Kitų šalių tyrimais įrodyta, kad toks draudimas nei sumažina abortų skaičiaus, neskatina gimstamumo, tačiau labai padidina reprodukcinio amžiaus moterų mirtingumą. Kalbama ne apie Afriką, kurioje iš tiesų praktiškai visi atliekami abortai yra nesaugūs, o apie civilizuotų Europos šalių patirtį.
Mažiausiai abortų – Vakarų Europoje
Kaip pasakojo Visuomenės geografijos ir demografijos instituto Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė Vaida Tretjakova, 2012 m. viename prestižinių mokslo leidinių „The Lancet“ publikuotame didžiuliame tyrime bandyta nustatyti tendencijas, kaip įvairiuose regionuose abortų reglamentavimas susijęs su abortų rodikliais. Buvo konstatuota, kad atsižvelgus ne tik į oficialią, bet ir į nelegaliai atliekamų abortų statistiką, abortų rodikliai iš tiesų mažesni tuose regionuose, kurie turi liberalius abortus reglamentuojančius įstatymus. Kitaip tariant, abortų draudimas nelemia jų mažėjimo. Atvirkščiai, mažiau abortų atliekama ten, kur jų reglamentavimas liberalus. Žinoma, apskaičiuoti nelegalių abortų skaičių pakankamai sudėtinga, vis dėlto metodikos, kurių pagalba tokie skaičiai gaunami, egzistuoja.
2008 m. Europoje tūkstančiui 15-44 metų amžiaus moterų teko 27 abortai, iš kurių 2 buvo nesaugūs. Visą Europos regioną suskirsčius į mažesnes teritorijas, situacija margesnė. Pavyzdžiui, Rytų Europos šalyse tūkstančiui moterų teko net 43 abortai, iš jų nesaugūs buvo 5, arba 13 proc. Tuo tarpu Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europoje visi atliekami abortai įvardijami kaip saugūs. Didžiausia nesaugių abortų dalis tenka Afrikai – 97 proc., taip pat nemažai jų atliekama Azijoje – apie 40 proc. Lotynų Amerikoje beveik visi atliekami abortai (95 proc.) taip pat laikomi nesaugūs.
„Remiantis šiais duomenimis teigiama, kad nepageidaujamo nėštumo klausimus reikėtų spręsti šeimos planavimo paslaugomis, lytiniu švietimu, kontraceptinių priemonių prieinamumo gerinimu. Beje, apskritai Europoje abortų rodikliai yra pakankamai maži, o Vakarų Europos šalyse jie vieni mažiausių pasaulyje. Rytų Europos šalių statistika didesnė, tačiau ir čia jų mažėja. Pavyzdžiui, 1995 m. tūkstančiui vaisingų moterų teko 90 abortų, o 2008 m. – 43“, - pasakojo sociologė.
Pasak oficialiosios statistikos, Europoje didžiausi abortų rodikliai – Rytų Europos šalyse (Rusijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Moldovoje), mažiausi – Vakarų Europoje (Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose).
Bene prieštaringiausiai abortų statistika vertinama Lenkijoje. Įvairiose publikacijose neoficialių abortų skaičiai įvairuoja nuo 10 iki 170 tūkst. per metus. Kita vertus, lenkėms nesudėtinga vykti į kaimynines šalis. Manoma, kad apie 10-15 proc. nelegalių abortų moterys legaliai pasidaro užsienyje.
„Taip pat reikėtų pabrėžti, kad abortų draudimas negerina demografinės situacijos, nors viešojoje erdvėje bandoma manipuliuoti gerėsiančiu gimstamumu. Suminis gimstamumo rodiklis Lenkijoje buvo ir yra ne tik mažesnis nei Lietuvoje, bet apskritai vienas mažiausių Europoje. Lenkų mokslininkai kaip vieną iš priežasčių įvardina lyčių nelygybę darbo rinkoje, ypač darbdavių diskriminaciją nėščių moterų ir moterų su mažais vaikais atžvilgiu, todėl abortų draudimas vertinamas labai neigiamai, kaip apsunkinimas priimti tam tikrus sprendimus, kuriuos moterys priverstos priimti dėl ekonominių-socialinių aplinkybių toje šalyje.
Dar vienas mokslinėje literatūroje klasikiniu laikomas pavyzdys – Rumunija. Šios šalies diktatorius N. Čaušesku, taip pat motyvuodamas poreikiu didinti gimstamumą, 1966 m. uždraudė abortus. Dabar, kai jau turime skaičius, akivaizdu, kad draudimas neturėjo ilgalaikio poveikio gimstamumui, tačiau turėjo labai didelę neigiamą įtaką moterų reprodukcinei sveikatai. Jau po metų nuo įstatymo priėmimo nelegalių abortų lygis pasiekė 70 proc. anksčiau buvusių legalių abortų skaičiaus. Moterų mirtingumas, susijęs su nėštumu, gimdymu ir praėjus 2 mėnesiams po nėštumo nutraukimo, buvo 20 kartų didesnis nei šiandien“, - teigė V. Tretjakova.
Mokslininkai yra analizavę ir priežastis, kodėl moterys nusprendžia pasidaryti abortą. Konstatuota, kad su hedonistinėmis paskatomis jos nesusijusios.
„Yra nemažai tyrimų, analizuojančių, kokie veiksniai koreliuoja su abortais, kokios moterys labiausiai linkusios rinktis nėštumo nutraukimą. Kanados mokslininkai 20-to amžiaus paskutinį dešimtmetį apklausė pakartotinai nėštumo nutraukimo procedūras atliekančias moteris. Buvo nustatyta, kad dauguma jų savo gyvenime – ankstesniuose arba esamuose santykiuose – patyrusios fizinę arba seksualinę prievartą. Tuo tarpu ispanų ir italų mokslininkų praeitais metais atlikti skaičiavimai šių šalių nacionalinių statistinių duomenų pagrindu parodė, kad vienas iš ypatingai svarbių veiksnių yra moters šeiminė padėtis. Italijoje nėštumą dažniau nutraukia netekėjusios moterys, Ispanijoje – partnerio neturinčios moterys. Tyrėjai tai interpretuoja kaip faktą, kad labai svarbu vaiko auginimo atsakomybe dalintis, turėti palaikantį ryšį, kitą žmogų, kuris padėtų.
Tai pavyzdys, įrodantis, jog nesąžininga viską suversti moterims ir kaltinti tik jas, kad jos nutraukia nėštumą. Yra tam tikros priežastys, kodėl jos ryžtasi šiam žingsniui. Taip pat pastebėta, kad Ispanijoje dažniau linkusios nutraukti nėštumą tos vyresnio amžiaus moterys, kurios jau turi du ir daugiau vaikų. Taigi galbūt galima daryti prielaidą, kad egzistuoja tam tikros socioekonominės priežastys. Šios moterys nėra nekenčiančios ar nenorinčios vaikų, kaip jas bandoma demonizuoti. Atvirkščiai, tai mamos, kurios jau augina vaikus, jos atsakingos, bet dėl tam tikrų aplinkybių jaučiasi neišgalėsiančios tinkamai išauginti dar vieno vaiko“, - aiškino pašnekovė.
Tuo tarpu Italijoje atlikti skaičiavimai parodė, kad šioje šalyje dažniau linkusios nutraukti nėštumą rumunės nei italės. Mat rumunės dažniausiai yra imigrantės ir atlieka pačius juodžiausius darbus, kurių italės nesiima, taigi atstovauja žemiausiam visuomenės sluoksniui. Taip pat keletu skirtingais įvairaus masto tyrimais Europoje buvo nustatyta, kad jaunesnio amžiaus moterims (iki 24 m. amžiaus), jeigu jos turi aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą ir/arba studijuoja, taip pat linkusios nutraukti neplanuotą nėštumą. Pasak V. Tretjakovos, šią tendenciją galima būtų sieti su sunkumais, kuriuos patiria moterys, kai joms tenka derinti vaikų auginimą su darbu ar mokslais. Iškritimas kuriam laikui iš darbo rinkos pakankamai skausmingai paveikia tolesnę karjerą.
Faktai: jei žmonės nenori daugiau vaikų, vienaip ar kitaip nutraukia nėštumą
Taigi sociologai diskutuoja apie tai, kad, be jokios abejonės, yra geresnių ir efektyvesnių priemonių gimstamumui skatinti nei abortai. Jos turėtų būti susijusios su šeimos politika.
„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje žmonės tiesiog nenori turėti daug vaikų. Kodėl – tai jau kitas klausimas, į kurį galėtų atsakyti šeimos politikos ekspertai. Kalbant apie abortus, jeigu žmonės turi viziją, kad nenori turėti daugiau vaikų, ar nori jų gimimą atidėti, vienokiu ar kitokiu būdu tas noras bus realizuotas – per legalų arba nelegalų abortą. Todėl reikėtų socialinių priemonių, kurios būtų orientuotos į lytinį švietimą ir galimybių sudarymą išvengti nepageidaujamo nėštumo, t. y. kad žmonės sugebėtų planuoti vaikų skaičių ir jų susilaukimo laiką kitu būdu nei per nėštumo nutraukimą. Tuo tarpu abortų draudimas tik pablogina situaciją kai kurioms moterims, kurios atsidūrusios sudėtingose socioekonominėse sąlygose“, - teigė V. Tretjakova.
Pasak jos, Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad vieno saugaus aborto kaina sudaro vieną dešimtąją nesaugaus aborto sukeltų padarinių gydymo kainos. Taigi abortų draudimas net finansiškai neapsimoka.
Dar vienas neigiamas aspektas, kurį pastebi specialistai, kad šalyse, kuriose abortai labai griežtai reglamentuojami, net numačius tam tikras išlygas, kada abortą galima atlikti, dažniausiai būna labai sudėtinga tai padaryti praktikoje. Tai rodo ir Lenkijos praktika. Lenkė, kuri po trečio gimdymo beveik apako, laimėjo bylą Strasbūro teisme, bet savo šalyje gydytojo, kuris jai atliktų legalų abortą, nerado. Mat ir gydytojų bendruomenė patiria visuomenės spaudimą, o viešoji nuomonė abortų klausimu Lenkijoje radikalėja.
„20-to amžiaus paskutinį dešimtmetį pakankamai nemaža dalis žmonių manė, kad abortas yra pateisinamas ir leistinas esant ekonominiams sunkumams ar sudėtingai situacijai. 21-o amžiaus pirmame dešimtmetyje tokių žmonių mažėjo, o daugėjo tokių, kurie pateisina nėštumo nutraukimą tik įstatymo nustatytais atvejais. 2013 m. duomenimis, jau 75 proc. lenkų nepateisina abortų jokiomis aplinkybėmis. Tai siejama su 1993 m. įstatymo edukacine funkcija – kad jis vis dėlto labai paveikė visuomenės mentalitetą, taip pat prisidėjo griežta religingumo politine linija“, - aiškino sociologė.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai jau keletą metų kalba apie tai, kad abortus skatina ne moterų užgaidumas, o partnerių neatsakingumas. Pasak Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės, statistika rodo, kad Lietuvoje skurdžiausiai gyvena 16-24 metų moterys. Dažniausiai tai vienišos mamos, todėl lygių galimybių ekspertė klausia: žmogaus orumą gina įstatymas, bet ar gyvenimas skurde, patiriant sutuoktinio prievartą, gali būti orus?
Anot M. Jankauskaitės, abortas turi būti vertinamas kaip valstybės nepajėgumas užtikrinti moteriai sąlygas auginti vaiką. „Jei Seimo narių valia atimama moterų teisė į savo kūną, sveikatą ar net gyvybę, apie kokias teises dar galima kalbėti? Jokioje demokratiškoje valstybėje moteris negali būti verčiama gimdyti prieš savo valią“, - įsitikinusi pašnekovė.
Beje, anot statistikos, abortų Lietuvoje kasmet mažėja. M. Jankauskaitės teigimu, tai rodo, kad kuo daugiau informacijos yra apie kontracepciją, tuo rečiau moterys pastoja tuomet, kai to nenori. Tai akivaizdžiai rodo ir išsivysčiusių užsienio šalių, kuriose abortai yra pakankamai reti, patirtis.