Rūgštusis granatas – bene seniausias kultivuojamas vaismedis. Hipokratas (460-377 m.) granatų vaisių sultis patarė gerti kamuojant skrandžio skausmams, o vaisių luobelės nuovirais stabdyti sekinančius viduriavimus, gydyti dizenteriją ar vidines žaizdas. Ne veltui jau nuo seno jie vadinami karališkais vaisiais.
Nauji tyrimai parodė, kad tam tikra žmogaus organizme gaminama medžiaga sąveikauja su granatų ekstraktu, o tai gali apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, mano tyrėjai.
Tyrėjai iš granatų ekstraktų išskyrė 21 medžiagą, daugiausia – polifenolius. Jie išsiaiškino, kad polifenoliai neperina kraujo ir smegenų barjero, išskyrus vieną polifenolių rūšį – urolitinus.
Urolitinai gaminasi, kai žarnyno bakterijos suskaido polifenolius ir granatų ekstraktą.
Jų gebėjimas pereiti kraujo ir smegenų barjerą yra labai svarbus: Alzheimerio liga siejama su amiloidais, kurie suformuoja krešulius smegenyse. Siekiant užkirsti jų formavimąsi, molekulės turėtų pereiti kraujo ir smegenų barjerą, o tai gali apdaryti urolitinai.
Tyrėjai atliko bandymą ir su apvaliosiomis kirmėlėmis ir teigė, kad urolitinai pailgino jų gyvenimo trukmę.
Jau ir ankstesni tyrimai parodė granatų naudą, kovojant Alzheimerio liga. 2013 m. jie sumažino ligos simptomus graužikams. 2014 m. išsiaiškinta, kad kitas komponentas, randamas granatuose, – punikalaginas mažina uždegiminius procesus smegenyse.
Na o mokslininkai sako, kad reikalingi išsamesni tyrimai, siekiant įrodyti granatų naudą, kovojant su Alzheimeriu.
Alzheimerio liga - tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai bei sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai.