Būtent tokios modernios intervencinės radiologijos operacijos jau atliekamos Lietuvoje, o Santaros klinikose pernai jos atliktos 162 pacientams.
Įdomu tai, kad operacija atliekama naudojant radiologiją – gydytojai ekrane realiu laiku mato, kaip kateteris keliauja kraujagyslėmis ir bando pasiekti gyvybę besikėsinantį atimti krešulį. Kai krešulys pasiekiamas, pačioje kraujagyslėje išsiskleidžia itin smulkios metalinės vielutės, kurios padeda jį ištraukti per kraujagysles iš kūno.
Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Santaros klinikų medikai papasakojo, kodėl svarbios tokios operacijos ir parodė, kaip jos vyksta.
Apie 40 proc. pacientų grįžta į normalų gyvenimą
Pasak Santaros klinikų generalinio direktoriaus, profesoriaus Felikso Jankevičiaus, pastaruosius kelerius metus medicinos progresas yra didžiulis, tačiau kone daugiausiai progreso pasiekė radiologija – šiuo metu naudojant radiologiją, galima stebėti kūno vaizdą realiu laiku ir itin preciziškai. Dėl to pradėtos atlikti minimaliai invazinės operacijos, kurių metu, skirtingai nei tradicinių operacijų, nėra atliekami dideli pjūviai. Tai leidžia sutrumpinti paciento gulėjimą ligoninėje ir paskatinti greitą gijimą.
Radiologinis gydymas dabar naudojamas gydant insultus, onkologines ligas ir kitose medicinos srityse.
„Santaros klinikose yra įkurtas naujas intervencinės radiologijos poskyris, kuris aprūpintas pačia brangiausia, moderniausia įranga, taip pat turime puikius intervencinius radiologus“, – sakė profesorius F. Jankevičius.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis sakė, kad šiuolaikinė intervencinė radiologija insulto gydymą pakeitė iš esmės.
„Anksčiau, dar prieš 20 metų, insultas buvo traktuojamas kaip lemtis, kuri ištiko žmogų, jei jis išgyvena, tampa visai kitoks, neįgalus, paralyžiuotas ir t.t. Tik dabar, kai atsirado šiuolaikinio gydymo būdai, kurie leidžia atkimšti kraujagyslę per pirmąsias valandas ir sugrąžinti kraujotaką, insulto prognozės pasikeitė iš esmės.
Pirmas žingsnis buvo krešulio tirpinimas vaistais, kuris pradėtas naudoti prieš 30 metų. Trombo ištraukimas per kateterį yra dar žingsnis į priekį, kuris neturi analogų pagal savo efektyvumą, nes didžiajai daliai pacientų pavyksta atkurti kraujotaką ir išgelbėti nuo mirties“, – kalbėjo prof. D. Jatužis.
Net apie 40 proc. insultą patyrusių pacientų po šios operacijos ir reabilitacijos grįžta į normalų gyvenimą, o liekamieji reiškiniai būna nežymūs.
2023 metais Santaros klinikose buvo atliktos 162 trombektomijos sergantiems ūminiu išeminiu insultu – tai maždaug 18 proc. visų pacientų, kurie į ligoninę pateko dėl insulto.
Gydytojas neurologas taip pat priminė, kaip atpažinti insultą: jei žmogui staiga nusilpsta ranka, persikreipia veidas, pasikeičia kalba, rega, būtina kuo greičiau kviesti skubią pagalbą, nes tai pirmieji insulto požymiai. Kuo anksčiau insultas bus pradėtas gydyti, tuo daugiau galimybių pacientui išgyventi.
Deja, bet net apie trečdalis žmonių atvyksta per vėlai, todėl radiologinės operacijos jiems atlikti nebegalima.
Sustabdė net aortos kraujavimą
Radiologijos pagalba tiriami skubiosios pagalbos pacientai, pavyzdžiui, ištikti insulto, ūmaus kraujavimo, taip pat atliekamos ir planinės procedūros, gydomos onkologinės, uždegiminės ligos, sako VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas dr. Artūras Samuilis.
„Radiologija gali būti naudojama diagnostikai, kai atliekamos kūno nuotraukos, ir operacijoms, kai visas vaizdas rodomas realiuoju laiku, todėl galima operuoti pacientą nė neatlikus plataus pjūvio, tik įvedus kateterį“, – kalbėjo dr. A. Samuilis.
Gydytojas intervencinis radiologas dr. Marius Kurminas pasakoja, kad šį antradienį į ligoninę vienu metu atvyko du pacientai – moteriai buvo plyšusi aortos aneurizma, o kitam pacientui įvykęs išeminis insultas. Kadangi abiem buvo galima padėti radiologiniu būdu, dvejose operacinėse šie pacientai buvo operuoti būtent tokiu būdu tuo pačiu metu.
„Plyšus aortos aneurizmai, išgyvenamumas yra apie 50 proc., kraujo netekimas yra žaibiškas. Kolegos susitvarkė per pusvalandį, įvedę punkciją į kirkšnį. Dabar, kiek žinau, pacientės būklė yra stabili“, – sakė dr. M. Kurminas.
Intervencinė radiologija šiuo metu atliekama 6 Lietuvos ligoninėse. Kaip sako gydytojai, užpildyti visų Lietuvos ligoninių tokia pat modernia technika ir gydytojais specialistais neįmanoma, todėl tolimesni planai yra sudaryti galimybes pacientus atvežti būtent į tą gydymo įstaigą, kurioje galima atlikti tokią operaciją.
10 tūkstančių insultų per metus
Insultas yra ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Lietuvoje sergančiųjų itin daug – kasmet skaičiuojama apie 10 000 insultų. Dažniausios priežastys, dėl kurių ištinka smegenų insultas, žinomi rizikos veiksniai.
„Turėdami inovatyvias gydymo galimybes vis tik turime siekti, kad būtų mažinama rizika susirgti. Tai yra teisingai koreguoti kraujospūdį, cholesterolį ir cukrinį diabetą, gydyti nutukimą, kai KMI yra didesnis nei 30 kg/m², gydyti širdies ligas ir ypač prieširdžių virpėjimą, būti fiziškai aktyviems, rūpintis emocine sveikata ir streso profilaktika“, – sakė prof. Dalius Jatužis.
Gydytojai pastebi, kad vis daugiau lietuvių išmoko pastebėti insulto simptomus ir anksčiau kreipiasi į ligoninę. Daliai pacientų insultas nepatvirtinamas, tačiau, pasak medikų, jau geriau kreiptis ir šios diagnozės neišgirsti, nei likti namuose ir pasitikti blogiausią išeitį.