25 m. S. Larkinas atrodo eilinis žmogus su pilka kuprine ant nugaros. Tik niekas nežinojo, kad kuprinėje buvo dirbtinė širdis, kuri palaikė jo gyvybę, rašo CNN.
2014 m. lapkritį S. Larkinui išėmė tikrą širdį, vietoj kurios įdėjo dirbtinę širdį, kad vyras galėtų laukti operacijos ne ligoninėje, o namuose.
Šiemet donoro širdis pagaliau atsirado. Šiuo metu S. Larkinas sveiksta po širdies transplantacijos operacijos Mičigano ligoninėje. Greitai jis keliaus namo.
„Dauguma žmonių išsigąstų, išgirdę, kiek laiko pragyvenau su dirbtine širdimi. Galiu pasakyti tiek, kad baimę reikia įveikti, nes dirbtinė širdis padeda. Taip greitai vyksiu po širdies persodinimo operacijos namo, nes laukiant operacijos (dirbtinė širdis) padėjo man išlikti sveikam“, – pasakojo jis.
Šiuo metu vien Amerikoje apie 4 000 žmonių laukia širdies persodinimo operacijos. Širdies chirurgo Billy‘o Cohno teigimu, kartais žmonėms tenka laukti mėnesius ar net metus, kol atsiranda donoro širdis.
„Daugelio pacientų širdys tokios silpnos, kad jiems laukiant nustos funkcionuoti inkstai, kepenys, kiti svarbūs organai Daugelis šių pacientų be palaikymo – be dirbtinės širdies mirtų“, – aiškino chirurgas.
S. Larkini širdies veikla sutriko kai jam buvo devyneri. Berniukas žaidė krepšinį ir nualpo. Paaiškėjo, kad jam – genetinė širdies liga – kardiomiopatija. Greitai šią ligą diagnozavo ir metais jaunesniam jo broliui Dominique.
Kardiomiopatija – širdies raumens liga, pasireiškianti širdies struktūros ir funkcijos pokyčiais, lemiančiais širdies nepakankamumo išsivystymą.
S. Larkinui ir jo broliui liga buvo paveikusi abi širdies puses.
„Sunki liga, – teigė chirurgas S. Haftas, bet pridūrė, kad širdies ligų srityje yra pažangių technologijų, o viena iš tokių – dirbtinė širdis.
2014 m. abiem broliams įdėjo dirbtines širdis. Dominique pusantro mėnesio išgulėjo ligoninėje, paskui jam persodino donoro širdį. Na o Stanas su dirbtine širdimi išvyko iš ligoninės namo ir laukė donoro širdies, gyvendamas visavertį gyvenimą. „Kai gydytojai pasakė, kad galiu gyventi be širdies, išsigandau, kad mano širdis bus aparatas. Tik pagalvokite – aparatas. Bet jausmas, lyg turėčiau tikrą širdį“, – pasakojo jis.
Su dirbtine širdimi S. Larkinas žaidė krepšinį, prižiūrėjo savo vaikus ir važinėjosi su draugais automobiliu. Keisti tvarsčius jam dažnai padėdavo motina.
Pirma dirbtinė širdis pasaulyje buvo persodinta pacientui 2001 m. Amerikoje.