Taip nutinka dėl to, kad neskiriame savo akims deramo dėmesio, nors norime gerai matyti ir puikiai jaustis. Medikas pataria, kaip šiuo tamsiuoju metų laikotarpiu galėtume padėti savo akims.
Naudokite dienos šviesą imituojančias liuminiscencines lempas. Jos labiausiai tausoja mūsų akis. Be to, šias lempas reikėtų rinktis tokias, kurios geriausiai imituoja mums įprastą natūralios šviesos spektrą.
Pasirinkite tinkamą šviesos intensyvumą. Jei dirbame darbus, kur reikia matyti detales, pavyzdžiui, dirbti kompiuteriu, skaityti, megzti ar siuvinėti, gera šviesa yra ypač svarbu. Ji neturėtų būti per ryški ar per blanki. Tinkamą šviesos intensyvumą padės pasirinkti savijauta. Greitas nuovargis yra ženklas, kad šviesos reikėtų daugiau. Jei kompiuterio ar išmaniojo telefono ekranas spigina į akis, vadinasi, jis per ryškus. Skaitant knygą tinkamą apšvietimą galima nustatyti, įvertinus, kaip matome baltą knygos lapą. Jei lapas yra pilkšvokas ar įgavęs kitą atspalvį, vadinasi, apšvietimas yra per silpnas.
Rinkitės tinkamą atstumą iki objekto. Rekomenduojamas atstumas tarp akies ir skaitomo lapo ar kompiuterio ekrano – nuo alkūnės iki krumplių, esant ištiestam riešui. Tai yra atstumas, iš kurio matome optimaliai. Taisyklingas apšvietimas be sėdėsena išskirtinai svarbu yra vaikams. Tuo tarpu suaugusieji rinkdamiesi apšvietimą ir kūno padėtį galėtų atsižvelgti į tai, ko jie siekia. Jei nori kuo greičiau pavargti ir užmigti, prieš miegą gali keletą minučių paskaityti ir prieblandoje. Toks skaitymas paskatins bendrą kūno atsipalaidavimą, todėl visiškai atsižadėti šios priemonės nereikėtų.
Žiūrėdami televizorių, įvertinkite ir atstumą, ir apšvietimą. Atstumas iki televizoriaus turėtų atitikti maždaug 3–5 televizoriaus įstrižainių ilgį. Televizorių rekomenduojama žiūrėti esant bent jau silpnam apšvietimui. Net ir nedidelėje šviesoje vyzdys susitraukia, todėl matome kokybiškesnį vaizdą. Dėl to akys mažiau pavargsta. Šviesa neturėtų kristi tiesiai į akis. Geriausia, kad šviesos šaltinis būtų tiesiai virš galvos arba šiek tiek už jos – iš nugaros pusės.
Atkreipkite dėmesį į žiūrėjimo kampą. Dirbant kompiuteriu, rekomenduojamas žiūrėjimo kampas – 10–15 laipsnių žemiau žiūrėjimo lygio. Skaitant šis kampas gali siekti 20–30 laipsnių. Skaitymas gulint nėra pati geriausia padėtis, nes persiskirsčius akių raumenų apkrovimui, daugiau dirba apatiniai akių raumenys, o viršutiniai raumenys yra pertempiami. Tai didina nuovargį. Įvairios netaisyklingos padėtys, pavyzdžiui, skaitymas gulint ant šono, ypač kenkia vaikų akims – jų rega ir anatominė struktūra dar tik formuojasi.
Įvertinkite įtempto žiūrėjimo trukmę. Iš tiesų ji yra individuali kiekvienam ir labai priklauso nuo žmogaus regos ar refrakcijos ydų. įtemptas žiūrėjimas neturi didesnės įtakos jauno, gerai matančio žmogaus regėjimui ir savijautai. Tuo tarpu subrendusiam 45–50 metų asmeniui, kuriam pradėjo vystytis amžiaus toliaregystė, reikalinga regėjimo korekcija. Ji yra palengvinimas akims bei turi įtakos bendrai savijautai. Tokiems žmonėms svarbios žiūrėjimo pertraukos. Įtemptai žiūrintiems žmonėms įvairioje literatūroje rekomenduojama daryti pertraukas kas 40 arba kas 20 minučių, taip pat medikai neretai pataria taikyti 20:20 formulę: kas 20 minučių daryti 20 sekundžių pertrauką.
Per pertraukas darykite akių pratimus. Jų yra įvairių. Paprasčiausias atpalaiduojantis pratimas: pasižiūrėkite iš arti į pirštą, o paskui į tolį – kuo toliau, tuo geriau, ypač pro langą.
Neužmirškite tinkamai maitintis. Tai svarbu visais sezonais. Mityba turi įtakos bendrai sveikatos būklei, o su ja kartu – ir akims. Valgydami daugiau lapinių daržovių, vartodami daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių bei žuvies produktų, padėsite akims. Šie produktai skatina akies tinklainės medžiagų apykaitą, sumažina tinklainės ligų atsiradimo tikimybę.
Įvertinkite rūkymo riziką. Rūkymas yra akis žalojantis veiksnys. Rūkant pažeidžiamos smulkiosios tinklainės kraujagyslės bei gali būti provokuojamos gana rimtos tinklainės ligos. Dėl jų gali stipriai suprastėti regėjimas.
Daugiau judėkite ir dažniau būkite lauke. Fizinis aktyvumas tiesioginės įtakos regėjimui neturi, tačiau bendrai tonizuoja organizmą. Be to, padeda atpalaiduoti pečių juostą, kaklo raumenis bei bendrą žmogaus laikyseną. Tai mažina kompiuterio (arba sėdėsenos) sindromo atsiradimo riziką. Šis sindromas pasireiškia galvos, kaklo srities ir nugaros skausmais ir akių nuovargiu. Tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas ir buvimas lauke turi įtakos vaikų regėjimui.
Bent dvi valandas kasdien lauke praleidžiančių vaikų regėjimas statistiškai yra geresnis nei tų, kurie daugiau laiko praleidžia uždaroje patalpoje. Didelė erdvė ir natūralus apšvietimas atlieka akių apsauginę funkciją.
Oftalmologas A. Makselis taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 40 metų žmonėms, be visų akių sveikatai skirtų priemonių, dar labai svarbu papildoma regėjimo korekcija. Be to, atskiros rekomendacijos skiriamos toliaregiams ir trumparegiams. Šiems asmenims tinkamiausias akių priežiūros priemones galėtų rekomenduoti jų akis įvertinęs akių gydytojas.
Kai kuriems asmenims gali būti reikalingi net treji akiniai, nes įvairiems žiūrėjimo atstumams reikia skirtingo stiprumo lęšių. Šiuos kelerius akinius taip pat galėtų pakeisti progresiniai akiniai, kurių lęšiai suformuojami iš skirtingas dioptrijas turinčių dalių.
„Jeigu esant geram apšvietimui žmogus viską gerai mato, tačiau prieblandoje ima ieškoti tam tikro apšvietimo kampo, tinkamos žiūrėjimo padėties, jam reikėtų apsilankyti pas akių gydytoją. Jis įvertins, ar šiam žmogui nereikia akinių“, – sakė A. Makselis.
Gydytojas taip pat primena, kad daug kompiuteriu dirbantiems žmonėms nereikėtų užmiršti padrėkinti akis. Anot gydytojo, net trys iš penkių į akių gydytoją besikreipiančių pacientų dažniausiai skundžiasi akių sausumu. Taip nutinka dėl to, kad dirbant kompiuteriu akys kelis kartus rečiau mirksi nei įprastai. Akių nuovargis, peršėjimas, paraudimas, anot mediko, nebūtinai yra suprastėjusio regėjimo ženklas. Tai gali būti ir akių sausumo požymiai. Juos įvertinęs gydytojas pacientui skirs jam labiausiai tinkamas dirbtines ašaras.
Kiekvienais metais antrąjį spalio ketvirtadienį minima Pasaulinė regėjimo diena. Šią dieną akių gydytojai skatina daugiau dėmesio skirti savo akims ir rūpintis jų sveikata, apsilankyti pas oftalmologą.