Judith Vaitukaitis – namuose naudojamo nėštumo testo kūrėja
Profesija: biochemikė.
Gimimo data ir vieta: 1940 m. Hartfordas, Konektikuto valstija, JAV.
Mirties data ir vieta: 2011 m. Stanfordas.
Įspūdingiausi gyvenimo momentai: sukūrė būdą tikrinti hormono hCG kiekį žmogaus organizme – tai leido sukurti namuose naudojamus nėštumo testus ir padėjo gydyti tam tikras vėžio formas.
Ryšys su Lietuva: Amerikos lietuvė.
Judith Vaitukaitis gyvenimo istorija turbūt kur kas mažiau įspūdinga už daugelio šioje knygoje aprašytų žmonių – ji nebėgo nuo karo, neįkūrė jokios bažnyčios ir netapo ekscentriška įžymybe.
Tačiau su jos išradimu bent keletą kartų per gyvenimą tenka susidurti daugeliui žmonių, ir tie susidūrimai visuomet baigiasi džiaugsmu arba nusivylimu – kad ir kokio rezultato tikėtasi.
J. Vaitukaitis negavo galbūt milijoninių pajamų iš savo atrasto metodo komercinio pritaikymo ir jos vardas neatsirado ant kiekvieno šiandien vaistinėse parduodamo nėštumo testo. „Vis tiek jo niekas nesugeba teisingai užrašyti“, – kartą šmaikštavo mokslininkė.
Judith jaunystėje įgijo chemijos ir biologijos daktaro laipsnius, o 1966 m. tapo ir medicinos mokslų daktare. Po keleto metų ji pradėjo dirbti tyrėja JAV nacionaliniame sveikatos institute (National Institutes of Health, NIH). „Atvykau gal šešioms savaitėms ar šešiems mėnesiams, bet likau šešeriems metams, – atsimena Judith. – Turbūt buvau ten pirmoji vyresnioji tyrėja moteris.
Reprodukcinė endokrinologija buvo visiškai nauja tyrimų sritis, ir bet kas, ką mes darėme, galėjo netrukus virsti straipsniais (...) Nueidavau ten šeštą valandą ryto ir išeidavau vienuoliktą vakaro. Antraisiais ar trečiaisiais metais publikavau 28 straipsnius (...) Tai buvo tokie tyrimai, kokie jie turi būti.“
Jos tyrimų sritis buvo žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG), hormonas, kurį žmogaus kūnas išskiria nėštumo metu ir sergant kai kuriomis vėžio formomis. Tuo metu apie šio hormono paskirtį, elgseną ar sudėtį buvo žinoma labai mažai. Būdas, kuriuo buvo matuojamas hCG kiekis organizme, buvo labai netikslus ir nepatikimas. Taip nebūdavo galima atskirti hCG nuo kito labai panašaus hormono – luteinizuojančio hormono (LH).
J. Vaitukaitis ir jos kolegos daug dirbo, bandydami pagerinti hCG matavimo tikslumą. Mokslininkai tai darė pirmiausia dėl vėžiu sergančių ligonių gerovės. „Tada neįsivaizdavome, koks bus šito poveikis ankstyvam nėštumo nustatymui ar nėštumo problemų diagnostikai“, – viename interviu teigė J. Vaitukaitis.
J. Vaitukaitis dirbo eksperimentuodama su triušiais – ji ieškojo specifinio antikūno, kuris padėtų atskirti hCG nuo LH. 1972 m. jai pavyko tai padaryti. Naujasis hCG nustatymo metodas pirmiausia buvo pradėtas naudoti, kaip ir planuota, vėžio diagnostikai – kadangi hCG išskirdavo pacientų augliai, tyrimas galėjo parodyti, ar veikia chemoterapija arba kitoks gydymas. Jausdami moralinę pareigą, mokslininkai darė tyrimus visiems žmonėms iš eilės, mat niekur kitur to nebuvo galima padaryti. Jie taip pat dalino tyrimams reikalingus antiserumus laboratorijoms ir rodė joms, kaip atlikti tyrimus.
Netrukus mokslininkai vis dėlto suprato atradimo potencialą kuriant namuose naudoti tinkamus nėštumo testus. Deja, NIH taisyklės neleido patentuoti tyrimo rezultatų, kuriuos mokslininkai pasiekė dirbdami valstybės finansuojamoje įstaigoje. Taigi J. Vaitukaitis negavo galbūt milijoninių pajamų iš savo atrasto metodo komercinio pritaikymo ir jos vardas neatsirado ant kiekvieno šiandien vaistinėse parduodamo nėštumo testo. „Vis tiek jo niekas nesugeba teisingai užrašyti“, – kartą šmaikštavo J. Vaitukaitis.
Apie šią ir kitas istorijas rašoma leidyklos „Alma littera“ knygoje:
