Daugelis iš mūsų įprastai dirba bent aštuonias valandas per dieną ir, jei pavyksta, turi valandos pietų pertrauką. Galbūt sunku patikėti, bet per šešių valandų darbo dieną, pavyktų nuveikti daugiau. Tokios išvados buvo padarytos po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos iniciatyva atliktų tyrimų, kurių rezultatai buvo patekti po 22 metus trukusių skirtingose šalyse vykdytų stebėjimų, susijusių su darbo valandomis.
Kaip rašoma vienoje iš pastaruoju metu paskelbtų publikacijų, jei žmogus dirba daugiau nei 48 valandas per savaitę, jo darbo našumas ima mažėti. Štai Pirmojo pasaulinio karo metais Didžiosios Britanijos ginklų gamykloje ilgiau nei įprastai dirbantys žmonės pervargdavo, patirdavo stresą, todėl jų darbo našumas sumažėdavo, be to, dažniau įvykdavo nelaimingų atsitikimų, pasitaikydavo klaidų, darbuotojai neretai sunegaluodavo.
Po šimto metų surinkta statistika byloja tą patį. Šiandien įrodyta, kad tarp viršvalandžių ir tokių neigiamų pasekmių kaip nelaimingi atsitikimai, ligos, antsvoris, alkoholizmas, rūkymas ir pan. egzistuoja tiesioginė priklausomybė. Be to, viršvalandžiai siejami ir su gyvybei pavojų keliančių ligų tikimybe. Įrodyta, kad viršvalandžius dirbantys žmonės net 40 proc. dažniau suserga širdies ir kraujagyslių ligomis nei standartinės darbo dienos trukmės neviršijantys asmenys.
Daroma išvada, kad dirbdami šiek tiek trumpiau, būtume sveikesni ir geresnės nuotaikos, todėl galėtume našiau dirbti. Švedijoje buvo ryžtasi patikrinti šią hipotezę praktiškai. Reikia pasakyti, kad gauti rezultatai nuteikia optimistiškai.
Jokio streso
Švedijos viešojo sektoriaus konsultacinės įmonės „Pecta Guideline“ iniciatyva buvo atliktas 22 mėnesių trukmės eksperimentas su Geteborge veikiančių senyvo amžiaus žmonių globos namų personalu. Iš viso priežiūros įstaigoje dirba 68 slaugos darbuotojos. Jų darbo grafikas buvo sudarytas taip, kad vienos pamainos darbas netruktų ilgiau kaip šešias valandas. Po sėkmingai įvykdyto eksperimento tokio darbo grafiko slaugos darbuotojos laikosi nuo 2015-ųjų metų vasario mėnesio.
Konsultacinės įmonės specialistai stebėjo slaugos darbuotojų sveikatos būklę ir darbo produktyvumą. Šie duomenys buvo lyginami su kontroline grupe, kurią sudarė panašiomis sąlygomis 38 valandas per savaitę dirbantys asmenys.
Šį bandymą Geteborge buvo nutarta atlikti 2014-aisiais metais. Jo tikslas – išsiaiškinti, kaip trumpesnė darbo diena atsilieptų šalies ekonomikai ir darbo rinkai. Taip pat buvo siekta nustatyti trumpesnės darbo trukmės poveikį darbuotojoms ir jų prižiūrimiems senyvos amžiaus globos namų pacientams.
„Eksperimente dalyvavusios slaugos darbuotojos turėjo mažiau sveikatos nusiskundimų. Joms pavykdavo išlikti ramioms ir dėmesingoms“, – sako vienas iš projekto autorių Bengtas Lorentzonas.
Per 18 eksperimento mėnesių 77 proc. šešias valandas per dieną dirbančių darbuotojų neturėjo jokių sveikatos nusiskundimų. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje tokių darbuotojų buvo tik 49 proc. Eksperimente dalyvavusios darbuotojos kone triskart rečiau dėl ligos kreipėsi į medikus.
Pasak B. Lorentzono, nepriekaištinga sveikata ypač svarbi slaugos personalui. Eksperimente dalyvavusios slaugytojos turėjo maitinti senyvo amžiaus pacientus, eitis su jais pasivaikščioti ir palaikyti draugiškus bei malonius santykius. Toks darbas veiksmingesnis tada, jei pacientais rūpinasi tos pačios slaugytojos, todėl geriau, kad jos kuo rečiau keistųsi (pavyzdžiui, kuriai nors susirgus). Jei tuos pačius pacientus prižiūrės pastovus personalas, pavyks užmegzti glaudesnius santykius, o tai ypač svarbu dirbant su silpnaprotystę patiriančiais senyvos amžiaus asmenimis.
Kuo rečiau patiriamas stresas, tuo labiau didėja darbo našumas
Trumpiau dirbančios slaugos darbuotojos ne tik rečiau sirgo, bet ir daugiau nuveikdavo per darbo dieną. Remiantis ataskaitoje pateikta informacija, eksperimento dalyvės suorganizavo 80 proc. daugiau pacientams skirtų užsiėmimų nei kontrolinė grupė. Šešias valandas per dieną dirbančios slaugytojos dažniau su pacientais kalbėdavosi, žaisdavo įvairius žaidimus, organizavo dainavimo arba šokio užsiėmimus.
B. Lorentzono įsitikinimu, tokią tendenciją galima paaiškinti geresne slaugytojų nuotaika. Trumpiau dirbančios darbuotojos yra dėmesingesnės, patiria mažiau streso, todėl rodo didesnę iniciatyvą organizuodamos įvairią veiklą.
Nepaisant šių teigiamų aspektų, lieka neaišku, kaip šios idėjos įgyvendinimas atsiliepia finansiškai.
Geteborgo slaugos namuose buvo pasamdyta 17 papildomų slaugos darbuotojų, kad tarp šešių valandų trukmės pamainų nesusidarytų tarpų ir visą savaitę netrūktų personalo. Nors eksperimentas jau atsiėjo beveik milijoną eurų, buvo paskaičiuota, kad sukūrus 17 papildomų darbo vietų daugiau nei 477 tūkst. eurų sumažėjo nedarbingumo pašalpoms skiriama suma.
„Tai su politika susijęs klausimas. Susiduriame su daugybe prieštaravimų. Kai kurios politinės partijos pritaria eksperimentui, bet kai kurio – ne“, – sako B. Lorentzonas.
Jungtinės Karalystės Lidso universiteto ekonomikos ir politologijos profesorius Davidas Spenceris pastebi, kad Švedijoje atliktas tyrimas yra palyginti nedidelio masto, be to, susijęs su konkrečiu sektoriumi. Visgi jis daro prielaidą, kad tokį tyrimą būtų galima atlikti ir dalyvaujant kitų sričių darbuotojais.
„Darbdaviai gali prieštarauti dėl išlaidų, susijusių su trumpesniu darbo laiku, kurios bent iš pradžių būtų neišvengiamos. Visgi ilgainiui jie, kaip ir samdomi darbuotojai, turėtų pastebėti, kad trumpesnė darbo trukmė duoda naudos. Ar pavyks tokį eksperimentą pakartoti kitose šalyse su kitų sektorių darbuotojais, lemia pažangus darbdavių požiūris, taip pat šalių vyriausybių geranoriškumas“, – sako D. Spenceris.
Šis klausimas kelia nemažai diskusijų. Reta kuri įmonė ryžtasi trumpinti darbo laiką. Vis dėlto tokių tikrai yra. Geteborge veikiančiuose „Toyota“ centruose prie šešių valandų darbo grafiko pereita jau prieš 14 metų ir pelnas dėl to nė kiek nenukentėjo, o darbuotojai yra labiau patenkinti darbo sąlygomis. Tokia strategija vykdoma ir keliose Jungtinės Karalystės įmonėse, pavyzdžiu, Liverpulyje veikiančioje „Agent Marketing“ ir Dorsete esančioje apskaitos įmonėje „Bright Horizon Cloud“.
Geriau dirbti trumpiau, bet efektyviau
Glazge, Škotijoje, įsikūrusioje turizmo agentūroje „Senshi Digital“ šešias valandas per dieną pradėta dirbti nuo kovo mėnesio. Paskelbti naująją tvarką įmonės direktorių Chrisą Torresą paskatino per ITV televiziją parodyta dokumentinė laida, per kurią buvo vardijami trumpesnės darbo dienos teikiami pranašumai. Įkvėptas laidoje paskelbtos statistikos Ch. Torresas nutarė praktiškai patikrinti naujos strategijos veiksmingumą.
„Reikėjo pamatyti darbuotojų veidus. Jie negalėjo patikėti, kad turės dirbti trumpiau“, – prisimena Ch. Torresas.
Jis aiškina, kad dabar darbą tenka pradėti 9.30 val. ir dirbti iki 15.30 val. Už šias valandas mokamas toks pat atlyginimas, kaip ir už aštuonių valandų darbo dieną. Be to, daugelio darbuotojų atlyginimas nuo naujosios tvarkos įvedimo netgi pakilo.
Įmonės personalas taip pat turi 30 min. pietų pertrauką. Darbas yra suskirstytas 45 min. trukmės atkarpomis, tarp kurių daromos 5 min. pertraukėlės. Dienos pabaigoje darbuotojai turi pateikti atliktų darbų ataskaitą.
Nors dirbti tenka trumpiau, darbo našumas padidėjo. Ch. Torresas pastebi, kad projektai, kuriuos vykdant anksčiau buvo sugaištami du ar net trys mėnesiai, dabar baigiami per mėnesį.
„Tenka dirbti šiek tiek intensyviau, labiau susitelkus. Kai dirbama 45 min. trukmės atkarpomis, mažiau laiko lieka pašaliniams pokalbiams, todėl darbo vietoje gerokai ramiau, bet po darbo visi draugiškai galime kur nors pavakarieniauti“, – aiškina Ch. Torresas.
„Rytais nuvežu dukrą į mokyklą, nors anksčiau to nespėdavau, o po darbo grįžęs namo galiu padėti jai ruošti namų darbus, taip pat pagaminu pietus sūnui. Net sunku patikėti, kad šitiek nuveikus laikrodis rodo tik penktą valandą vakaro“, – pasakoja šešias valandas dirbantis vyras.
Ch. Torresas ir jo komanda pripažįsta, kad šešių valandų darbo grafikas jų įmonėje pasiteisino: skaičiuojamas didesnis pelnas ir įvykdoma daugiau projektų. Deja, reikia pasakyti, kad tai nedidelė įmonė, kurioje dirba tik 10 darbuotojų, todėl Ch. Torreso pavyzdžiu sekti neskubama.
„Vis girdžiu tvirtinant, kad toks sprendimas nėra tinkamas vienokio ar kitokio tipo įmonėms, bet visada atsakau, jog reikia pabandyti“, – mano Ch. Torresas.
Įdomu, ar dažnas ryžtųsi pakišti vadovui mintį apie šešių valandų darbo dieną?