Tokios pataisos šiuo metu aktyviai svarstomos Seimo komitetuose. Ko gera, net biudžeto svarstymas nesukelia tokių mūšių, kaip ši tema. Tačiau ką nutyli šios ideologijos šalininkai? Kokia patirtimi gali pasidalinti šalys, kuriose abortai draudžiami, ir ko galime tikėtis Lietuvoje, jei toks įstatymas vis dėlto bus priimtas?
Skaudi Airijos patirtis: medikai ciniškai reagavo į moters sveikatos negalavimus
Pasak Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, ES šalis, kuriose draudžiami abortai, galima ant pirštų suskaičiuoti. Tai Lenkija, Airija, Malta ir keletas nykštukinių valstybių. Tuo tarpu Portugalijoje, Ispanijoje, kur abortai draudžiami keletą dešimtmečių juos legalizavo dėl išaugusių nelegalių abortų skaičiaus ir pavojaus moterų sveikatai bei gyvybei. Pavyzdžiui, draudimo metais Portugalijoje kasmet buvo atliekama per 20 tūkst. - moterys nėštumą nutraukdavo pačios arba padedant nekvalifikuotiems specialistams, o vėliau atsidurdavo ligoninėse.
Kai jau moteris atsidūrė ties agonijos riba, ją perkėlė į reanimaciją ir nutraukė nėštumą. Tačiau po to ji išgyveno parą ar dvi ir mirė nuo kraujo užkrėtimo. Procedūra buvo atlikta pavėluotai – nėštumo nutrauktas jau tada, kai vaisius jos įsčiose buvo žuvęs. Tačiau kol vaisiaus širdelė plakė, medikai gynė jį, o ne pačią moterį. Airijos moterys po šio įvykio išėjo į gatves, primindamos savo teises. Deja, moterys nėra informuojamos, kad nėštumas kartais kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai negu jo nutraukimas. Mat nėštumas taip pakeičia moters organizmą, kad bet kada gali komplikuotis sveikata. Labai dažnai gydytojai su tuo susiduria ir privalo spręsti šiuos klausimus“, - pasakojo pašnekovė.
Nuo nelegalių abortų moterys miršta ne tik Afrikoje
Reprodukcinės sveikatos ekspertės teigimu, Lenkijoje šiuo metu labai sunku rasti gydytoją, kuris nutrauktų nėštumą, tačiau už labai didelius pinigus įmanoma. Taigi medikai dar turi kvalifikacijos atlikti abortą. Tačiau dauguma lenkių važiuoja į užsienį – Baltarusiją, Kaliningrado sritį, į Vakarus (Lietuvą, Vokietiją, Olandiją) – kam kuri šalis arčiau.
Maltietės taip pat masiškai vyksta į užsienį, kadangi čia galioja itin griežti draudimai. Šioje šalyje net diskusija abortų tema traktuojama kaip įtartina, todėl visuomenės atstovai ir politikai net bijo prasižioti apie tai, kad nebūtų persekiojami.
Besivystančiose ar labai mažų pajamų šalyse (Afrikoje, Azijoje) yra dar blogiau, kadangi abortai ten visiškai nelegalūs, todėl vyksta siaubingi dalykai. Kadangi kvalifikuotų specialistų nėra, jaunos merginos, be giminių žinios, dažnai kreipiasi į kitas moteris, kurios bando nutraukti nėštumą žalingų žolelių pagalba, su įkišimu į gimdą – pačios merginos bando badytis virbalais arba pakabų galais ir neretai miršta. Į sužeistą vietą įsimeta infekcija ir po truputį ateina mirtis.
„Tačiau ir civilizuotose šalyse pavojus ne mažesnis. Jei moters imuninė sistema silpna ir jai atliekamas nėštumo nutraukimas nesteriliomis sąlygomis, o nelegalaus aborto atveju tai labai tikėtina, prasideda infekcija. Moteris karščiuoja, bet bijo kreiptis į gydytoją, nes ją pradės tardyti, kas jai padarė abortą. Taigi atsėlina tas pats pavojus – kraujo užkrėtimas arba nukraujavimas. Kalbant apie abortų turizmą, tai irgi nėra taip jau nekalta. Po aborto moterys dažnai vyksta namo, nors turėtų kuo mažiau judėti. Komplikacijų atveju jos taip pat nesikreipia į gydytoją“, - teigė E. Kuliešytė.
Kodėl vis labiau stiprėja prieš abortus kovojantys ideologai
Pašnekovės teigimu, 500 tūkst. moterų pasaulyje kasmet miršta dėl įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų ir pusė iš jų – dėl nelegalaus, nesaugaus aborto.
„Valstybei priskirta pareiga ginti žmogaus teises bei užtikrinti saugų gyvenimą. Tačiau šiuo atveju valstybė nesipriešina tam tikrų visuomenės jėgų norui uždrausti abortus. Kaip ji galėtų tai daryti? Tam tikrais dokumentais, įstatymais, strategijomis, programomis. Tačiau jokių reprodukcinės sveikatos dokumentų mes neturime. Pas mus nėra nei reprodukcinės sveikatos strategijos, nei programos, nei šeimos planavimo programos, nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės.
Visa tai parodo, kad valstybė neturi pozicijos. Todėl kita pusė turi galimybę savo poziciją ginti labai agresyviai. Beje, ideologijai, kad moteriai nereikia jokių teisių, kad jos pareiga tik gimdyti, priklauso patys įvairiausi žmonės – tiek pagal specialybę, tiek pagal išsilavinimą. Jie gali turėti aukščiausius mokslinius laipsnius, užimti aukščiausias pareigas, todėl ši ideologija tampa varančiąja, bet negatyvia jėga, kuri griauna kitų žmonių gyvenimus, nepaiso jų interesų, nes jų ideologija jiems atrodo viršesnė.
Juk niekas dabar neverčia moterų daryti abortų, vartoti kontraceptikų, jeigu jos to nenori. Tačiau valstybė turi užtikrinti, kad jeigu žmogus turėtų galimybę rinktis. Jei jis žmogus nori planuoti šeimą natūraliais būdais, jis turi turėti tokią galimybę, jei nori šiuolaikinių kontraceptikų, jie taip pat turi būti prieinami. Dabar susidaro situacija, kad užuot rūpinusis žmonių saugumu, raginama mylėtis be prezervatyvų, užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijos, ŽIV ir vėliau gydytis. Pagal katalikišką nuostatą tai bausmė už palaidą gyvenimą. Tačiau ne visi suserga dėl palaido gyvenimo, kai kurie užsikrečia nuo partnerio, kuris nežino, kad serga. Taigi abi pusės galėtų turėti vienodas sąlygas, jei būtų lygias teises įtvirtinantys įstatymai. Deja, šiuo metu vienos ideologijos šalininkai nori diktuoti savo nuomonę, atmesdami kitos pusės poreikius“, - svarstė E. Kuliešytė.
Ar Lietuvoje moterys bus taip pat gąsdinamos kaip Vengrijoje?
Pasak jos, lenkės šiandien susiduria su sunkiai suvokiamomis problemomis. Šioje šalyje netgi sunku gauti receptą kontraceptikams, kadangi dauguma gydytojų prigąsdinti jų neišrašinėti. Moterys iš lūpų į lūpas perduoda pavardes tų gydytojų, kurie tai daro. Nors echoskopijos tyrimas nėštumo metu pagal nustatytą tvarką turi būti daromas du kartus, medikai atsisako jį daryti vien todėl, kad nerastų vaisiaus patologijos ir moteris nepareikalautų nutraukti nėštumo. Taip pat dažnai nekreipiamas dėmesys į kitų sričių gydytojų rekomendacijas nutraukti nėštumą dėl kokios nors patologijos. Todėl moteriai, kuriai dėl didelio laipsnio trumparegystės nėštumas grėsė apakimu, nebuvo leista atlikti aborto. Pastaroji kreipėsi į Strasbūrą, bet kiek moterų, turėjusių širdies, inkstų patologijas, niekam nesiskundė, o tokie atvejai, E. Kuliešytės teigimu, nėra vienetiniai, kadangi medikai bijo būti apkaltinti, kad pasinaudoję patologija kaip pretekstu padėti moteriai nutraukti nėštumą.
Beje, šią vasarą Lenkijoje buvo bandoma siūlyti dar griežtesnę įstatymo pataisą, pagal kurią net vaisiaus patologijos atveju nėštumo nebūtų galima nutraukti, tačiau dalis politikų ir visuomenė jai pasipriešino.
„Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu kuriasi krizinio nėštumo centrai, kuriuos finansuoja valstybinės institucijos. Jie įsteigti tam, kad atkalbėtų moteris nuo nėštumo. Ir dauguma žmonių mano, kad tai yra gerai: jei moteris abejoja ir gali pakeisti savo nuostatą, geriau, kad ji aborto nesidarytų. Iš tiesų geriau, jei moteris abejoja ir jai tiesiog reikia palaikymo. Tačiau Reprodukcinių teisių centras JAV aprašo liūdną Vengrijos patirtį. Šioje šalyje psichologai konsultuoja tik viena kryptimi – dažniausiai gąsdindami ir įžeidinėdami moteris, sakydami, kad jeigu jos nutrauks nėštumą, bus blogas žmogus, ne motina, o žudikė. Esą jeigu renkiesi šitą kelią, suprask, ką renkiesi. Tada parodo paveiksliukus, kaip atrodo embrionas. Dažniausiai jis parodomas labai didelis – 14-16 savaičių, nors teigiama, kad yra iki 12 savaičių. Taip prigąsdinta moteris arba pasiduoda šitai įtakai, arba, jeigu ji negali išspręsti šios problemos kitaip, pasiryžta savižudybei, nes ji nenori būti žudikė. Tik labai stipri moteris gali tvirtai atlaikyti tokias konsultacijas.
Todėl tiek Reprodukcinių teisių centras, tiek pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad bet kokios privalomos konsultacijos, privalomi laukimai, reikalaujant apgalvoti savo sprendimą, yra žmogaus teisių pažeidimas, kadangi sukuria barjerą pasirinkti tai, dėl ko jau nuspręsta. PSO rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių – per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją už prieinamą kainą“, - aiškino pašnekovė.
84 proc. lietuvių pateisina abortą net dėl materialinių paskatų
Prieš keletą metų DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų
Pasak apklausos, visiškai pateisinti abortus dažniau linkusios pačios moterys, taip pat 36-45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, aukštesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų – dėl medicininių indikacijų, likę – moters pageidavimu. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su visuomenės išprusimo reprodukcijos srityje bei kontracepcijos būdų populiarėjimu.
Įvairios JAV apklausos taip pat rodo, kad 87 proc. amerikiečių mano, kad abortas turėtų būti legalus. Iš jų net 82 proc. teigia esantys praktikuojantys katalikai. 39 proc. religingų amerikiečių teigia, jog motinai be jokių išlygų turi būti prieinamas abortas, jeigu ji taip nusprendžia, 43 proc. mano, kad abortas turi būti leistas tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., dėl moters sveikatos, kai nėštumas yra prievartos pasekmė, 15 proc. linkę palaikyti bažnyčios poziciją, kad abortas besąlygiškai turėtų būti uždrausti.
Tikroji priežastis, kodėl abortai buvo legalizuoti Sovietų Sąjungoje
Kaip DELFI jau rašė, viena pirmųjų abortus legalizavusių šalių po Antrojo pasaulinio karo buvo Sovietų Sąjunga. Mat tai buvo ateistinė valstybė, be religinių skrupulų. Tačiau esminė 1955 m. sprendimo priežastis vis dėlto buvo kita. Sovietinei medicinos sistemai daugiau kainavo nelegalių abortų aukų gelbėjimas nei nėštumo nutraukimo su gydytojo priežiūra užtikrinimas. Tiesa, oficialių abortų statistika dar ilgai šiurpino pažangesnes šalis. Sovietų Sąjungoje buvo pasaulyje bene didžiausias fiksuojamas abortų skaičius – 1000 vaisingo amžiaus moterų tekdavo apie 100 abortų.
Pasak jos, abortų draudimas Lietuvoje iš esmės vargiai pakeistų gimstamumo statistiką, nes gimdyti nenorinčios moterys rastų ir legalių kelių nutraukti nėštumą, pavyzdžiui, taptų medicinos turistėmis. Taip, kaip dabar yra su Airijoje gyvenančiais emigrantais iš Lietuvos, kurie iš griežtai abortus draudžiančios šalies į gimtą Lietuvą sugrįžta ir norėdami susitvarkyti iškilusią nepageidaujamo nėštumo problemą. „Tikrai yra dėl to atvykstančių iš Airijos. Prieš ir po švenčių visi ginekologai jaučia aktyvesnį emigrančių moterų apsilankymą. Statistikos aiškios neturime, bet, nemoksliškai sakant, esu girdėjusi, taip pat ir iš Lenkijos moterų teisių aktyvisčių, kad ir iš Lenkijos yra atvykstančių moterų, kurios čia nutraukia nėštumą“, - sakė ji.
PSO registruoja dėl netinkamai atliekamo nėštumo nutraukimo komplikacijų mirštančias moteris ir sovietmečiu, rodos, prie legalių abortų turėjusioje įprasti Rusijoje. Pasak ginekologės, moralinis spaudimas moterims yra žiaurus. Poabortinis sindromas, kurį kvestionuoja dauguma medikų, o remia iš esmės tik religijai, o ne medicinai didesnį vaidmenį suteikiantys, pasak medikės, jei ir gali atsirasti, tai dėl kitų priežasčių. „Žinoma, gali atsirasti, jei moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė,“ - sako R. Nadišauskienė.
JAV su abortų legalizavimu delsė kiek labiau nei Vakarų Europa, kur pionierė legalizavimo klausimu 1967 m. buvo Didžioji Britanija. Mokslinė ir grožinė literatūra, blogai mirga istorijomis apie iki 1973 m. JAV vykdytus nelegalius nėštumo nutraukimus. Minima, kad moterys įsišvirkšdavo sau į gimdą baliklio, bandydavo sukelti persileidimą badydamos vaisių aštriais daiktais, per gimdos kaklelį kišdavo aštrius daiktus ir taip bandydavo išsigramdyti gimdos sieneles. Daugybė moterų mirė dėl vidaus organų pažeidimų, kraujo užkrėtimo, nukraujavimo. Nelegalių abortų ir kovos su jais simboliu tapo atlankstytas vielinės pakabos kablys, kuriuo buvo įprasta daryti abortus. 1968 m. atlikta studija parodė, kad kasmet JAV buvo padaroma apie 1.2 mln. nelegalių abortų. „Daugumai šiuolaikinių moterų vielinė pakaba yra tiesiog vielinė pakaba. Norėtume, kad taip ir liktų“, – rašoma viename bloge.
Strasbūro teisme lietuvė laimėjo aborto bylą prieš Airiją
Europos žmogaus teisių teismui tenka narplioti ne vieną bylą, kai moterims buvo neleista pasidaryti abortą. Vieną iš jų yra laimėjusi ir lietuvė, padavusi į teismą Airiją, kurioje gyvena. Kartu su dviem airėmis padavė skundą, kad dėl trukdžių atlikti abortą savo šalyje, jos turėjo vykti į Didžiąją Britaniją, o grįžusios patyrė komplikacijų. Viena iš moterų – buvusi alkoholikė, kurios keturi vaikai jau atiduoti globai. Ji darėsi abortą dėl prastos finansinės padėties ir tikėdamasi atsitiesti ir taip išsaugoti galimybę kada nors vėl susigrąžinti šeimą. Pinigų procedūrai ji pasiskolino. Kita moteris nebuvo pasirengusi tapti vieniša motina, o lietuvė pastojo, kai buvo gydoma nuo vėžio. Nėštumas gali atnaujinti ligą, todėl ji nusprendė pasirinkti abortą.
Teismas priteisė Airijai atlyginti lietuvei 15 tūkst. eurų (52 tūkst. litų) žalą, tačiau airių skundus atmetė.
Jau minėtai lenkei, kuri, priverstinai gimdydama trečią vaiko, beveik apako, nes medikai leidimą nutraukti nėštumą davė tik tuomet, kai atėjo laikas gimdyti, teismas priteisė 70 tūkst. eurų kompensaciją. Šiuo metu moteris nešioja minus 26 dioptrijų stiprumo akinius storais stiklais, tačiau ir su jais prastai mato vos pusantro metro atstumu. Strasbūras taip pat pripažino, kad Lenkijoje neteisėtai buvo neleista pasidaryti abortą 14 metų paauglei, kuri buvo išprievartauta draugės tėvo. Užuot užtikrinusi mergaitės teisę į abortą, valstybė leido ją persekioti organizacijų už gyvybės išsaugojimą veikėjams. Paauglė dėl visos šios situacijos buvo atsidūrusi ant savižudybės slenksčio.
Lenkijoje abortai uždrausti 1993 m. nutraukti nėštumą galima tik tuo atveju, jei gimdymas kenktų motinos sveikatai, kūdikis gali gimti neįgalus arba moteris buvo išprievartauta. Nors oficialius abortų skaičius Lenkijoje šiuo metu siekia vos kelis šimtus, skaičiuojama, kad iš tiesų kasmet lenkės pasidaro apie 150 tūkst. abortų. Apie 10-15 proc. jų atliekama užsienyje. Kai kurie gydytojai Lenkijoje netiesiogiai net skatina moteris išvažiuoti į užsienį, kadangi tai geresnė alternatyva nei nelegalus abortas namuose. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos medikai tvirtina, kad trečdalį jų pacienčių, norinčių nutraukti nėštumą, sudaro lenkės. Turtingesnės moterys renkasi Vokietijos ar Austrijos klinikas. Anoniminės apklausos rodo, kad net ketvirtadalis lenkių yra dariusios abortą.