Kaip informuoja livescience.com, mokslininkai viliasi, jog atrastas ryšys gali suteikti naujos pakraipos neurodegeneracinės ligos tyrimams.
Tyrėjai paprašė 50 000 tyrimo dalyvių nuo 46 iki 81 m. amžiaus apibūdinti savo plaukų būklę 45-ies metų, renkantis iš trijų kriterijų: jokio plikimo, vidutinio stiprumo plikimas, stiprus plikimas.
44 proc. tiriamųjų pranešė neplikę, 42 proc. patyrė vidutinio stiprumo plikimą, 14 proc. tiriamųjų būdami 45 m. stipriai pliko.
Po 15-os metų 11-ai iš 5 500 stipriai plikusių vyrų diagnozavo ALS. Šią ligą taip pat diagnozavo 13-ai iš 17 500 neplikusių vyrų. Tyrėjai paskaičiavo, kad anksti stipriai ėmusiems plikti vyrams tris kartus labiau grėsė ALS, lyginant su neplikusiais vyrais.
Mokslininkai pataria atsižvelgti į šį pastebėjimą, tik jam patvirtinti reikalingi išsamesni tyrimai.
„Plinkantiems vyrams nereikėtų pernelyg bijoti – buvo 11 anksti nepradėjusių plikti vyrų, kuriems diagnozavo ALS“, – teigė tyrimo sumanytoja Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos dėstytoja Elinor Fondell.
ALS –smegenų ir stuburkaulio nervų ląstelių, kontroliuojančių raumenų judėjimą, liga. Pirmieji simptomai – silpnumas, raumenų spazmai, o ligai progresuojant pacientams darosi sunku judėti, o galiausiai – patiems kvėpuoti.
Kasmet Amerikoje ALS diagnozuojama 5 600 žmonių. Vyrams rizika didesnė nei moterims. Maždaug pusė žmonių diagnozavus ALS išgyvena trejus metus, apie 10 proc. po diagnozės išgyvena daugiau nei 10 metų.
Aprašyto tyrimo autoriai atsižvelgė ir į kitus plikimą skatinančius veiksnius – rūkymą, antsvorį, vitamino E trūkumą.
Viena iš plikumo ir ALS sąsajų gali būti geno, esančio arti ALS sukeliančio geno, sąveika.
Tyrimas aprašytas žurnale „American Journal of Epidemiology“.