Valstybinė ligonių kasa kviečia vaistus rinktis...protingai
Ar žinojote, kad mūsų šalies vaistų vartotojai priemokoms galėtų išleisti gerokai mažiau, tiesiog pasirinkdami pigesnius vaistus? Tai žinodama bei siekdama pacientus paskatinti vaistus įsigyti ir vartoti racionaliau, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pradeda socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“.
Ta proga surengtoje spaudos konferencijoje Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas pareiškė, kad ministerijos tikslas-imtis tokių priemonių, kurios padėtų žmonėms išleisti kuo mažiau savo lėšų vaistams. Tam Lietuvoje yra sukurta vaistų kompensavimo sistema, leidžianti pacientui pačiam pasirinkti kokybišką vaistą, kurio priemoka būtų mažiausia. Taigi nuo pačių žmonių ir jų informuotumo priklauso, įsitikinę VLK specialistai, kaip išmintingai jie įsigis vaistus. O ministerijos rūpestis - kad kompensuojamųjų vaistų sąrašai nuolat atsinaujintų ir juose visada būtų pigesnių vaistų pasirinkimo galimybė.
Nes vien tik pernai išleista beveik 213 mln. eurų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Šiemet šioms reikmėms numatyta išleisti 217,5 mln. eurų. Gi VLK specialistų atlikta 2015 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė rodo: pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Arba-sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos.
Jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti dukart mažesnė-vos 27 mln. eurų. Tai reiškia, yra įsitikinusios ir VLK, ir SAM, kad šiuos pinigus jie būtų galėję panaudoti kitoms savo reikmėms ir išleisti prasmingiau, nes už vaistus galima ir nepermokėti.
„Apie vaisto pasirinkimo galimybę pacientą turi informuoti gydytojas ir vaistininkas, o vaistininkas netgi privalo parodyti vaistinės monitoriaus ekrane visus turimus vaistus su ta pačia veikliąją medžiaga. Todėl raginame pacientus vaistus rinktis išmintingai – pasitarus su gydytoju, vaistininku pirkti tuos, kurių priemoka mažesnė ir taip taupyti savo pinigus. Jei vaistų savybės vienodos ir skiriasi tik kaina bei pakuotė, kam mokėti už kitokios spalvos dėžutę?“, - retoriškai klausė minėtoje spaudos konferencijoje laikinai einantis VLK direktoriaus pareigas Gintaras Kacevičius.
Bus pradedama nuo pensininkų, nes šie daugiausia permoka
Todėl siekdama, kad kiekvienas Lietuvos pacientas pasinaudotų galimybe vaistinėje neišleisti daugiau pinigų nei iš tiesų verta ir reikia, ir VLK pradeda socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“. Visų pirma, ji adresuota senjorams, t. y. tiems, kurie iš savo kišenės už vaistus primoka daugiausiai. Pagrindinis socialinės reklamos kampanijos personažas-šaunusis pensininkas Vydas (aktorius Aistis Mickevičius) savo pavyzdžiu parodys, kad protingai pasirinkę vaistus senjorai sutaupytus pinigus gali panaudoti sveikatinimo reikmėms.
„Vyresni negu 65 metų pacientai įsigydami kompensuojamuosius vaistus vaistinėse primokėjo apie 30 mln. eurų (t. y. apie 57 proc. visos priemokų sumos už kompensuojamuosius vaistus). Jei šios amžiaus grupės pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamus vaistus, priemokoms sutaupytų apie 15 mln. eurų, t.y. iš savo kišenės primokėtų 2 kartus mažiau“,-VLK poziciją papildė direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė.
Ir VLK, ir SAM susirūpinimą suprasti galima: šiuo metu Lietuvoje 1,2 mln. pacientų, t. y. 40,5 proc. gyventojų, vartoja kompensuojamuosius vaistus. Ir apie 400 tūkst. tokių pacientų yra vyresni nei 65 metų. Vien jiems skirtų vaistų kompensavimui pernai buvo išleista apie 77 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų (t. y. apie 39 proc. visų PSDF lėšų, skirtų vaistų kompensavimui).
Tai-matematinis požiūris į sveikatą
Teigia Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas. Ir paaiškina: taip, matematiškai sutaupoma, jei žmonės vietoje brangesnių vaistų rinksis pigesnius, o sutaupytus pinigus galės panaudoti savo reikmėms. Tačiau ar taip sutaupoma žmonių sveikata-didelis klaustukas. Nes visi vaistai, deja, skiriasi, teigia šalies medikų vadovas, antraip gydytojaui didžia dalimi liktų be darbo. Nes patys efektyviausi vaistai yra taip vadinami etiniai vaistai.
Nes jie yra patys naujausi ir palyginti neseniai pradėti gaminti tų didžiųjų farmakologijos kompanijų, kurios ir gali sau leisti išlaikyti milžiniškas laboratorijas su daugiamilijoniniais biudžetais. Ir tik vėliau, kai tų ar kitų naujai imtų gaminti vaistų patentus nusiperka kitos valstybės (dažniausiai-trečiosiojo pasaulio šalys) arba kai baigiasi galioti patento apsaugos periodas, jie imami gaminti platesniu mastu, tik jau-kaip tų etinių vaistų kopijos ir vadinami generiniais vaistais.
Be abejo, iš principo pagrindinio kiekvieno vaisto komponento-veikliosios medžiagos-sudėtis bei kiekiai tuose genderiniuose vaistuose turėtų būti identiški originalams. Tačiau medikai jums pasakys, kad taip, deja, būna anaiptol ne visuomet. O vaistininkai priešais pacientų akis parodo kompiuterio ekrane didesnę ar mažesnę vaistinių preparatų eilutę: nuo pigesnių iki brangesnių. Rinktis-paciento valia. Žmonės ir renkasi…
Nors, pabrėžia L.Labanauskas, už savo paciento gydymą mūsų šalyje atsako ne vaistininkas, o jį gydantis medikas. Dar daugiau: pastaruoju metu į Lietuvą pradėjo plūsti ne tik generiniai vaistai, bet ir maisto papaildai, turintys savo sudėtyje tos ar kitos veikliosios medžiagos. Bet papilduose jos yra, aišku, žymiai mažiau, tad ir gydomasis poveikis-be abejo-gerokai mažesnis. O kai kurie papildai apskritai kelia mūsų medikams nemažai klaustukų.
Todėl apibendrindamas savo ir tūkstančių Lietuvos medikų poziciją L.Labanauskas laikosi kategoriškos nuomonės: reikia grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai medikas pacientui išrašydavo receptą su konkrečiu vaisto pavadinimu. Tačiau SAM ir toliau savo pozicijos: žmonės vaistinėse tesirenka vaistus tarp pigių ir pigesių. Ar už to stovi farmacijos kampanijų bei vaistinių tinklų interesas-galima tik spėlioti.
Žmonės yra robotai ar - individualios asmenybės?
Taip klausia dar viena medikė-sostinės Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Daiva Makaravičienė, jau daugiau kaip 30 metų dirbanti minėtą darbą, ir pati atsako. Savaime suprantama, kad ne, nes kiekvienas žmogus-tai unikali biologinė būtybė su tik jam būdingais tų ar kitų savybių, bruožų ir pan. rinkiniais. Ir juk medikai, prieš skirdami tą ar kitą preparatą, paprastai prašo paciento atlikti bent mininalius (karujo, šlapimo) tyrimus, dar paprastai matuojamas spaudimas, jei reikia, dar daroma kadriograma bei kiti tyrimai. Ir tik išanalizavęs visų šių tyrimų rezultatus bei dar kartą apžiūrėjęs pacientą šeimos gydytojas ir skiria tą ar kitą medicininį preparatą. O juk būna, kad dėl daugelio priežasčių (aukštas ar žemas spaudimas, diabetas, persigtos ligos ir t.t.) paskirtas preparatas kartais arba neveikia paciento taip, kaip tikėtasi arba-sukelia nemalonius pašalinius reiškinius (bėrimas, niežulys ir pan.).
Tad medikamentų rinkimasis tik pagal kainą ir bandymai taupyti sveikatos sąskaita, įsitikinus D.Makaravičienė, nieko gero pacientams neatneš. Nes žmonės vaistus pirmiausia perka tam, kad šie jiems padėtų įveikti ligas, o ne tam, kad jų sąskaita sutaupytų maisto produktams ar mokesčiams.
Ar pinigais bei lovų skaičiumi ligoninėse matuojama nacijos sveikata?
Dar vienas redakcijos pašnekovas šia tema-Dainius Kepenis, žinomas visoje šalyje sveikatingumo mokyklos įkūrėjas bei puoselėtojas. Ir nors jo diplome parašyta-fizinio lavinimo dėstytojas, bet pašnekovas save laiko sveikatos mokytoju. Minėtam tobulinimuisi vyras paskyrė per 30 metų, o metodikų bei naujovių ieškojo 55-iose šalyse. Prieš pradėdamas dėtyti savo poziciją, D.Kepenis primena: SSSR laikais lietuviai buvo “geriausi” vaistų vartotojai...O kiek tų vaistų mums reikia iš tikrųjų, sveiko gyvenimo būdo mokytojas susidarė tvirtą savo nuomonę per 25 metus darbo su 31 tūkst. sveikatos mokyklų dalyvių (jų tarpe-per 1000 medikų): vaistų įsigyjame du-tris kartus daugiau, negu iš tikro mums jų reikia.
Skaičiuojant dar litais, būdavo suvartojama nereikalingų medicininių preparatų už 1,5 mlrd. Lt per metus. Jų gausiai suvartodavome bei suvartojame ir dabar, nors medikamentus galime pakeisti (ir taip iš tikrųjų sutaupyti pinigų), persitvarkę mitybos įpročius, padidinę fizinį aktyvumą, išmokę grūdintis, kvėpuoti, medituoti. Pagaliau-dar ir atidžiau save stebėdami, gyvendami ramesnį dvasinį gyvenimą. O kadangi pusę tos sumos vaistams dengia VLK, tai ir toliau juos “sočiai” vartojame. Niekas nereaguoja, kai skelbiama, kad tie patys vaistai Baltarusijoje kainuoja dešimtis, net šimtą kartų pigiau, nei pas mus. Nors jų piginimas irgi…antisveikatinimo reiškinys.
O gal galima stengtis būti sveikesniais kitaip?
Tad nieko nuostabaus, liūdnai pastebi pašnekovas, kad mes tebeišliekame lyderiais pagal lovų skaičių ligoninėse, lovadienius bei…pagal medikų sergamumą ir jų trumpaamžiškumą. Prarandame sąvokas ligoninė, vaistinė. Nebėra Medicinos akademijos, poliklinikų. Nes dabar visur tik sveikatinama, veikia, kuriasi sveikatos centrai ir t.t. Bet nuo to, kad žodžius gydymas, medicina, pakeitėme terminais sveikata, sveikatinimas, padėtis sveikatos sferoje nesikeičia.
Pinigų, žinoma, tos medikų institucijos sunaudos daugiau, o ar nuo to žmonės taps sveikesni-dar nežinia…Nors jau viešai pripažinta: 80 proc. širdies ligų, kiek mažiau kvėpavimo, diabeto, net vėžio susirgimų sumažėtų 60 proc., jei tautoje būtų vystoma sveikatos ideologija, realiai skatinama savo sveikata pirmiausia rūpintis pačiam.
O kur dar pagalba keičiant mitybos įpročius, fizinio aktyvumo didinimas, mokymas grūdintis, dvasinės ramybės pasiekimo būdų pritaikymas praktiškai. Nes ES sveikatos komisaras neperseniausiai pripažino: Lietuva neturi sveikatos sitemos. Ją pats metas kurti, teigia pašnekovas, antraip pirmausime dar vienoje srityje-tapsime pačiais mirtingiausiais europiečiais. Tarsi mums būtų maža masinių girtuoklysčių, savižudybių bei emigracijos. O juk net Pasaulio bankas (!) yra pareiškęs: sveikatos stiprinimas ir ligų profilaktika yra 24 kartus efektyvesnė veikla, nei viso medicininio-gydymo komplekso išlaikymas.
Kitaip sakant, jei šiandien į šalies gyventojų, šeimų, kolektyvų sveikatos mokymą, tobulinimą investuosime bent 1-2 mln. eurų (iš kelių milijardų SAM biudžeto), teigia pašnekovas, tai per trumpą periodą vien tik ligoninėse sutaupysime 24 mln. eurų! Nes tik kai investuosime į žmonių skatinimą sveikai gyventi-suteiksime jiems papildomų dienų prie atostogų, įteiksime abonementus į baseiną ar sveikatos centrą, sutrumpinsime darbo dienos trukmę-tada ir prasidės tikras sveikatos bumas. Ir taip jau elgiasi Lietuvoje toliaregiški darbdaviai: moka priedą prie algos už nesinaudojimą biuleteniais, apmoka sveikatos centro paslaugas, atpigina sveikatos draudimo mokestį tiems, kas mažiau serga…Taip, investavę į samdomus darbuotojus, susigrąžina išleistas lėšas šimteriopai: visokeriopai pagerėjus žmonių nuotaikai, šie su didesne energija didina darbo našumą.
O Lietuvos sveikuoliai savo sveikatos mokyklose, ima vardinti skaičius bei argumentus D.Kepenis, kuriose per 25 metus buvo surengta per 700-se kursų, jau pabuvojo per 31 tūkst. dalyvių iš visos Lietuvos, neginčijamai įrodė: holistinių sveikatos principų panaudojimas yra pats efektyviausias ir racionaliausias būdas atstatyti ir sustiprinti žmonių sveikatą. Nes ne alkoholiu ir nikotinu grindžiamas biudžetas padidins šalies gyventojų gerovę, ne pripirktų vaistų gausa, o-visokeriopai skatinant individus sveikata rūpintis pirmiausia patiems, visaip stiprinant šeimas, nes tik keliant šių dviejų socialinių komponentų laimės indeksą, ir gali būti grįsta nacijos sveikatinimo programa.