Esą jie tik atsikalbinėja, o lėšas, pasitaiko, skirsto neracionaliai. Naujasis sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pritaria, kad dėl slaugytojų padėties iš tiesų yra vadovų kaltės. „Jeigu bus pasirinktas streiko kelias – būsiu pirmas, kuris ateis į jį ir paims plakatą į rankas“, – drąsiai sako ministras.
Neaiškus poreikis ir politika
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Danutė Margelienė nejuokauja – dabartinė slaugytojų padėtis veda prie streikų! Realybė tokia, kad slaugytojos priverstos dirbti daugiau nei vienu etatu, mat kitaip negali patenkinti socialinių poreikių. Ką jau kalbėti apie pervargimą ir didesnę klaidų riziką.
Pasak D.Margelienės, blogiausia tai, kad nėra ir nebuvo vieningos slaugos politikos. Minėta organizacija, kiek galėjo, tiek stengėsi paveikti Sveikatos apsaugos ministeriją dėl palankių slaugytojams sprendimų, bet patvirtinto politinio dokumento vis dar nėra. Be to, neaišku, kiek iš tikrųjų respublikinėse ar rajonų įstaigose jų reikia.
„Slaugytojus ruošia šešios kolegijos ir trys universitetai, skaičius paruošiamas tarsi nemažas, bet problema – kita. Profesija yra nuvertinta ir jaunam žmogui už tris šimtus eurų į rankas dirbti neįdomu. Padirba mėnesį kitą ir išvyksta į užsienį, kur gaus penkis ar net šešis kartus didesnį darbo užmokestį, optimalų darbo krūvį ir tokią darbinę aplinką, kur nėra mobingo. Mūsų organizacijos apklausos duomenimis, tik vienas iš dešimties slaugytojų, baigusių aukštąjį mokslą, pasilieka dirbti šalyje. Profesija nepopuliari tarp vyrų, kai užsienyje jie sudaro kone trečdalį. Kuris jaunas vyras išlaikys šeimą už tokią varganą algelę?“, – retoriškai klausia LSSO prezidentė.
Ji sutinka, kad jei jau devynis iš dešimties slaugytojus rengiame užsieniui, galbūt sumažinus finansavimą rengimui ir investavus į atlyginimų didinimą, būtų naudos. Deja, finansavimo „kraneliai“ skirtingi...
Trūksta vadovų geranoriškumo
Kita vertus, seniai kalbama apie tai, kad valstybiniam sveikatos priežiūros sektoriui reikėtų didesnės atsvaros iš privatininkų. Tuomet konkuruoti tektų tiek dėl pacientų, tiek dėl personalo, o tai gerintų darbo kokybę, skatintų siūlyti patrauklesnį atlygį. Pasak D.Margelienės, receptų problemai spręsti gali būti daug, tačiau pokyčių kol kas – maža.
„Darbo krūviai – alinantys. Nors ministerijoje patvirtintas Darbo krūvio aprašas, įstaigų vadovai to nevykdo. Nevyksta kontrolė ir dėl darbo užmokesčio peržiūrėjimo, nei dėl darbo tvarkų kūrimo. Sveikatos priežiūrai niekuomet nebuvo pakankamai lėšų, tačiau iš savo praktikos prisimenu, kad ieškodavome galimybių, o dabar iš vadovų pasigendame geranoriškumo. Sprendžiant užmokesčio klausimus. Visuomet atsikalbinėjama, kad lėšų nėra, o mes matome neracionalų lėšų paskirstymą. Ar reikalingos inovacijos ir papildomi pastatai ar remontai, jei nebus kam dirbti?“ – klausia D.Margelienė.
Komentarai
Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela:
- Jeigu bus pasirinktas streiko kelias – būsiu pirmas, kuris ateis į jį ir paims plakatą į rankas. Turime problemų ne tik su slaugytojų, bet ir su gydytojų darbo užmokesčiu. Jis yra neadekvatus tam laikui, kurį žmonės skiria įgydami išsilavinimą.
Kita vertus, turime aiškiai suvokti, kad gydymo įstaigų specialistams atlyginimai yra mokami ir garantuojami sveikatos priežiūros įstaigų vadovų.
Galbūt reikėtų grįžti prie ankstesnės praktikos, kai vadovai turėdavo pavaduotojo poziciją slaugai? Deja, dėl maksimaliai leidžiamo pavaduotojų skaičiaus sumažinimo dauguma gydymo įstaigų sutaupė būtent šios pareigybės sąskaita.
Matau ir vidinį susipriešinimą. Tik tuomet, kai susitvarkysime sistemos viduje ir turėsime efektyvesnį bei skaidresnį valdymą, galėsime tikėtis, kad papildomų įplaukų į PSDF ir esminių pokyčių. Dabar skuboti sprendimai būtų tik gaisro gesinimas.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Dalia Guobužienė:
- Prieš penkerius metus slaugos specialistų asmens sveikatos priežiūros įstaigos nurodė 110 slaugos specialistų poreikį, prieš ketverius slaugytojų poreikis sumažėjo iki 81, o 2013-2014 metais slaugytojų poreikis nurodytas vėl didesnis – 138.
Remiantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, peršasi išvada, kad sveikatos priežiūros specialistų, taip pat ir slaugytojų, trūksta, tačiau pačios įstaigos pateikia neatitinkančius įstaigos faktinio įdarbinimo galimybių skaičius, šie skaičiai neatitinka įstaigose esančių laisvų etatų ir teikiamų slaugos paslaugų apimčių tendencijų.
Nors duomenys rodo, kad šiuo metu slaugytojų parengiama pakankamai, dėl visuomenės senėjimo ir lėtinių ligų skaičiaus didėjimo tendencijų, slaugos paslaugų poreikis didėja. Kita vertus, nors akivaizdu, kad slaugytojų trūksta, stinga ir jų etatų, tačiau įstaigos jų nesteigia dėl nepakankamo finansavimo. Suprasdama šios srities specialistų poreikį ir jo didėjimą ateityje, SAM ragina įstaigas kartu su savivaldybių administracijomis pasinaudoti galimybėmis pritraukti jaunus specialistus atvykti dirbti į rajonus, suteikiant jiems kuo daugiau socialinių garantijų.
Nuomonės
Raseinių ligoninės direktorius Vidmantas Merkliopas:
- Palyginus praėjusius metus su laikotarpiu prieš dvejus metus mūsų ligoninėje atlyginimas fiziniam asmeniui padidėjo 51 euru arba 9,2 procento. Truputį kilstelėjome darbo užmokestį slaugytojoms ir nuo šių metų pradžios, kadangi didėjo minimali alga, bet šiuo metu jau esame maksimaliai išnaudoję visas finansines galimybes.
Netikiu, kad yra gydymo įstaigų, kurios pirktų nereikalingų daiktų. Visuomet norisi palengvinti ir pagerinti ištyrimą, gydymą ir slaugą, tad perkame tai, ko personalui reikia. Tai ne prabangos prekės. Galbūt kur nors ir yra neracionaliai paskirstomų lėšų, tačiau tai – pavieniai atvejai.
Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis:
- Įstaigų vadovų kaltė, kalbant apie slaugytojų atlyginimus, - minimali. Jei turėtume galimybių, iš karto padidintume juos tiek, kiek jos yra vertos. Deja, riboja finansavimas. Mūsų įstaigoje slaugytojų atlyginimai padidėjo apie 6,2 procento. Prasta situacija susiklosto dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimo. Per pastaruosius ketverius metus tai sudarė kiek daugiau nei du šimtus tūkstančių eurų papildomų išlaidų.
Kol nėra aiškios politinės valios ką nors keisti, tol vienas kitam meluojam ir bandome išsisukinėti. Minimalų atlyginimą gaunantieji artėja prie slaugytojų, slaugytojos – prie gydytojų. Reikalingas sisteminis požiūris. Vien tik vidiniais resursais negalime gerinti paslaugų kokybės.
Ukmergės ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimvydas Civilka:
- Liepos mėnesį padidinus jį, mūsų ligoninėje minimalus mėnesinis užmokestis praktiškai susilygins su slaugytojų atlyginimais. Svarstome apie atlyginimų didinimą, tačiau, kol nėra pasirašyta sutartis su ligonių kasomis, nieko negalime konkrečiai pasakyti.
Praėjusiais metais slaugytojams pakėlėme algą dvidešimt eurų „į rankas“. Deja, lėšų trūksta. Be to, mums neapmokamos didžiulės virškovotinių paslaugų sumos. Pavyzdžiui, stacionare išgydėme ligonių už tris šimtus tūkstančių eurų, deja, bet apmokėjimo negavome. Jei tuos pinigus gautume, galėtume juos skirti algoms didinti.