Alkoholio vartojimas – netgi saikingas – yra itin susijęs su padidėjusia stemplės, burnos, kepenų, storosios žarnos ir krūties vėžio rizika ir visame pasaulyje sukelia daugiau kaip 5 proc. visų vėžio ir mirties nuo vėžio atvejų, rašo dailymail.co.uk.
Amerikos klinikinės onkologijos draugija (American Society of Clinical Oncology, ASCO) anksčiau niekada oficialiai nebuvo skelbusi, kad alkoholio vartojimas sukelia vėžį, tačiau dabar akcentuoja, kaip svarbu kontroliuoti „rizikingą“ alkoholio vartojimą, kad sumažėtų tikimybė susirgti vėžiu.
Nors ASCO siūlo strategiją, kaip sumažinti girtuokliavimą, ji taip pat pasisako už saikingą alkoholio vartojimą ir nesiūlo visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų.
2013 metų duomenimis, alkoholį vartojo 73 proc. amerikiečių. 13 proc. pripažino, kad jų alkoholio vartojimo įpročiai prilygsta girtuokliavimui, tai rodo tyrimas, rugpjūčio mėnesį pasirodęs žurnale „JAMA Psychiatry“.
Tyrimas taip pat parodė, kad alkoholio vartojimas nuo 2001–2002 metų išaugo. Žvelgiant bendrai, jis padidėjo 11 proc. Rizikingas alkoholio vartojimas buvo išaugęs 30 proc., o 50 proc. daugiau žmonių pripažino turintys problemų dėl alkoholizmo.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai moterims rekomenduoja per dieną išgerti ne daugiau kaip vieną taurę gėrimo arba aštuonias taures per savaitę. Vyrams leidžiama per dieną išgerti dvi taures gėrimo arba 14 taurių per savaitę. Duomenys rodo, kad amerikiečiai vartoja kur kas daugiau alkoholio, negu turėtų.
ASCO citavo vieną apžvalgą, kurioje teigiama, kad aptikta „įtikinančių įrodymų“, jog alkoholio vartojimas susijęs ne tik su burnos, gerklės, balso stygų, storosios žarnos, kepenų ir krūties vėžiu.
Pasak apžvalgos, šiuo metu turima pakankamai įrodymų, kad alkoholis taip pat gali sukelti kasos, skrandžio ir kitas onkologines ligas.
„Naujausi duomenys, kuriuos mačiau, rodė, kad Jungtinėse Valstijose 2009 metais nuo alkoholio sukeltų ligų mirė 18200–21300 žmonių“, – teigė viena iš studijos autorių, profesorė Noelle LoConte iš Viskonsino universiteto, Medicinos ir visuomenės sveikatos fakulteto.
Medikai kurį laiką ginčijosi, ar vėžį sukelia pats alkoholis, ar kiti elementai, įeinantys į alkoholinių gėrimų sudėtį. ASCO šias diskusijas nutraukė – pateikė vienareikšmišką atsakymą: „Sąsajos tarp alkoholio vartojimo ir vėžio buvo nuoseklios, nepaisant to, kokio tipo alkoholiniai gėrimai buvo vartojami.“
N. LoConte aiškino, kad alkoholis atskiras kūno dalis veikia skirtingais vėžį sukeliančiais būdais.
„Kalbant apie galvos, kaklo ir stemplės vėžius, alkoholio skilimo produktas (acetaldehidas, kuris yra žinomas kancerogenas) tiesiogiai dirgina audinius, kai žmogus nuryja alkoholio, ir sukelia vėžį“, – rašė ji.
Kepenų vėžį sukelia cirozė, ją savo ruožtu skatina alkoholio vartojimas. Kai cirozė progresuoja, sveikas kepenų ląsteles pradeda keisti pažeisto ir surandėjusio audinio ląstelės, galinčios tapti vėžinėmis.
Alkoholis, pasak N. LoConte, „trukdo pasisavinti folatus, o tai yra lemtingas žingsnis vystantis storosios žarnos vėžiui.“
Kai moters estrogenų kiekiai tampa nenormaliai aukšti, padidėja krūties vėžio tikimybė. Alkoholis kaip tik skatina estrogenų kiekio augimą ir taip sukelia didesnę krūties vėžio riziką.
ASCO nurodo, kad moterims, kurios išgerdavo vos po vieną alaus bokalą ar taurę vyno per dieną (šiuose gėrimuose alkoholio yra kur kas mažiau negu spiritiniuose gėrimuose), tikimybė susirgti krūties vėžiu dar iki menopauzės būdavo didesnė 5 proc., o po menopauzės – 9 proc.
„Jei alkoholio nevartojate, tai ir nepradėkite, – sakė N. LoConte. – Jei vis dėlto vartojate, stenkitės laikytis rekomendacijų.“
Jei geriate daugiau, vilčių apsisaugoti nuo vėžio vis tiek yra. „Sumažinę alkoholio kiekį tikrai sumažinsite ir riziką susirgti vėžiu, -– pabrėžė ji. – Jei nuo „daug geriančio“ pereisite prie „nuosaikiai alkoholį vartojančio“, rizika susirgti kurios nors rūšies vėžiu taip pat sumažės.“