„Jeigu nustatyta, kad bent vienas šeimos narys užsikrėtęs net ir tokiomis, atrodo, nekaltomis kirmelėmis, kaip spalinės, reikėtų lyginti drabužius, patalynę. Nes spalinių, kitų parazitų kiaušinėliai nebijo dezinfekcinių medžiagų – tik aukštos temperatūros“, - interviu DELFI pabrėžė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologijos poskyrio vedėja Jolanta Žiliukienė.
Komentuodama siaubo pasakojimus apie šlykščius padarus, kurie išlenda ar iškosimi, J. Žiliukienė sakė: „Žinoma, nemalonu, kai išlenda askaridė ar koks kaspinuotis. Tai žmonėms sukelia šoką. Kita vertus, tai tokie pat organizmai. Mes prie jų įpratę, turime ne tik paveikslėlių, bet ir pačių kirmėlių pavyzdžių“.
„Pvz., Afrikoje kirmėlinės ligos ir dabar labai paplitę, tad būna atvejų, kai kirmėlės šalinasi kamuoliais. Tačiau kad taip būtų, į organizmą turi patekti labai daug kirmėlių kiaušinėlių, nes pačiame žarnyne jos nesidaugina – kiek kiaušinėlių patenka, tiek kirmėlių išsivysto“, – priminė parazitologė.
- Tiesa ar mitas, kad žarnyno parazitozės dažniausiai nustatomos vaikams?
-Kaip rodo mūsų laboratorinių tyrimų duomenys, ikimokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikų kolektyvuose paplitę spalinės. 90 proc. tirtų vaikų kolektyvų randame apie 16 proc. užsikrėtusiųjų spalinėmis, tačiau kitos žarnyno parazitinės ligos, ypač pirmuonių sukeliamos, nustatomos vos 9 proc. vaikų iki 6 metų.
Tuo tarpu vyresniems nei 18 metų žmonėms šios ligos aptinkamos 27 proc. besikreipusiųjų, o vyresniems nei 56 metų amžiaus žmonių jau 39 proc.
- Kodėl tada vyresni palyginti retai kreipiasi?
- Manyčiau, žmonės jaučia įvairius žarnyno negalavimus, tačiau arba tiesiog nesikreipia į gydytojus, arba kai kreipiasi, gydytojai ieško kitų ligų, skiria brangius tyrimus (echoskopiją, endoskopiją ir kt.), o apie paprastą ištyrimą dėl žarnyno parazitų nepagalvoja.
- Kada reikėtų dėl to tirtis?
- Kai viduriuojama, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, vargina pilvo skausmai, vidurių pūtimas, jei jaučiame diskomfortą žarnyne, išangės niežulį, stebime odos bėrimus.
- Viduriavimas – pagrindinis simptomas?
- Jis gali būti ir neišreikštas. Tačiau jei tęsiasi daugiau nei dvi savaites, visų pirma reikėtų pasidaryti išmatų tyrimą. Žarnyno parazitai sukelia ilgalaikę infekciją. Dažnai liga turi banguojančią eigą, tad žmonės nežino – kreiptis į gydytoją ar ne. Atsakymas būtų paprastas: jei negalavimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, vertėtų išsitirti, ar žarnyne nėra parazitų.
Ar tiesa, kad parazitai labai moka prisitaikyti, tad pergudrauja ir šiuolaikinėmis higienos sąlygomis gyvenančius žmones?
- Norėdamas išgyventi parazitas, žinoma, maskuojasi, kartais gal net nesukelia simptomų. Stengiasi pats išgyventi ir šeimininko nenužudyti, kad turėtų kuo maitintis.
Ar atsirado prisitaikymo būdų, kad ir higiena nuo parazitų negelbsti? Ne. Rankų, maisto produktų plovimas ir tinkamas paruošimas pagrindinės prevencijos priemonės.
- Apie kaspinuočius jau rašėme, tačiau kodėl taip sunku atsikratyti paprasčiausių spalinių?
-Jas galima gydyti vaistais, tačiau labai svarbi higiena: prausimasis, kelnaičių keitimas, patalynės lyginimas, patalpų valymas.
Kai žmogus užsikrėtęs spalinėmis, per pietų miegą ar nakties poilsio metu, apie 1 cm ilgio, primenančios baltą siūliuką kirmėlaitės iššliaužia ir šalia perianalinių raukšlių deda kiaušinėlius, kurie pabyra patalynėje, su dulkėmis gali būti nunešami ant stalų. Jau po 4 valandų į aplinką patekęs spalinės kiaušinėlis yra užkrečiamas, kai askaridėms, plaukagalviams reikia, kad kelias savaites pabūtų dirvožemyje. Namų aplinkoje spalinės kiaušinėliai išbūna gyvybingi iki 2 savaičių.
Vaistais spalinės gydomos, tačiau tai neapsaugo nuo pakartotino užsikrėtimo.
- Siūlytumėte grįžti prie patalynės lyginimo, kurio beveik atsisakyta?
-Jeigu nustatyta, kad bent vienas šeimos narys užsikrėtęs spalinėmis reikėtų lyginti. Nes spalinių ir kitų parazitų kiaušinėliai nebijo dezinfekcinių medžiagų – tik aukštos temperatūros.
Jeigu patalynę skalbiame aukštoje temperatūroje, jos lyginti nebereikia. 55-60 laipsnių karštyje kirmėlių kiaušinėliai žūva. Taip išskalbus ar išlyginus patalynę ir miego drabužius reikėtų nepamiršti drėgnai nuvalyti dulkes, o šluostes nuplikyti verdančiu vandeniu.
Jei bent vienas šeimoje turi spalinių, po maudymosi verdančiu vandeniu patariama nuplikyti vonios kraštus.
- Interneto forumuose žmonės vieni kitus įspėja, kad vaistai nuo žarnyno parazitų labai kenkia kepenims ir kitiems organams, todėl geriau naudoti liaudiškas priemones nuo kirminų – juodąjį riešutmedį, pelyną, česnaką ir kt.
-Vaistai, žinoma, gali turėti pašalinį poveikį ir ypač nėščios moterys neturėtų užsiimti savigyda. Bet kokiu atveju, reikia pasitarti su gydytoju. Tačiau gydymo nuo kirmėlių kursas nėra toks ilgas, kad rimtai pakenktų – geriau išsigydyti nuo parazitų.
- Kokiam procentui pacientų jie nustatomi?
- 25 proc. pacientų, kurie kreipiasi į Nacionalinę visuomenės sveikatos laboratoriją, patvirtiname įtarimus, kad jie yra užsikrėtę žarnyno parazitais, dažniausiai pirmuonimis, kurie sukelia viduriavimą. Paplitę blastocystis, amebos, liamblijos, pasitaiko kriptosporidijų, iš kirmėlių dažniausiai nustatomos spalinės, antroje vietoje askaridės, tačiau pastarųjų nėra tiek daug, kiek ankstesniais laikais.
Turėjome ne vieną atvejį, kai amebomis užsikrėtę žmonės skundėsi viduriuojantys su krauju. Šie pirmuonys turi fermentų, kurie tirpdo žarnos gleivinę, atsiradusios opos pradeda kraujuoti ir parazitai su kraujo srove gali būti nunešami į kepenis, kuriose susidaro abscesas – pūlinys. Tokiu atveju jau reikia chirurginio įsikišimo.
Todėl, jei žmonės pastebi viduriavimą su krauju, karščiuoja, turi nedelsdami kreiptis į gydytojus, nes amebos gali ir prakiurdyti žarną, ir sukelti tokias komplikacijas, kaip amebinį kepenų abscesą.
Reikia žinoti, jog parazitai išsiskiria cikliškai, todėl Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja tyrimams imamus mėginius tirti tris dienas iš eilės arba kas antrą dieną tris kartus. Kaip paimti mėginius ir pasiruošti tyrimams, kad jie būtų tikslūs, detaliai paaiškinta čia.