DELFI primena, kad praėjusį trečiadienį Alytuje kilo didžiulis gaisras – užsidegė padangų perdirbimo gamykla „Ekologistika“. Iš įvykio vietos dirbę žurnalistai pasakojo, kad būdami ten jautė akių ir galvos skausmą, kitiems perštėjo gerklę, kamavo kosulys.
Ligonių antplūdžio nejaučia
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Vilma Krušnienė DELFI sakė, kad nuo gaisro pradžios į juos kreipėsi 15 gyventojų, kurių negalavimai buvo susiję su nelaime, dar 5 buvo gaisrininkai.
Alytaus ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Dmitrij Kačiurin patvirtina, kad per savaitę tik dviem pacientams diagnozuotas padidėjęs CO kiekis kraujyje. „Bet išėjus į gryną orą, praktiškai jis dingsta iš kraujo“, – tvirtina ligoninės atstovas.
Kiti gyventojai į ligoninę kreipėsi dėl dažnos simptomatikos – pykinimo, vėmimo, silpnumo, galvos skausmo, vieniems kraujospūdis padidėjęs, kitiems – nervinio pobūdžio problemos. Hospitalizuotas buvo tiek vienas žmogus, kuriam nustatyta plaučių pneumonija (plaučių uždegimas). Tą tvirtina ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja. „Kolegos to tikrai nesieja su gaisru“, – sakė V. Kušnienė.
Skyriaus vedėja sako, kad pastaruoju metu pacientų skaičiaus padidėjimo nefiksuoja. „Ir taip intensyviai dirbame. Galima pastebėti, kad buvo paūmėjusių kvėpavimo takų susirgimų, gal ir tai (su gaisru – DELFI) susiję, bet tie žmonės gyvena ne tik arti gaisro židinio, bet ir rajone, kitose vietose“, – pasakojo V. Krušnienė. Medikė priduria, kad kvėpavimo takų ligos galėjo paūmėti ir dėl įprastų sezoninių virusų.
Pasak medikės, į skubios pagalbos skyrių pacientai atvyksta pavieniai, per parą – 2-3, kartais ir nė vieno.
Sekmadienį į skyrių buvo atvežti du vaikai. Šeštadienį atvežta trijų mėnesių mergaitė. „Gydytoja Vaikų priėmimo skyriuje apžiūrėjo, kadangi nebuvo aiški susirgimo priežastis, mergaitė buvo nukreipta į Kauno klinikas. Vėliau mes teiravomės, apsinuodijimas nepasitvirtino“, – komentavo V. Krušnienė.
Ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai teigimu, trečiadienį į gydymo įstaigą iš Alytaus reabilitacijos centro, kuris netoli užsidegusios įmonės, buvo evakuota ir į ligoninę atvežta 14 pacientų, 5 iš globos skyriaus, 9 – iš slaugos palaikymo. 12 stacionarizuota į slaugos skyrių, 2 – aktyviam gydymui dėl sveikatos problemų.
Laboratorinių tyrimų rezultatai parodė, kad reabilitacijos centro patalpose buvo fiksuota gaisro metu susidarančių gyvenamajai aplinkai nebūdingų medžiagų: organinių lakiųjų junginių – stireno, benzeno, etanolo, 2-etoksietanolio bei neorganinių junginių – sieros dioksido, kietųjų dalelių (kaip suodžių).
„Jie buvo evakuoti iš pat pradžių, kaip gaisras prasidėjo, – sakė D. Kačiurin. – Paskui kreipėsi du pacientai dėl silpnumo, galvos skausmo, pykinimo. Ketvirtadienį – dar du pacientai, penktadienį – 3 pacientai, visi paleisti namo. Šeštadienį kreipėsi 3 pacientai, sekmadienį – 4, pirmadienį – 5, antradienį – 5, trečiadienį – vienas ugniagesys, bet jis buvo įsidūręs koją, išleistas namo, ir 4 žmonės po to.“
Ketvirtadienį BNS skelbė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo tada, kai Alytaus įmonėje „Ekologistika“ įsiplieskė gaisras, dėl sveikatos sutrikimų į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kreipėsi 8 žmonės, 3-jų iš jų sveikata galimai pablogėjo dėl gaisro pasekmių. Anot Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Kanapicko, 4 ugniagesiai kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, 3 iš jų nustatytas pervargimas. Oficialiai pateikti skaičiai lyginant su ligoninių turimais kiek skiriasi. Alytaus Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja paaiškino, kodėl.
„Kiekvieną dieną mūsų atstovai ateidavo paklausti, kiek žmonių kreipėsi, vakar (trečiadienį – DELFI) iš mūsų paprašė išsamesnės ataskaitos, tai, kiek aš ir mūsų atsakinga darbuotoja turėjome duomenų, mes bandėme sudėlioti ir susirašyti smulkiai. Dar vakar (trečiadienį – DELFI) buvo trys nauji pacientai“, – aiškino medikė.
Gaisrininkai – pervargę ir dehidratavę
V. Krušnienė pasakojo, kad trečiadienį į skubios pagalbos skyrių kreipėsi du gaisrininkai – vienas buvo įsidūręs koją, kitam ant kojos pasireiškė bėrimas. Medikai spėja, kad tai galėjo įvykti dėl netiesioginio ugnies ir dūmų poveikio.
Trims gaisrininkams, kurie skubios pagalbos kreipėsi anksčiau, nustatytas nedidelis CO padidėjimas kraujyje, taip pat diagnozuota dehidratacija, per mažas kalio kiekis. Pasak D. Kačiurin, jiems pastatytos lašelinės ir pagerėjus, gaisrininkai išleisti namo.
„Jie tiesiog ir pavargę, ir išsekę, išprakaitavę, nes jie dirba karštyje, apsirengę aprangą“, – pasakojo V. Krušnienė.
Kai kurie pacientai, kurie kreipėsi į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, buvo nukreipti į ligoninę, ten jiems suteikus pagalbą, pacientai buvo išleisti namo. Dalis priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus pacientai suteikus pagalbą išleisti namo.
„Mes stebime jų būklę, žiūrime, kiek tos pagalbos reikia. Tie gaisrininkai buvo truputį ilgiau laikyti priėmimo skyriuje, buvo stebėti ir skirti skysčiai į veną. Stebime būklę ir, jei saugu, išleidžiame į namus, – komentavo V. Krušnienė.
– Kaip toliau visuomenė jausis ir kokia žala sveikatai padaryta, tai gal mes po kelių metų pamatysime. Tiesiogiai apsinuodijimo, kad tai yra apsinuodijimas smalkėmis, klinikos tokios išreikštos nebuvo, kad žmogus apsinuodytų smalkėmis, jis turi būti ilgesnį laiką uždaroje patalpoje kvėpuoti dūmais.“
„Gal žmonės sunerimę, galvoja, gal kokia (gaisro įtaka – DELFI), bet su įvairiomis patologijomis – pradedant su padidintu kraujospūdžiu, baigiant širdies problemomis, ritmo sutrikimais ir t. t.“, – sakė Alytaus ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai.
Kaip teisingai apsaugoti organizmą nuo kenksmingų medžiagų?
Sveikatos specialistai sako, kad savaitę gesinamas gaisras į aplinką išskiria didžiulius kiekius įvairių nuodingų, kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti ilgalaikį efektą sveikatai. Kaip apsaugoti savo organizmą nuo užteršto oro, viešojoje erdvėje imta dalytis, pasak Alytaus „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Monika Danulevičiūtė, klaidinančia informacija, rašoma pranešime spaudai.
„Alytuje žmonės susiskirstė į kelias grupes, vieni suvokia galimą padidėjusios oro taršos žalą ir saugosi: lieka namuose arba nešioja apsaugines kaukes. Tačiau pastebiu ir miesto gatvėse be apsauginių kaukių vaikštančius senjorus bei mažamečius vaikus. Deja, dalis žmonių galvoja, kad jeigu kvėpuojant užterštu oru dar nepradeda svaigti ar skaudėti galvą, neraudonuoja oda, tai ir organizmui nėra grėsmės. Pro kvėpavimo takus į plaučius patekusios ir organizme susikaupę sunkieji metalai ateityje iš tikrųjų gali neigiamai atsiliepti sveikatai: plaukų slinkimu, mieguistumu, energijos stoka, virškinimo sutrikimais, koncentracijos stoka ir kt.“, – sako vaistininkė.
Jautriausi užterštam orui, anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, yra kūdikiai ir vaikai, nėščiosios moterys bei vyresnio amžiaus žmonės, kurie tokiais atvejais turėtų nešioti apsaugines kaukes, respiratorius.
„Visą informaciją, kuri skelbiama viešojoje erdvėje, reikėtų įvertinti gana kritiškai, o prieš pradėjus vartoti kažkokius preparatus, pirmiausia, reiktų pasikonsultuoti su profesionalais. Pavyzdžiui, neva nuodingas medžiagas iš organizmo gali pašalinti preparatai, kurių sudėtyje yra strichninas. Ši medžiaga ne tik kad organizmo nevalo, bet kai kuriems žmonėms gali būti ir nuodinga.
Taip pat viešumoje pasigirdo nuomonės, kad nuodingas medžiagas organizme „suriša“ aktyvinta anglis. Deja, bet pro kvėpavimo takus patekusioms medžiagoms aktyvinta anglis, kuri veikia tik virškinamąjį traktą, neturi jokios įtakos“, – teigia M. Danulevičiūtė.
Jos teigimu, nuo neigiamo oro taršos poveikio ir organizme susidariusių laisvųjų radikalų gali padėti apsisaugoti įvairūs antioksidantai, chlorofilas, gerinantis kvėpavimo takų funkciją, stiprinantis imunitetą, padedantis šalinti iš organizmo šlakus ir medžiagų apykaitos atliekas. Taip pat vitaminai A, C, E, selenas, cinkas, kofermentas Q10, preparatai, į kurių sudėtį įeina melsvadumblis spirulina.
Šiuo metu bendrovės „Dzūkijos vandenys“ Alytaus vartotojams tiekiamas geriamasis vanduo yra geros kokybės, atitinkantis Lietuvos higienos normoje nustatytus reikalavimus geriamojo vandens kokybei ir yra tinkamas gerti tiesiai iš čiaupo, nefiltruojant ir nevirinant. Tai parodė ir naujausi tyrimai atlikti šiandien ryte. Tyrimų rezultatus galima pamatyti bendrovės interneto puslapyje.
Sveikatos specialistų teigimu, siekiant išvengti galimų sveikatos sutrikimų, patartina vartoti daug elektrolitų turinčių skysčių, silpnai gazuoto vandens. Tačiau rekomenduojama vengti stipriai gazuoto vandens, nes gazuotame mineraliniame vandenyje esanti angliarūgštė tik skatina kietųjų dalelių įsisavinimą.
Vanduo, neparuoštas galutiniam vartojimui (jame yra padidintas geležies kiekis ir drumstumas), laikinai tiekiamas tik kai kuriems Putinų gatvės gyventojams.