valdyti.
Labai norėčiau mesti. Išbandžiau viską, ką galėjau. Ką reklamuoja nuo rūkymo, tą perku. Deja, bergždžiai. Džiaugčiausi, jei surūkai vieną cigaretę, supykintų ir mestum. Nėra taip. Visi gydytojai, aplinkiniai man sako – gi imk ir paprastai mesk. Nesupranta, kad taip neina. Čia tikriausias narkotikas. Aš gi ne kvailas, suprantu, kad nesveika rūkyti. Bet jei kas tik man padėtų, tai šią akimirką mesčiau. Ir pinigų dar kiek sutaupyčiau“, - pripažįsta pašnekovas.
Julius jau ketverius metus visiškai negeria alkoholinių gėrimų. Vienintelė jo silpnybė – kava, prie kurios esą labai dera ir cigaretė.
„Man rūkymas su kava siejasi. Net kai buvau metęs, su draugais geriame kavą, vienas užtraukė, tas dūmas suviliojo ir galvoju – surūkysiu tik vieną cigaretę ir viskas. Kur jau! Ir vėl viskas iš pradžių.
Man cigaretė nėra atsipalaidavimas, poilsis. Nežinau, sunku paaiškinti – tiesiog trūksta kažką laikyti rankoje. Atrodo, smegenys sako, kad nenori rūkyti. Po cigaretės užeina toks kosulio priepuolis, kad jau vos nevemi. Tačiau praeina kiek laiko ir vėl ranka siekia pakelio, instinktyviai. Pirmą kartą, kai mečiau, buvo nesunku. Dabar mėginu mažinti rūkymą, rūkau silpniausias cigaretes, bet vis tiek per dieną būna 10“, - sako 50-metis.
Specialistė: kai kurios pasekmės negrįžtamos
Juliaus kančios dėl rūkymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų pulmonologei Deimantei Hoppenot – ne naujiena. Deja, specialistė pripažįsta, kad nėra lengvo recepto, kaip atsikratyti šios priklausomybės.
Manau, norėdamas mesti rūkyti, sergantysis LOPL pirmiausiai turi suprasti savo ligą, būti pakankamai motyvuotas ir turėti gydytoją, kuris padėtų nesmerkdamas paciento dėl jo įpročio, parinkdamas geriausiai pacientui tinkamą pakaitinį gydymą farmakologinėmis medžiagomis. Suprantu, kad mesti rūkyti yra išties sunku, tačiau su šia priklausomybe būtina kovoti, norint įveikti rūkymą bei su juo susijusias ligas“, - sako ji.
Viena dažniausių ir nemaloniausių su tuo susijusių ligų - lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Ja dažniausiai serga rūkantieji (aktyviai bei pasyviai) arba tie žmonės, kurie dirba ar gyvena užterštoje aplinkoje. Specialistės teigimu, daliai pacientų LOPL yra nulemta genetiškai, tačiau tokių - mažuma.
„Apie 80 proc. visų LOPL atvejų lemia rūkymas. Cigaretės dūmai, joje esančios kitos sudedamosios dalys, įkvepiamas karštis veikia kvėpavimo takų paviršines ląsteles – epitelį, kuris ilgainiui pakinta. Šios ląstelės yra ganėtinai unikalios – jos turi nuolat judančius plaukelius, padedančius išstumti dulkes, bakterijas ir kitus teršalus. Tačiau ilgai rūkant kvėpavimo takų ląstelės netenka šių plaukelių, pakinta ląstelių struktūra ir kvėpavimo takai nebesugeba apsisaugoti nuo kasdien į juos patenkančių teršalų, dūmų, dulkių ar kitų patogenų. Dėl to pacientus dažniau puola infekcijos, atsiranda kosulys, skrepliavimas“, - vardijo D. Hoppenot.
Ilgainiui pažeidžiamas ne tik epitelis, tačiau ir po juo esantis raumeninis audinys.
„Jis pradeda spazmuoti, o LOPL atveju šis spazmavimas tampa negrįžtamas – kvėpavimo takai susiaurėja ir niekada nebebus tokie, kokie buvo. Sumažėjęs bronchų spindis dėl nuolatinio spazmo sukelia iš lėto didėjantį dusulį bei rytinį skrepliavimą. Dėl to pacientai tampa dar mažiau fiziškai aktyvūs, daliai jų pradeda didėti kūno svoris, silpnėja raumenys, vėliau gali vstytis deguonies stygius, nuo kurio kenčia smegenys, širdis ir dėl viso to blogėja gyvenimo kokybė “, - pripažįsta pulmonologė.
Dalis LOPL pacientų rytinį pakosėjimą bei mažesnį fizinio krūvio toleravimą sieja su rūkymo pasekmėmis ir mano, kad tai yra normalu. Kiti klaidingai galvoja, kad LOPL požymiai yra širdies ir kraujagyslių ligų sąlygoti, mat neretai vyresni, ilgai rūkę pacientai serga ir šiomis ligomis. Dėl to į gydytojus kreipiamasi per vėlai ir liga diagnozuojama vėlesnėse stadijose.
Liga nepagydoma, tačiau gyvenimo kokybę pagerinti galima
Tiesa, LOPL nėra pagydoma.
„Ji progresuoja iš lėto, kiekvienam žmogui individualiai. Nutraukus rūkymą kvėpavimo funkcijos blogėjimas sulėtėja, deja, į normalią būseną kvėpavimo takai nebegrįžta. Laiku diagnozavus ligą galima sumažinti simptomus, juos koreguoti, taip pagerinant gyvenimo kokybę“, - tikino pašnekovė.
LOPL kontroliuojama įkvepiamaisiais vaistais, kurie plečia bronchus. Praplėtus kvėpavimo takų spindį, sumažėja dusulys.
„Visgi svarbiausia – nustoti rūkyti, rūpintis savimi, koreguoti gretutines patologijas, aktyviai atlikti kvėpavimo mankštą ir nevengti fizinio krūvio. Taip pat svarbu neignoruoti deguonies stygiaus ir, jei reikia, kuo anksčiau pradėti ilgalaikės deguonies terapiją namuose (ne mažiau 15 val. per parą)“, - patarė Kauno klinikų specialistė.