Daugelio nustebimui Lietuva šiame žemėlapyje priskirta prie pavojingųjų – teigiama, kad mūsų vandentiekio vanduo yra nesaugus ir atsigėrus gresia tokie negalavimai kaip diarėja, hepatitas A, vidurių šiltinė ir net cholera.
Remiantis „Daily Mail“ infografiku, Europą it kokia geležinė uždanga kerta gana tiesi linija ir mūsų šalis, deja, atsiduria tamsiojoje pusėje. Netoliese gyvenantiems broliukams latviams pasisekė geriau ir jų vanduo pažymėtas į orą pakeltu nykščiu.
O štai ir rytinių šalių sąrašas, kurį turistai esą turėtų gerai įsidėmėti – čia krano vanduo pavojingas: Rusija, Estija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija, Albanija, Turkija, Kipras, Gruzija, Azerbaidžanas, keletas kitų bei – Lietuva.
Tekste prie patarimų perspėjama, kad užsikrėsti vandenyje slypinčiais pavojais net maudantis duše, valantis dantis ar valgant tokiu vandeniu plautas daržoves bei vaisius. Tada ryškiomis raidėmis siūloma - „jei kankina abejonės, pirkite vandenį buteliuose“.
„Tyrimo“ užsakovas – britų kelionių agentūra „Citybase Apartments“. Su žemėlapiu galite susipažinti ČIA.
Kokybę užtikrina nuolatinė kontrolė
Grėsmingus perspėjimus komentuoja UAB „Vilniaus vandenys“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis. Specialisto teigimu, minėti kaltinimai – laužti iš piršto.
„Nėra labai paprasta komentuoti šį tyrimą, nes jo šaltinių sąraše yra nuorodos į keliaujančių studentų, kelių pramogaujančių merginų blogus ir panašaus tipo naujienų portalus. Šio tyrimo iliustracijos ir nupieštos tikrai gana dailiai, tačiau susidaro įspūdis, jog Europos žemėlapyje tiesiog buvo nubrėžtas brūkšnys nuo Helsinkio iki Atėnų ir į rytus nuo jo esančiose šalyse vanduo paskelbtas nesaugiu. Panašiu principu jame buvo padalinti ir kiti kontinentai. Nors vandens kokybė priklauso ne tiek nuo šalies, kiek nuo konkretaus miesto, kuriame jis yra išgaunamas. Taip pat įdomu, jog Latvija, Estija bei daugelis Balkanų šalių yra abejuose sąrašuose – tiek saugaus geriamojo vandens, tiek ir ne.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos, o ir pasaulio šalių, kurių gyventojai geria tik požeminį vandenį. Taip yra pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje gausu požeminio vandens išteklių – ne be reikalo vandentvarkos specialistai Lietuvą vadina vandens Kuveitu. Palyginus Lietuvos geriamojo vandens kokybę su kitų Europos miestų geriamojo vandens kokybe, mūsų vanduo pavydėtinai geras. Kiek sudėtingesnė situacija yra šalies kaimuose, kur nėra centralizuotos vandentiekio sistemos, ir žmonės vandenį vartoja iš šachtinių šulinių“, - aiškino A. Bubnelis.
Pavyzdžiui, net ir Talino gyventojai geria iš paviršinių vandens telkinių imamą vandenį, kurio valymui tenka naudoti papildomus fizikinius ir cheminius procesus.
„Vilnius yra didžiausias požeminio vandens vartotojas ir vienas didesniųjų miestų Europoje, tiekiantis vartotojams tik požeminį vandenį. „Vilniaus vandenys” Vilniuje užtikrina nenutrūkstamą vandens tiekimą iš 40–180 m gylyje esančių vandens telkinių.
Vanduo išgaunamas iš vandenviečių gręžinių, tada tiekiamas į vandens gerinimo įrenginius, kur pašalinama geležis, manganas, taip pat sumažinamas ir vandens drumstumas. Toliau vanduo keliauja į švaraus vandens rezervuarą, o iš jo siurbliais – pas klientus.
Kadangi Vilnius yra kalvotas miestas, reikia trečio ir ketvirto kėlimo siurblinių, kad vandenį būtų galima pakelti į aukščiausius pastatus ir aprūpinti visus vartotojus. Iš vartotojų panaudotas vanduo per nuotekų tinklų ir įrengimų sistemą patenka į pagrindinę nuotekų valyklą ir po mechaninio ir biologinio valymo yra išleidžiamas į upę“, - pasakojo pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad visoje Europoje vandens kokybė yra griežtai kontroliuojama tiek valstybiniu, tiek tarptautiniu lygiu.
„O „Vilniaus vandenų“ geriamojo vandens kokybę nuolat kontroliuoja geriamojo vandens laboratorija. Ji yra atestuota atlikti mikrobiologinius, fizikinius ir cheminius geriamojo vandens tyrimus. Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį. Per metus laboratorijoje atliekama per 20 tūkst. įvairių vandens tyrimų“, - vardijo A. Bubnelis.
Kiekvienos vandenvietės vandens tyrimų duomenys yra pateikti šiame internetiniame puslapyje.