17,7 proc. vyresnių nei 19 metų Lietuvos gyventojų trūksta vitamino D, tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad, remiantis laboratorijos „Antėja“ gautais kraujo mėginių duomenimis, net 72,4 proc. tos pačios amžiaus grupės tiriamųjų turi nepakankamą jo kiekį. Kraujo mėginiai buvo imami iš 724 savanorių (vyrų ir moterų) 2016 m. gruodžio – 2017 m. vasario mėnesiais.
Baltijos šalių problema
Panašios išvados buvo padarytos kiek anksčiau Latvijoje, kai 2013 m. tyrimas, kurį atliko Rygos Stradinio universitetas ir Latvijos Osteoporozės bei Kaulų Metabolinių Ligų Asociacija, parodė, jog 82 proc. Latvijos gyventojų kraujyje vitamino D kiekis buvo per mažas. 2009 m. atlikto tyrimo, kuris buvo publikuotas „BMC Public Health“, metu nustatyta, kad 73 proc. Estijos gyventojų stokoja vitamino D žiemos mėnesiais, o vasarą per mažą šios maistinės medžiagos kiekį turi 29 proc. Estijos gyventojų. Akivaizdu, kad vitamino D nepakankamumas yra problema, su kuria susiduria visas Baltijos šalių regionas.
Stipri imuninė sistema
Vitaminas D yra maistinė medžiaga, kuri turi didžiulę reikšmę žmogaus sveikatai. Jis padeda išlaikyti stiprią imuninę sistemą, tačiau mokslininkai taip pat pastebėjo, kad mažas vitamino D kiekis yra susijęs su padidėjusia išsėtinės sklerozės ir vėžio rizika. Be to, panašu, kad ši maistinė medžiaga daro poveikį mūsų nuotaikai ir psichinei sveikatai.
Saulės pakanka ne visuomet
Organizmą vitaminu D galima aprūpinti įvairiais būdais. Geriausias jo šaltinis, žinoma, yra saulė, tačiau gauti pakankamai vitamino D tokiu būdu yra įmanoma tik nuo gegužės iki rugsėjo. Likusią metų dalį saulė danguje yra per žemai, todėl jos spindulių naudos pajusti nebegalime. Kai kuriuose maisto produktuose, ypač žuvų, vitamino D taip pat yra, tačiau vien tinkama mityba reikiamo šios svarbios maistinės medžiagos kiekio organizmui užtikrinti negali.