Amerikiečiams priteisti milijonai dėl vėžį sukėlusio chemikalo: jo galima įsigyti ir Lietuvoje

Plačiai pasaulyje nuskambėjo žinia apie tai, kad jau dviem amerikiečiams, susirgusiems vėžiu, buvo priteistos milijoninės kompensacijos už jų kančias, kurias, kaip manoma, sukėlė piktžolėms naikinti skirtas chemikalas glifosatas. Atidžiai bylų nagrinėjimą stebėję JAV lietuviai atkreipė dėmesį, kad svarbų vaidmenį nuo visuomenės slepiant galimą itin kenksmingą glifosato poveikį turėjo lietuvių kilmės mokslininkas.

Laukia 11 200 bylų

Pernai Kalifornijos prisiekusiųjų teismas chemikalų milžinei „Monsanto“ liepė sumokėti beveik 290 mln. JAV dolerių už tai, kad įmonė mirtina liga (piktybinė kraujo liga non-Hodgkino limfoma) sergančio vyro neįspėjo, jog herbicidas „Roundup“, kurio sudėtyje yra glifosato, gali sukelti vėžį.

Netrukus po šios bylos „Monsanto“ po keletą metų trukusių derybų įsigijo Vokietijos chemijos ir vaistų pramonės milžinė „Bayer“. „Bayer“ ir „Monsanto“ sandoris pasibaigė pernai birželio 7 dieną. Bendra sandorio vertė, skaičiuojant „Monsanto“ skolas, siekia 66 mlrd. JAV dolerių (53,5 mlrd. eurų).

Šiemet JAV San Francisko teismo žiuri priteisė kitam vyrui, susirgusiam ta pačia liga, 80 mln. JAV dolerių.

Po šių dviejų „Bayer“ nesėkmingai pasibaigusių bylų šios įmonės akcijų vertė nukrito 25 mlrd. eurų. Tai didelė suma ir šiai kompanijai: prognozuojama, kad šiemet ji parduos žemės ūkiui skirtų produktų už 20 mlrd. eurų.

Pranešama, kad „Bayer“ laukia dar 11 200 panašių bylų. Vokietijos bendrovė tiksi, kad du iki šiol priimti sprendimai yra tik laikini dėl to, kad juos priėmė žiuri, o ne profesionalūs teisėjai. Tikimasi, kad galiausiai nuostolių dydžiai bus sumažinti ir „Bayer“ galės sumokėti visas kompensacijas.

Analitikai svarsto, kad „Bayer“ šios bylos kainuos nuo 1 iki 6 mlrd. eurų. Pati kompanija yra informavusi, kad šiemet teisinėms byloms yra numačiusi 660 mln. eurų.

Taip pat svarstoma, kokia ateitis laukia „Bayer“ vadovo Wernerio Baumanno, nes jis pasisakė už „Monsanto“ įsigijimą. Žinomas Vokietijos įmonių valdymo aktyvistas ir „Bayer“ akcininkas Christianas Strengeris teigia, kad įmonės vadovybė tiesiog nesugebėjo atlikti savo pareigų prieš praėjusių metų perėmimą.

Buvo siekiama nuslėpti

JAV lietuviai, kurie atidžiau seka teismų batalijas dėl piktžoles naikinančio glifosato naudojimo, atkreipė dėmesį į teismams pateiktuose dokumentuose iškilusią pavardę – George‘as Levinskas.

Praėjus daugiau kaip 30 metų paaiškėjo, kad šis lietuvių kilmės „Monsanto“ darbuotojas rūpinosi, jog informacija apie galimą glifosato žalą nepasklistų ir nedarytų įtakos bendrovės veiklai. Užsienio spauda netruko pastebėti, kad tas pats G. Levinskas anksčiau norėjo nuslėpti informaciją ir apie kitos medžiagos – polichlorintų bifenilų keliamą pavojų.

San Francisko teisme buvo paviešinti „Monsanto“ dokumentai, kurie atskleidžia, kaip ši bendrovė rengė išpuolį prieš Tarptautinę vėžio tyrimų agentūrą (IARC), kai ši 2015 metais paskelbė, jog glifosatas yra tikėtinas žmogaus kancerogenas.

Teisme paviešinti dokumentai rodo, kad „Monsanto“ darbuotojas G. Levinskas devintajame dešimtmetyje darė įtaką JAV Aplinkos apsaugos agentūrai (EPA) dėl jos siekio glifosatą įvardinti kaip galimą kancerogeną.

„Monsanto“, taip pat daugelis mokslininkų ir reguliavimo institucijų, ilgai gynė glifosato saugumą. Glifosatą sukūrusi „Monsanto“ ir iki šiol teigia, kad glifosatas yra saugus ir žmonių sveikatai nekenkia. Kompanija tikina, kad nėra ryšio tarp susirgimų vėžiu ir šio herbicido.

San Francisko teisme sugrįžta į 1983 metus, kai buvo paskelbti tyrimo apie glifosato poveikį pelėms rezultatai. Dvejų metų trukmės „Monsanto“ tyrimas vyko nuo 1980 iki 1982 m. Tyrime dalyvavo 400 pelių, suskirstytų grupes po 50 patinų ir 50 patelių. Joms buvo skiriamos trys skirtingos glifosato dozės, o kai kurios pelės visai negavo glifosato. Kai kurios pelės, veikiamos glifosato, susirgo navikais statistiškai reikšmingais dažniais. Be to, nė viena pelė, negavusi glifosato, nesusirgo vėžiu.

1984 m. vasario mėnesį JAV Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) užkrečiamųjų medžiagų toksikologas Williamas Dykstra paskelbė savo išvadas: „Iš pelių onkogeniškumo tyrimo matyti, kad glifosatas yra onkogeniškas, sukelia inkstų vamzdelių adenomas, retą naviką.“

Inkstų navikų paplitimas pelėse, susidūrusiose su glifosatu, tyrėjams kėlė susirūpinimą: nors adenomos paprastai būna nepiktybinės, jos gali tapti piktybinės ir netgi nevėžinėse stadijose gali daryti žalą kitiems organams.

„Monsanto“ nesutiko su išvadomis, teigdama, kad navikai nesusiję su glifosatu. Bendrovė pateikė papildomų duomenų, siekdama įtikinti EPA.

Tačiau EPA toksikologijos ekspertai nebuvo nepalenkiami. EPA statistikos ir toksikologijos filialo narys Herbertas Lacayo 1985 m. vasario mėnesį rašė, kad nesutinka su „Monsanto“ pozicija. „Atsargus asmuo atmestų „Monsanto“ prielaidą, kad glifosato dozavimas neturi įtakos inkstų naviko gamybai. Glifosatas yra įtartinas. „Monsanto“ argumentas yra nepriimtinas“, – tuomet rašė H. Lacayo.

Aštuoni EPA toksikologijos grupės nariai buvo susirūpinę pelių inkstuose aptiktais navikais, todėl 1985 m. kovo mėn. jie pasirašė konsensusą dėl glifosato, nurodydami, kad jie klasifikavo glifosatą kaip C kategorijos onkogeną, „galimai kancerogenišką žmonėms“.

Tokia išvada nepatiko „Monsanto“, bendrovė siekė sumažinti susirūpinimą dėl inkstų vėžinių susirgimų. 1985 m. balandžio 3 d. „Monsanto“ Aplinkos vertinimo ir toksikologijos direktorius G. Levinskas vidaus susirašinėjime su kitu kompanijos mokslininku atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė pasirūpino, kad žinomas patologas dr. Marvinas Kuschneris peržiūrėtų inkstų audinių tyrimų duomenis.

M. Kuschner dar nebuvo supažindintas su tyrimu, tačiau G. Levinskas vidiniame susirašinėjime nurodė, kad palankus rezultatas bus užtikrintas. „M. Kuschneris peržiūrės inkstų tyrimo duomenis ir pateiks savo vertinimą EPA, siekdamas įtikinti agentūrą, kad tirti navikai nėra susiję su glifosatu“, – rašė G. Levinskas.

Vėliau M. Kuschneris savo išvadose nurodė, kad navikai atsirado ne dėl glifosato. Jis pareiškė, kad rado naviką ir tarp tų pelių, kurios negavo glifosato. „Monsanto“ pirminiame pranešime tokios išvados nebuvo. Tai buvo reikšmingas pareiškimas, nes sudarė pagrindą išvadai, kad susidaryti navikams glifosatas neturėjo reikšmingos įtakos.

„Monsanto“ 1985 metais pateikė dar vieną „patologijos darbo grupės“ ataskaitą, kuri taip pat neigė 1983 m. tyrime nustatytą ryšį tarp glifosato ir inkstų navikų. Patologijos darbo grupė teigė, kad „spontaninė lėtinė inkstų liga“ buvo „dažniausiai pastebėta tarp vyresnių pelių“. EPA toliau nesutiko su tokiomis išvadomis. Ginčai su „Monsanto“ tęsėsi toliau.

Dingo nuoroda į navikus

Užsienio žiniasklaidoje pažymima, kad 2005 m. miręs G. Levinskas taip pat prisidėjo prie to, kad praėjusio amžiaus septintajame dešimtyje būtų sumenkinti kito tyrimo rezultatai. Buvo nustatyta, kad žiurkės, kurios buvo veikiamos „Monsanto“ pagamintais polichlorintais bifenilais (PCB), susirgo navikais.

1975 m. laboratorija pateikė tyrimo su žiurkėmis rezultatus. Išvadų juodraštyje buvo sakoma, kad kai kuriais atvejais PCB sukėlė navikus. G. Levinskas rašė laboratorijos direktoriui, prašydamas pakeisti ataskaitą ir skelbti, kad medžiaga nėra kancerogeninė. Galutinėje ataskaitoje neliko nuorodų į navikus.

Polichlorinti bifenilai (PCB) buvo plačiai naudojami pramonėje 1929−1990 metais kaip medžiaga gerinanti šilumos pernešimą lubrikantuose, kaip rišamoji medžiaga ar plastifikatorius gumos gamyboje. „Monsanto“ iki 1978 metų pagamino daugiau nei pusę milijono tonų PCB.

JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) PCB vadina galimu karcinogenu, kuris taip pat kenkia žmogaus endokrininei, imuninei, nervų ir reprodukcinei sistemoms. 1987 m. Tarptautinė vėžio tyrimo asociacija paskelbė, kad PCB priklauso kancerogeninių medžiagų grupei.

Abu tėvai buvo lietuviai

Yra žinoma, kad G. Levinskas gimė 1924 metais mažame Tarifvilio miestelyje Konektikuto valstijoje. Daug lietuvių čia atvyko 1880–1890 metais. Valstijoje dabar gyvena apie 33 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. G. Levinsko tėvas buvo France Levinskas, motina – Julia Eurkūnas.

G. Levinskas studijavo Veslejano (Wesleyan) universitete Konektikuto valstijoje. Nutraukęs studijas, Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo kariuomenėje. Po karo 1949 metais jis įgijo bakalauro laipsnį, 1953 metais apsigynė farmakologijos daktaro laipsnį Ročesterio universitete. Dėstė Pitsburgo universitete Pensilvanijos valstijoje, vėliau sugrįžo į Konektikuto valstiją, kad būtų šalia savo šeimos.

Nuo 1971 metų pradėjo dirbti „Monsanto“ bendrovėje Sent Luise. Taip pat vedė pamokas pradinėje mokykloje. Buvo vedęs, su žmona Ruth susilaukė dviejų vaikų, šešių anūkų. G. Levinskas mirė 2005 metais.

Mokslininkai diskreditavo mokslą

Ginčai dėl glifosato kenksmingumo nesibaigs artimiausiu metu. Abi pusės ragina kliautis mokslininkų išvadomis, tačiau čia iškyla kita problema. Kuriais mokslininkais galima pasitikėti?

Buvusi „Reuters“ žurnalistė amerikietė Carey Gillam, daug metų tyrusi bendrovės „Monsanto" veiklą, pernai išleido knygą „Whitewash: The Story of a Weed Killer, Cancer and the Corruption of Science“. Joje primenamas ir G. Levinsko vaidmuo.

Autorė, pateikdama dokumentus, pasakoja, kokiais metodais „Monsanto“ kūrė „Roundup“ įvaizdį. Žurnalistė kalbėjosi su mokslininkais, žmonėmis, sergančiais vėžiu, kurį, jų manymu, sukėlė glifosato naudojimas. Pasakojama apie mokslininkus, kurių reputacija sutepta, kai jie sutiko moksliniuose žurnaluose pasirašyti straipsnius, kuriuos parengė pati „Monsanto“.

Knygoje pateikiamas šios bendrovės darbuotojų susirašinėjimas elektroniniu paštu, atskleidžiantis manipuliacijos mastą. „Negalima sakyti, kad „Roundup“ nėra kancerogenas. Mes neatlikome reikalingų testų, kad galėtume suformuluoti tokį pareiškimą“, – viename laiške dar 2003 metais rašė „Monsanto“ toksikologė Donna Farmer.

2008 metais parengta vidinė „Monsanto“ prezentacija rodo, kad įmonė turėjo duomenų apie tai, kad glifosatas per ilgą laiką potencialiai gali sukelti vėžį.

Šioje istorijoje figūruoja amerikietis fizikas ir molekulių biologas Henry Milleris. Nutekintuose laiškuose matyti, kad „Monsanto“ pasiūlė mokslininkui parašyti straipsnį apie glifosatą. H. Mileris atsakė: „Sutikčiau, jei galėčiau pradėti nuo aukštos kokybės juodraščio.“ Straipsnis 2015 metais pasirodė įtakingo žurnalo „Forbes“ svetainėje.

Viešumon iškilus straipsnio atsiradimo aplinkybėms, „Forbes“ pašalino tekstą ir paskelbė, kad nutraukė bendradarbiavimą su H. Milleriu. „Monsanto“ pareiškė, kad niekada nemokėjo H. Mileriui. Pats mokslininkas nieko neatsakė į „New York Times“ klausimus šia tema.

Vidiniai laiškai atskleidė, kad „Monsanto“ spaudė kitą mokslininką Bruce‘ą Chassy prisidėti prie kompanijos, o jis galiausiai kapituliavo, tapo straipsnio su H. Millerio bendraautoriumi. Minėtame straipsnyje buvo išjuoktas kitas mokslininkas Gilles-Eric Séralinis, kuris laboratorijoje tyrė žiurkes ir paskelbė, kad glifosatu apdorotais kukurūzais šertos žiurkės patyrė įvairių sveikatos sutrikimų ir net susirgo vėžiu.

1994 metais tas pats H. Milleris tabako kompanijai „Philip Morris“ parengė principus, kurie turėjo paneigti tabako ir vėžio bei širdies ligų ryšį. Jis taip pat neigia klimato atšilimą, bičių mažėjimą, gina GMO industriją.

JAV šiuo metu apie keli tūkstančiai žmonių yra padavę į teismą „Monsanto“ ir tikisi prisiteisti didžiules sumas, nes patys serga ar nuo vėžio mirė jų artimieji. Vienas jų argumentų yra tai, kad JAV aplinkos apsaugos agentūra jau 1984 metais žinojo, kad glifosatas yra siejamas su vėžiu.

Šios agentūros mokslininkai jau tuomet įvardijo jį kaip galimą kancerogeną. Žurnalistė C. Gillam šia tema domisi nuo 1998 metų. Ne veltui daugelio šalių žurnalistų ją cituoja, rašydami apie glifosatą.

C. Gillam šio straipsnio autoriui teigė, kad po knygos išleidimo „Monsanto“ bandė diskredituoti ją, kaip ir daugelį kitų žurnalistų, kurie domėjosi glifosato istorija.

Knygoje aprašoma bene pirmoji teismą pasiekusi byla dėl glifosato. Amerikietis Jackas McCallas augino vaisius. Jis nerūkė, jo šeimoje nebuvo sirgusių vėžiu. Įtikintas „Roundup“ saugumu, ūkininkas ėmė naudoti šį herbicidą tose savo ūkio vietose, kurių negalėjo pasiekti traktoriumi. 2013 metais nuo limfomos mirė jo 6 metų šuo. 2015 metų rugsėjį J. McCallui nustatyta ne Hodžkino limfoma (piktybinė kraujo liga). 2015 metų gruodžio 26 dieną, būdamas 69 metų amžiaus, jis mirė. Našlė ir jos sūnus pasiryžę padaryti viską, kad kiti sužinotų šią istoriją.

Įtarimai glifosato priešininkų stovykloje

Būtina paminėti, kad skandalas kilo ir pasisakančiųjų už glifosato uždraudimą stovykloje. Diskredituotas mokslininkas, kuris Jungtinių Tautų agentūrai patarė glifosatą klasifikuoti kaip galimą kancerogeną. Christopheris Portier už konsultacijas gavo 160 tūkst. JAV dolerių iš teisininkų įmonių, kurios parengė ieškinius vėžio aukų ir jų artimųjų šeimoms, besitikinčioms prisiteisti iš „Monsanto“.

C. Portier nėra nei chemikas, nei gydytojas, o statistikas. Jis vadovavo IARC komitetui, kuris 2014 metais pasiūlė studijuoti glifosatą, jis buvo į grupę pakviestas vienintelis techninis specialistas. Būtent po IARC tyrimo išvadų paskelbimo glifosatas pradėtas minėti kaip galimas vėžio sukėlėjas. C. Portier Europos Komisijai nedeklaravo savo ryšių su teisininkų firmomis. Būtent šis žmogus važinėjo po ES šalis, susitikinėjo su aplinkos ir sveikatos ministrais ir įtikinėjo, kad glifosatas galimai sukelia vėžį.

Europoje leidžiamas naudoti

Gali kilti klausimas: jeigu šis piktžolių žudikas toks pavojingas, kodėl jį leidžiama naudoti? Užpernai nutiko keistas įvykis, leidęs pratęsti glifosato naudojimą Europoje.

ES šalys ilgai nerado bendro sprendimo, ar leisti naudoti glifosatą, kai pasibaigs Europos Komisijos leidimas naudoti glifosatą, kuris galiojo iki 2017 metų gruodžio 15 dienos. Šalims nepavykus susitarti, klausimas buvo svarstomas Apeliaciniame komitete.

2017 metų pabaigoje Briuselyje vykusiame Apeliacinio komiteto posėdyje kvalifikuota balsų dauguma buvo nuspręsta leisti glifosatą naudoti dar penkerius metus. Už tokį sprendimą balsavo 18 valstybių, 9 buvo prieš, o viena susilaikė.

Kvalifikuotos daugumos taisyklė turi patenkinti dvi sąlygas: „už“ turi balsuoti 55 proc., (arba 72 proc. jei pasiūlymą pateikia ne Europos Komisija ar Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis), t. y. ne mažiau kaip 16 Tarybos narių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. ES gyventojų (arba dvidešimt viena, jei pasiūlymas pateiktas ne EK ar ES vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva).

Po balsavimo paaiškėjo, kad jei Vokietija būtų balsavusi prieš ar susilaikiusi, leidimas naudoti glifosatą nebūtų pratęstas. Šios šalies kanclerė Angela Merkel buvo priblokšta sužinojusi, kad žemės ūkio ir maisto ministras Christianas Schmidtas nurodė balsuoti „už“, nors buvo susitarta, kad Vokietija nepalaikys šio siūlymo.

A. Merkel pripažino, kad ministras nesilaikė subordinacijos. Kanclerė pareiškė, kad ji neturėjo išankstinių žinių apie tai, kaip Ch. Schmidtas ketino balsuoti ir kad ministras iš esmės priėmė asmeninį sprendimą. Anot A. Merkel, ministras veikė ne pagal gautus vyriausybės nurodymus. Netrukus Ch. Schmidtas pripažino, kad veikė vienasmeniškai.

Kaip žinoma, po šio incidento naujai suformuotoje Vokietijos vyriausybėje neliko Ch. Schmidto. Šį politiką pakeitė buvusi žurnalistė, A. Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narė Julia Kloeckner.

Ji derybose dėl naujos vyriausybė sudarymo buvo atsakinga už koalicijos susitarimą, kad Vokietijoje bus uždraustas glifosato naudojimas. Susitarimas pasiektas, tačiau Vokietijoje šį herbicidą ketinama uždrausti tik tuomet, kai bus rasta alternatyva.