Tarptautinės organizacijos tikina, kad kas trečias Europoje užsikrėtęs ŽIV asmuo apie tai net neįtaria, o kas antram ŽIV infekcija diagnozuojama vėlyvoje stadijoje. Lietuvoje nuo 2015 m. nustatoma vis daugiau naujų ŽIV atvejų, kita vertus, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje besitikrinančiųjų dėl ŽIV savarankiškai patrigubėjo.
Apie tai, kokia situacija Lietuvoje, ar grėsmė užsikrėsti šiuo virusu auga ir kokiais greitais būdais galime nuo jo išsitirti – tiesioginėje konferencijoje pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas ir farmacininkė Laura Vanagaitė.
7 sugadinti likimai
Naujausiais ULAC duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims - labai įdomus lyčių pasiskirstymas, mat Europoje vyrų ir moterų santykis siekia 2:3). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. S. Čaplinsko teigimu, atsakingos institucijos galėtų skirti daugiau dėmesio šios sudėtingos problemos sprendimui, „susiimti“ turėtų ir savivalda.
Dominuojantis ŽIV plitimo būdas - švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė daugiau nei pusė 113 (53,8 proc.) visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dar 63 (30 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 (23,3 proc.) – heteroseksualių ir 14 (6,7 proc.) – homoseksualių. Penktadalio (33) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.
„ŽIV – nėra mirties nuosprendis, šiandien medicinoje laimėjimai ir pasiekimai yra dideli. Visgi kol nebus išrasta vakcina, vargu, ar gydymas kaip prevencija padės sustabdyti šią ligą, jei lygiagrečiai nebus plačios elgesio keitimo intervencijos – narkotikų vartojime, jaunimo lytiniame švietime. Reikia neužmiršti, kad ŽIV infekuota mama šiandien gali ir privalo pagimdyti sveiką vaiką, bet tam vėl turi būti atliktas testas. Visoms nėščioms moterims, kai jos lankosi moterų konsultacijose, pasiūloma nemokamai išsitirti dėl ŽIV. Šiandien turime 7 vaikučius, kuriuos pagimdė ŽIV infekuotos mamos ir kurios gimdymo metu kūdikiui perdavė virusą“, - kalbėjo ULAC vadovas.
Infekuotų motinų buvo daug daugiau, tačiau jos buvo tikrinamos, taikomos prevencinės priemonės.
„O šios 7 atėjo tiesiai į gimdyklą, mamoms infekcija buvo nustatyta jau po gimdymo, nebuvo imtasi jokių prevencinių priemonių ir vaikai gimė infekuoti. Dabar jie nuo mažens turės gyventi „pririšti prie vaistų“. Liūdna situacija ir dėl to, kad pas mus dėl tam tikro šių mamų socialinio sluoksnio (ne visos, tačiau didelė jų dalis buvo narkomanės), šie vaikučiai yra paliekami ligoninėje, jų atsisakoma. Buvo viena istorija, apie kurią imame plačiau kalbėti, kai viena amerikiečių šeima įsivaikino ŽIV infekuotą vaikutį iš Lietuvos. Sakykime tiesiai šviesiai – jam tikrai pasisekė“, - pabrėžė pašnekovas.
Tačiau ir likusiems vaikams Lietuvoje yra visos galimybės turėti kokybišką, sveiką gyvenimą. Optimistiškai nuteikia Rumunijos pavyzdys – ten yra įkvepiančių pavyzdžių, kai ŽIV infekuoti vaikai užaugo ir jau patys tapo tėvais, augina sveikus vaikus.
Atsakymas – per minutę
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje besitikrinančiųjų dėl ŽIV savarankiškai patrigubėjo. Kasmet daugėjo asmenų, kurie tyrėsi dėl ŽIV, nes turėjo lytinį kontaktą su mažai pažįstamų ar net ŽIV užsikrėtusiu asmeniu. Vaistininkai taip pat pastebi, kad kaskart daugėja gyventojų, kurie kreipiasi į vaistines, norėdami įsigyti greitąjį ŽIV testą, skirtą ligai nustatyti.
Pasak „Eurovaistinės“ farmacininkės Lauros Vanagaitės, savikontrolės ŽIV testas yra praktiškai lygiavertis laboratoriniams kraujo tyrimams ir atsakymas, atlikus jį, gaunamas per kelias minutes.
„Vaistinėse įsigijus savikontrolės ŽIV testą, jį galima atlikti savarankiškai, pavyzdžiui, namuose. Užtenka kraujo lašelio iš piršto. Testo atlikimui nereikia jokių papildomų priemonių ar instrumentų - viskas įeina į testo rinkinį. Rezultatas greitas ir konfidencialus “, - tiesioginėje konferencijoje aiškino vaistininkė.
Greitieji ŽIV savikontrolės testai populiarėja visose šalyse, jų propagavimą visuomenei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Tokių testų prieinamumas suteikia žmonėms galimybę taupyti laiką bei konfidencialioje ir priimtinoje aplinkoje patiems išsitirti, ar nesate užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu.
Pasitikrinti dėl ŽIV pirmiausia rekomenduojama visiems, kurie mano, kad turi ar turėjo rizikingų kontaktų bei tiems, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimais: jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį; dažnai (daugiau kaip 2k./per metus) sergant plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais; jei karščiuojama ilgiau kaip mėnesį; jei viduriuojama ilgiau kaip mėnesį; be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.); jei nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas; kai naktimis gausiai prakaituojama; susirgus tuberkulioze; padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams; jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze; jei turite burnos ir genitalijų opų, neišnykstančių ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms, susijusioms su imuniteto susilpnėjimu.
„Dažniau pirkti šių testų ateina vyrai. Moteris, turinti vieną lytinį partnerį, net negalėtų įtarti, kad jos antra pusė „nešioja“ tokį virusą. Gal visgi reikėtų žiūrėti į žmones ir galvoti ne tik apie save, tačiau ir apie aplinkinius, kurie yra visiškai nekalti ir neturėtų būti infekuoti. Mes labai džiaugiamės, kad vyrai išdrįsta ir ateina“, - kalbėjo L Vanagaitė, pridurdama, kad žinojimas apie savo sveikatos situaciją yra pirmas žingsnis, prieš imantis būtinų veiksmų kontroliuoti ligą.
Pokyčiai – nuo sausio 1-osios
ŽIV yra pavojinga liga, kuri gali ir turi būti gydoma. Iki šiol šios ligos gydymo prieinamumas nebuvo pakankamas, todėl šiuo metu yra keičiami keli dokumentai, kad ateityje būtų galima suteikti paslaugas visiems žmonėms, kuriems to reikia. Tikimasi, kad nuo 2018 metų Lietuvoje jau visi užsikrėtusieji gaus moderniausią gydymą ŽIV virusą slopinančiais vaistais, kaip tai yra daugelyje išsivysčiusių Europos ir pasaulio šalių. Tada ŽIV pacientams beliks vienintelė užduotis – reguliariai lankytis gydymo įstaigoje ir tinkamai vartoti vaistus.
Konferencijos metu viena skaitytoja teigė: „Lietuvoje veikia pasenusios ir PSO rekomendacijų neatitinkančios ŽIV gydymo gairės. Kol jos nėra atnaujintos, gydymas yra skiriamas tik vėlyvoje ligos stadijoje. Kitaip tariant, antiretrovirusinė terapija (ATR) skiriama, kai paciento kraujyje nuo įvairių ligų sukėlėjų saugančių limfocitų kiekis nukrenta žemiau 350 mm3. Normalus jų kiekis – 500–1200 mm3. Nuo užsikrėtimo iki gydymo gali praeiti ir 10 metų“.
Geromis žiniomis pasidalino ULAC vadovas S. Čaplinskas.
„Kitąmet bus 30 metų, kai Lietuva gyvena su šita liga. Anksčiau ŽIV nustatymas buvo tolygu mirties nuosprendžiui. Anksčiau būdavo laukiama, kol liks dveji metai iki paskutinės stadijos - AIDS ligos ir tik tada buvo skiriamas gydymas. Šiandien visos tarptautinės organizacijos sako, kad nereikia laukti visiškai - nustačius ŽIV infekciją, žmogui iškart pradėti naudoti virusinius vaistus. Šiai dienai dar dvi Europos šalys - Lietuva ir Latvija - turi ląstelių skaičiaus apribojimą, prieš skiriant vaistus. Tačiau jau aiškiai ministerija yra nusprendusi, jau paruoštos naujos rekomendacijos, kad nuo sausio 1 d. - jau visiems žmonėms iš valstybės biudžeto, visų mūsų pinigų, bus prieinami šie nemokamai skiriami vaistai. Bet savaime niekas neatsitiks - labai svarbu, kad šie žmonės norėtų ir eitų gydytis“, - pabrėžė pašnekovas.
Visą konferencijos įrašą stebėkite čia: