Anot jos, nuo kenksmingų saulės spindulių ne tik odą, bet ir plaukus gali apsaugoti ne vienas aliejus, o kai kuriuos iš jų dažniausiai turime virtuvėje.
– Jau ne kartą esame kalbėję apie aliejų naudą. Apie juos yra dviprasmiškų nuomonių. Kaip išeina, kad, ką valgome, tą ir ant savęs tepame?
– Taip, natūralios kosmetikos principas ir yra toks, kad reikėtų naudoti būtent tas medžiagas, kurios yra artimos mūsų biologiniam kūnui.
Reikėtų pradėti nuo to, kad ne bet koks aliejus tinka. Pirmiausia verta naudoti tik rafinuotą, šaltuoju būdu spaustą aliejų. [...] Jame svarbiausias tas nedidelis procentas medžiagų, antioksidantų, kurie ypač vasarą, kai veikia saulės spinduliai, kaip labiausiai oksiduojantis faktorius, kartais keliantis nerimą, jeigu perdozuojame saulės spindulių, nes tai gali baigtis įvairiomis ligomis, vėžiu, tai aliejai padeda nuo to apsisaugoti.
– Ar norite pasakyti, kad aliejus turi apsauginį faktorių nuo žalingų saulės spindulių?
– Taip. Atliekant tyrimus laboratorijoje yra žinoma, kad, pavyzdžiui, alyvuogių, kokosų, sviestmedžių, baobabų aliejus turi maždaug apie 7 SPF faktorių. Tai, atrodo, nedidelis skaičius, tačiau tepantis kūną keliskart tos medžiagos susideda. Tokiu būdu Lietuvoje, mūsų platumose vasarą galima praleisti saugiai.
Tačiau, jeigu išsiruošime į pietus, arti pusiaujo, kur saulės aktyvumas bus trigubai ar keturgubai didesnis nei Lietuvoje, ar keliausime į kalnus žiemą, tai pirmosiomis dienomis, žinoma, ko gero neapsieisime be rimtesnės apsaugos.
– Turite omenyje tradicinį kremą, kurį galima nusipirkti vaistinėje ar net prekybos centre?
– Taip, tik, jeigu jau kalbame apie natūralią kosmetiką, tai ir tos apsaugos reikėtų ieškoti tokios, kuri yra ne cheminiai apsaugos filtrai, bet mineraliniai: cinko oksidas ir titano dioksidas. Tai yra dvi medžiagos, kurias leidžiama naudoti ekologiškoje, sertifikuotoje kosmetikoje, kremuose nuo saulės.
Dar, jeigu prakalbome apie kremus, stiprią apsaugą tais atvejais, kai mūsų platumų žmogus, baltas žmogus, nuvažiuoja į ne sau būdingą aplinką, tai atkreipkite dėmesį, kad kremas, paliekantis baltą pėdsaką, laikomas natūraliu. Jame yra ne nanodalelių, o mikronizuotų mažų mineralų dalelių.
Dabar žmonėms nepatinka, kad ant odos pasilieka baltas pėdsakas. Žinoma, gamintojai labai greitai prisitaikė. Jie pradėjo smulkinti metalo oksidus iki nanodalelių dydžio. Tokie kremai jau nepalieka balto pėdsako, tačiau su nanotechnologijomis mums vis dar reikėtų elgtis atsargiai. Bent jau pati laikausi tokios nuomonės.
Natūralistai ir netgi sveikatos apsaugos specialistai laikosi tokios pačios nuomonės. Nanotechnologijos dabar yra stebimos. Jeigu jos naudojamos kosmetikoje, reikalaujama tai pažymėti.
– Paprastai moterys tepasi ir tepasi kremais, aliejais, o paaugliai, vyrai dažnai visiškai nesitepa. Kodėl turime prižiūrėti savo odą?
– Tepimasis be atvangos nežinia kuo vien dėl to, kad visi tepasi arba tai yra reklamuojamos priemonės nereiškia, kad tai reikia daryti. Mūsų oda yra kaip bet koks kitas organas. Ji gali funkcionuoti visiškai savarankiškai. Taip ir yra žmogus sukurtas, kad kiekvienas organas, dirbdamas kartu su kitais, gali palaikyti bendrą organizmo homeostazę. Su visais iššūkiais oda turėtų susitvarkyti pati. Tačiau, kai įstumiame savo kūnus į sudėtingas sąlygas, kad ir vasarą būdami paplūdimyje, tada jau iškyla klausimas, ką daryti, kad nenudegtum arba, jeigu jau nusvilai, ką daryti po to.
Pagrindinė taisyklė – reikia pagalvoti, ar verta aktyviausiomis valandomis nuo 11 val. iki 16 val. eiti į pliažus. Gal tą laiką geriau išnaudoti pasivaikščiojimams kažkur miške ar parke su knyga praleisti, o į paplūdimį eiti ryte arba vakarop.
Aš, pavyzdžiui, taip ir darau. Neturiu dėl to jokių problemų. Tuomet nebūtina odos tepti net ir aliejais, juo labiau kremais. Jų Lietuvoje niekada nenaudoju. Oda gauna nedidelius kiekius ultravioletinių spindulių, per kelias dienas pamažu atsiranda pigmentacija. Ta odos pigmentacija, patamsėjimas, įdegis ir yra natūrali apsauga nuo saulės spindulių, kuri toliau stabdo ir filtruoja ultravioletinius A ir B spindulius. Yra tokia taisyklė – reikia palaipsniui įgauti įdegį. Jis toliau saugos mus likusias atostogų dienas nuo nudegimų.
– Kaip išsirinkti aliejų?
– Tai gali sužinoti tik pabandęs. Tas aliejaus palankumas odai, priėmimas vieno ar kito tipo aliejaus priklauso daugiausia nuo visiškai nematomų dalykų – mūsų odos mikrofloros. Ant odos gyvena milijardai mikrobų, grybelių ir pirmuonių. Kokias medžiagas jie mėgsta, ką jie valgo, tą jiems ir reikia tepti, tuo juos ir maitinti. Nuo mikrofloros labai priklauso ir mūsų odos sveikata. Greičiausiai ne tik odos, bet ir dar daugybės visokių kitokių organų.
– Vis tiek oda juk paprastai atspindi, kokį gyvenimo būdą gyveni, kiek patiri streso, kokioje aplinkoje gyveni, ką valgai.
– Viskas labai susiję. Nuo odos sveikatos priklauso labai daug dalykų. Pradedant tuo, kad nuo to priklauso mūsų savijauta, kaip mes jaučiamės. Jeigu mūsų oda graži, mes turime daugiau pasitikėjimo savimi. Aliejai, beje, padeda tai labai lengvai sutvarkyti.
Jie tiesiog harmonizuoja, atkuria normalią odos būklę, normalias odos funkcijas, nes oda iš aliejaus pasisavina tai, ko jai reikia. Dažniausiai geros kokybės nerafinuotame aliejuje būna ląstelių sienelių statybinės medžiagos. Jeigu ląstelės sveikos, jeigu sveiki tarpląsteliniai tarpai ir sienelės sukibimai su ląstele, tai oda iš tiesų gerai laiko drėgmę, neišdžiūsta taip greitai.
Žinoma, reikia vartoti skysčių. Ši taisyklė jau visiems žinoma, tačiau pats odos barjeras iš tiesų labai lengvai sutvarkomas ir palaikomas su natūraliais aliejais, nenaudojant jokių cheminių medžiagų ar sudėtingos kosmetikos.
– Dažniausiai žmonės geriausiai žino alyvuogių aliejų. Ar jį galima tepti ant odos?
– Jis ir po ranka dažniausiai yra. Alyvuogių aliejus tinka. Gal tai yra tiesiog vienas labiausiai ištyrinėtų aliejų ir kosmetikos naudojime, ne tik maiste. Vasarą jis tikrai tinkamas. Žinoma, pačių alyvuogių aliejų būna labai įvairių rūšių, nes priklauso ir nuo paties medžio, alyvmedžio rūšies. Skiriasi pačios uogos. [...]
Bet nepamirškime ir sviestmedžio, kokosų, baobabų aliejaus. Yra netgi tokia taisyklė – jeigu jau save pasmerksime ar džiuginsime pietietiškais saulės spinduliais, tai tuos tropikų augalų aliejus ir verta naudoti. Tinka ir jau minėti. Tai tropinių kraštų aliejai. Jie labai gerai saugo nuo saulės spindulių.
[...] Kremai nuo saulės turi vieną bėdą. Atrodo, žmonės pasitiki kremais, jaučiasi saugūs būdami pliaže kad ir kiaurą dieną. Taip iš tiesų nėra. Kremas negali padėti neprotingai būnant saulėje. Geriau saulę dozuoti.
– Jeigu vis dėlto saulėje planuojama praleisti 4–5 valandas, tai kas kiek laiko derėtų teptis kremu?
– Tai priklauso nuo odos tipo. Šviesiaodžiams žmonėms reikės dažniau teptis kremu, bet jie ir patys žino save ir, tikriausiai, aktyviausiomis valandomis, nebūna saulėje. Tai labai individualu. Gali būti, kad reikės teptis kas pusvalandį, kas valandą, kitiems – kas dvi valandas.
Jeigu kūnas jau įdegęs, galima teptis ir dar rečiau, pavyzdžiui, prieš einant vieną kartą. Aliejaus jūros vanduo nenuplauna. Nėra tokios bėdos, bet kremą po maudynių reikėtų užsitepti dar kartą.
– Ar pamaitinti plaukus vasarą taip pat reikia?
– Taip pat, kaip ir odą. Aliejaus kaukę reikėtų palaikyti bent valandą, jeigu norime ryškesnio efekto. Geriausia, apsivyniojus rankšluosčiu galvą išmiegoti naktį, kad aliejaus kaukė išbūtų šiltai. Ryte reikėtų išplauti plaukus švelniu šampūnu. [...] Atrodytų keista, tačiau plaukas iš tiesų labai nemažai to aliejaus ir sugeria. Dėl to išsilygina plauko išorinis sluoksnis, žvyneliai gražiai vienas ant kito sugula ir plaukas pradeda blizgėti, pasidaro lengvai šukuojamas.
– Kaip ir sakėte, alyvuogių aliejų visuomet turime po ranka, visuomet galime išbandyti. Po kiek laiko turėtų būti aišku, kad aliejus tinka?
– Iš karto. Poveikį pajusite iš karto vien dėl to, kad daug pasako pats pirmas pojūtis. Aliejų būtinai reikia tepti ant šlapios odos. Tada užteks kelių lašų. Jeigu kalbame apie veidą, tai reikia sudrėkinti veidą vandeniu ar, dar geriau, gėlių hidrolatu pasipurkšti. Tada ant šlapios odos kelis lašelius aliejaus reikėtų paskirstyti.
Nereikia galvoti, kad tame aliejuje maudysimės. Žinoma, ant sausos odos kelių lašų nepavyktų paskirstyti, oda liktų blizgi, per daug naudotume aliejaus. Užsitepus tuos kelis lašus po maždaug 10 min. jau aliejus turėtų būti susigėręs. Svarbus pirmas pojūtis: ar jūsų odai gera, ar jaučiate diskomfortą, ar oda atrodo kaip tik gaivi. Iš to galima ir spręsti – ar aliejus jūsų, ar ne.
– Kokosų aliejus ypač riebus, turi visai kitokią konsistenciją. Kuo jis pasižymi?
– Kokosų aliejus – tropikų aliejus. Jame vyrauja sotieji riebalai, sočiosios riebalų rūgštys, todėl iki 24 laipsnių jis yra kieto pavidalo. Vasarą jau galime jį naudoti kaip termometrą – jei kokosų aliejus suskystėjo, vadinasi turime 24 arba daugiau laipsnių.
Kokosų aliejuje dėl jo ypatingos sudėties vyrauja lauro riebalų rūgštis. Jis labai gerai atkuria odos mikroflorą. Daugiausia jį rekomenduotina teptis po prausimosi, kai su įvairiais prausikliais ar muilais nuplauname ne tik nešvarumus, bet ir mūsų geruosius mikrobus.
Kokosų aliejus ir pH padeda greičiau atstatyti, ir kartu pamaitina tas mūsų bakterijas. Taip pat jį laikyčiau pliažo aliejumi. Daugelis naudoja jį ir kūnui, ir plaukams. Atėjus į paplūdimį gali tekti išsitepti ne tik kūną, bet ir plaukus ar plaukų galiukus, jei kas nenorite daryti visos procedūros. Pamatysite, kad iš tiesų nėra taip jau viskas riebu. Tai užtrunka tik 10 min. Procedūrą reikėtų pakartoti po valandos ar dviejų, kaip prašo oda.