Ir, nors tarp besiskiepijančių Lietuvoje geidžiamiausios buvo mRNR tipo „Spikevax“ (gamintojas – „Moderna“) ir „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) tipo vakcinos, dabar jų utilizuojama daugiausiai.
Kaip portalui „Delfi“ nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, daugiausia išpilta „Spikevax“ vakcinos dozių – net 14,8 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos utilizuota 1,9 tūkst. dozių, „Vaxzevria“ – 1,2 tūkst., o „Janssen“ – 162.
„Daugiausiai vakcinų utilizuota Vilniuje ir Kaune, tačiau vakcinų utilizavimo atvejų buvo registruota daugelyje šalies savivaldybių“, – pastebėjo J. Gališanskis.
Apie tai, kad Vilniuje tenka išpilti daug vakcinų, pirmadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, rašė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Nors Vilnius pagal vakcinaciją yra vienas iš lyderių, tačiau problemos akivaizdžios, ir jos bendros visoje šalyje: a) vakcinavosi tik apie pusė piliečių; b) vakcinų galiojimo laikas baiginėjasi ir dalį jų reikia išpilti; c) visus motyvuotus jau pasiekėme“, – pastebėjo meras, nurodęs, kad rugpjūčio pradžioje teks uždaryti „Litexpo“ vakcinacijos centrą, nes nebėra daug norinčių skiepytis ir pasiūlęs visiems, vengiantiems skiepytis, patiems mokėti už testavimą. Esą testas kainuoja net 10 kartų daugiau nei vakcina.
Atrodytų, nesunaudotų vakcinų nešvaistymo klausimą padėtų išspręsti jų aukojimas trečiosioms šalims. Tačiau kol kas Lietuva gali paaukoti tik „AstraZeneca“ vakcinas.
Kaip pirmadienį aiškino premjerė Ingrida Šimonytė, paaukoti didesnius vakcinų kiekius sudėtinga dėl nesamų gamintojų algoritmų, kaip tai būtų galima padaryti.
„Yra toks naivus įsivaizdavimas, kad Lietuva gali pasižiūrėti savo vakcinas ir sakyti: atiduodame. Taip neveikia, todėl, kad vakcinos yra medicininis preparatas. Tam, kad gamintojas prisiimtų atsakomybę už vakcinos kokybę, perdavimai trečiosioms šalims pagal tas sutartis, kurios yra sudarytos Europos Sąjungoje su gamintojais, turi būti suderintos su gamintojais“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjerė.
Pasidomėjus, ar neketinama keisti šios nuostatos, kad trečiosios šalys galėtų gauti ir kitas Lietuvoje išpilamas vakcinas, J. Gališanskis atsakė: „Vakcinos gali būti perduodamos trečiajai šaliai tik suderinus šį klausimą su gamintoju ir Europos Komisija, kuri pirko vakcinas ir sudarė sutartis su gamintojais visų Europos Sąjungos šalių narių vardu. Turi būti parengtos, suderintos ir pasirašytos atitinkamos vakcinų perdavimo trečiajai šaliai sutartys.
Kol kas donavimui būtinos procedūros yra atliktos tik su vienu gamintoju – „AstraZeneca“, todėl ir donuoti kol kas galima tik šio gamintojo vakcinas „Vaxzevria“.
Taigi iš dalies dėl vakcinų išpylimo Lietuvoje kalti ir patys jų gamintojai.
Šiuo metu, anot SAM specialisto, Vyriausybė nusprendė donuoti 200 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių užsienio šalims. Kol kas paskirstyti yra tokie kiekiai:
• 11 tūkst. vakcinos dozių – Moldovos Respublikai;
• 15 tūkst. vakcinos dozių – Sakartvelui;
• 100 tūkst. vakcinos dozių – Ukrainai;
• 20 tūkst. vakcinos dozių – Taivanui.