Medikams vis garsiau kalbant apie problemas, ji mini visoje Lietuvoje vykstantį mobingą (tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis kolegų elgesys darbovietėse, kurio dažniausias tikslas – pažeminti, apjuokti kurį nors kolegą, sumažinti vertę, eliminuoti arba net atjungti darbuotoją nuo bendradarbių). Nusižudžiusio mediko kolegos prisipažįsta žinoję, kad nusižudęs kolega ilgą laiką buvo „terorizuojamas“.
„Jo kantrybės taurei tai buvo paskutinis lašas, terorizavimas vyko daugelį metų“, – sakė chirurgas Darius Jauniškis.
„Nenoriu, kad viskas nueitų tyliai. Mes žinojome situaciją, kad jam sunku, kad jis terorizuojamas. Bet negalvojome, kad viskas taip blogai. Aišku, niekada nekalbėjo, kad jis nori kažką pasidaryti. Jis negalėjo taip paprastai išeiti iš darbo, dirbti toje ligoninėje yra prestižas, be to, išėjęs nebūtinai rasi kitą gerą darbą", – kalbėjo mediko draugas.
Medikai apie darbo sąlygas:
Atliko apklausą
Per pastarąją savaitę medikai atliko Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) inicijuotą apklausą apie emocinę darbo aplinką ir kolegų mobingą. Apklausoje dalyvavo 1272 respondentai.
Apklausos duomenis analizavusi LMS atstovė gydytoja Jurgita Sejonienė pastebi, kad mobingas ir jo pasekmės savijautą bei pasitenkinimą darbu daro didesnę įtaką, negu krūviai ir darbo užmokestis.
„Bet krūviai tokie svarbūs, kad ministerija tikrai nebegali išsisukinėti, kad tik įstaigų jurisdikcija juos susireguliuoti“, – komentavo J. Sejonienė.
Daugiau nei pusė (50,9 proc.) dalyvavusių apklausoje – dirbantys didelėse respublikinėse arba universitetinėse ligoninėse. Daugiausiai respondentų – slaugytojų (42,1) bei gydytojų specialistų (38,4).
Net 77,4 proc. medikų tvirtina, kad darbe yra patyrę mobingą – daugiau nei pusė apklausos dalyvių (53,3) sako, kad yra patyrę mobingą iš padalinio ar įstaigos vadovų, beveik ketvirtadalis (24,1) – iš hierarchinio lygio bendradarbių. 11,5 proc. medikų sako, kad mobingo nėra patyrę, bet žino, kad tai patiria kolegos.
Beveik 80 proc. respondentų tvirtina, kad nėra galimybės apie vykstančius mobingus pranešti.
Atsakinėdami į apklausos klausimus, gydytojai turėjo įvertinti, kurie veiksniai darbe labiausiai netenkina, žeidžia ir vargina. Dauguma atsakė, kad būtent mobingas – žeminimas, gąsdinimas, kompetencijos žeminimas ir kt. Toliau seka darbo užmokestis ir krūviai.
Stresas nebūtinai turi vesti į tragiškas pasekmes
Psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis nenorėjo komentuoti konkretaus savižudybės atvejo. Jis pabrėžė, kad niekas nežino pilno priežasčių spektro, lėmusio tokią baigtį.
„Aš galiu pakalbėti apie tyrimus, kuriuos mes atlikome Vilniaus mieste, ligoninėse ir poliklinikose, kuriose mes tyrėme mūsų gydytojų perdegimo sindromo lygį ir jų tvarkymosi su šituo darbo stresu būdus. Ar tai gali galbūt atvesti į tragiškas pasekmes? Galbūt – taip, bet gal ir ne, mes šito tvirtinti negalime, nes tai yra labai susiję su kiekvieno atskiro žmogaus psichologiniu atsparumu“, – sakė E. Laurinaitis.
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap pabrėžia, kad vienos priežasties savižudybei nebūna, savižudybė yra procesas. „Kai žmogus pradeda jausti pirmuosius simptomus, kad jis nesusidoroja su stresu ir su sunkumais, tai jis duoda signalus aplinkai. Labai svarbu, kad aplinka tai pastebėtų, nes, kai žmogus kenčia, jis nelinkęs kreiptis pagalbos, todėl labai dažnai reikia, kad iš šalies kažkas pastebėtų“, – sakė V. Šap.
Psichoterapeutas paaiškino, kad atsparumas stresui, tai yra mokėjimas tvarkytis, o ne pasiduoti, formuojasi nuo pat ankstyviausios vaikystės, ir jo mokomasi iš savo artimiausių žmonių pavyzdžio – iš to, kaip jie reaguoja į bet kokius poveikius.
„Stresas, pagal medicininį apibrėžimą, yra bendras adaptacijos sindromas. Tai yra būdas prisitaikyti, todėl jis yra būtinas kiekvienam mūsų, kad galėtume prisitaikyti prie bet kokio aplinkos pokyčio. Tai liečia, kai mes kalbame ne tik apie išorinę, bet ir vidinę aplinką.
Mano reakcija į bet kokius įvykius aplinkui mane, požiūrį į mane, taip pat yra aplinka, kuri yra jau mano viduje, ir aš taip pat turiu mokėti prie jos prisitaikyti. Labai keistai skamba – mokėti prisitaikyti prie paties savęs, bet tai yra absoliučiai būtina savybė, kad galėčiau sveikai susitvarkyti su mane ištinkančiais dalykais“, – kalbėjo E. Laurinaitis.
Gydytojų perdegimo mastai Vilniuje – šokiruojantys
Psichoterapeutas paaiškino, kad yra profesijų, kuriose perdegama labiau negu kitose.
„Visų pirma, tai yra profesijos, kuriose reikia bendrauti su žmonėmis, ir medikai, mokytojai, kunigai – tai yra profesijos, kuriose žmonės, dirbantys jose, susiduria su žmonių bėdomis, sunkumais, kančia, įvairiais charakterio bruožais, ir todėl šalia darbui reikalingų žinių ir įgūdžių, dar yra reikalaujama tam tikro asmenybės įsitraukimo į šituos santykius. Kaip tik todėl perdegimas šitose profesijose įvyksta dažniau“, – sakė E. Laurinaitis.
Vilniaus miesto ligoninėse ir poliklinikose buvo atliktas gydytojų perdegimo tyrimas. Buvo ištirta daugiau nei 420 ten dirbančių gydytojų.
„Išaiškėjo, kad perdegimą (vidutinio arba ir sunkaus lygio) patiria apie 70 proc. gydytojų. Tai yra didžiuliai skaičiai, ir jie reikalauja kažkokių priemonių, todėl, kad perdegimui yra būdingos ne tik asmeninės, bet ir organizacinės ir profesinės priežastys“, – sakė E. Laurinaitis.
Psichoterapeutas pabrėžė, jog tam, kad žmogus galėtų neperdegti, jis turi mokėti ilsėtis.
„Bendra taisyklė yra labai paprasta – gerai dirba tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. Šito dažniausiai gydytojai negali, nes jie dirba dviem-trim etatais. Tai reiškia, kad jis iš viso neturi jokios realios galimybės atsipalaiduoti.
Jis nemoka naudotis savo darbovietės durimis. Turiu galvoje – uždarius duris nustoti dirbti. Jis nešasi ligų istorijas namo, jis ten jas aprašo. Jis nešasi sunkias pacientų istorijas, jis apie jas galvoja. Tai yra labai komplikuotas darbas, tuo labiau, kad aplinka – tai yra tie, kurie turėtų pasirūpinti žmogaus psichikos sveikata, jie dažniausiai apie tai nekalba ir negalvoja“, – sakė E. Laurinaitis.
Psichoterapeutas kaip prevencines priemones akcentavo mokėjimą pailsėti, darbdavio rūpestį savo dirbančiuoju.
„Mums dar reikia daug dėl to dirbti“, – sakė E. Laurinaitis.
Gydytojai bijo kreiptis pagalbos
Tik kai kuriose gydymo įstaigose yra galimybė pasikonsultuoti su psichilogu. „Tai yra ir finansų, ir etatų klausimas, ir požiūrio – mitų mažinimo klausimas“, – sako V. Šap. Medikų bendruomenė mano, kad tokia galimybė turėtų būti labiau pasiekiama. Lietuvos psichologų prezidentė mano, kad šią problemą spręsti būti galima ir labai paprastai: informacinėje medikų lentoje pakabinti informaciją, kur reikia kreiptis, jei norima tai padaryti, būtų esminiai patarimai ir pan.
Psichoterapeutas E. Laurinaitis užsiminė ir apie sisteminius dalykus, dėl kurių gydytojai bijo kreiptis pagalbos.
„Yra tam tikros psichikos sutrikimų grupės, dėl kurių jis galėtų tos licencijos negauti. Todėl daktarai su didžiausiais sutrikimais ir bėdomis nesikreipia pagalbos, nes jie bijo pasekmių“, – sakė E. Laurinaitis.
„Kai žmogus užsisuką į tą – nuolatinės skubos, įtampos, rūpesčių – ratą, jis kažkaip galvoja, gal praeis savaime, gal viskas susitvarkys, dar truputį pakentėsiu. Tokio žmogaus pasikeičia elgsena, savijauta, žmogaus bendravimas, jei kažkas pakalbintų žmogų, išklausytų, pasikalbėtų ir padėtų, tai savižudybių būtų žymiai mažiau, – teigia psichologė V. Šap.
– Savižudybė nėra sprendimas, mes turime ieškoti kitų sprendimų padėti sau arba kitam. Kaltų tokioje situacijoje negali būti.“
E. Laurinaitis mano, kad tokioje situacijoje reikėtų kreiptis net ne į psichologą, o į psichoterapeutą.
„Psichologai gali tik konsultuoti, o kai yra šitokios didelės bėdos, jau reikia psichoterapijos. Tai yra, labai rimtos pagalbos žmogui. Ir iš tikrųjų medikai kreipiasi rečiausiai“, – sakė E. Laurinaitis.
„Ši baimė yra pagrįsta. Pavyzdžiui, statutiniai pareigūnai bijo ne tik dėl visuomenės nuostatų, bet bijoma, kad jie vėliau, sveikatos patikrinimo metu, gali turėti kažkokių problemų, kad negalės dirbti, – sako V. Šap.
– Mes niekada nežinome, ką pas psichologą atėjęs pasakys gydytojas. Mes negalime sakyti, kad konsultacija tikrai neatsilieps jūsų darbui, nes aš nežinau, ką pas mane atėjęs pasakys gydytojas. Galbūt aš matau, kad yra įtarimas, jog jis serga psichikos liga, galbūt skubiai aš turiu užtikrinti jo saugumą, turiu informuoti tarnybas, nes Psichologo kodeksas mane įpareigoja, jei aš įvertinu, kad yra reali grėsmė, aš negaliu jo palikti.“
Psichologė sako, jei žmogus įtaria, kad turi psichikos ligą arba sveikatos sutrikimą, jis turi kelti sau klausimą, kas svarbiau – ar jo sveikata ir gyvybė, ar tai, kad kažką pasakys.
Ar gydytojas, turintis psichikos sutrikimą ar ligą, gali dirbti, vertina gydytojas psichiatras.
Perdegimas – entuziastų liga
Ieškantiems atsakymų, psichoterapeutas rekomenduoja perskaityti lietuvių kalba išleistą prancūzų teologo, psichoterapeuto ir rašytojo Pascal Ide knygą „Perdegimo sindromas“.
„Joje yra aprašyta, kaip žmonės gali sau padėti. Todėl, kad perdegimas nėra vieną kartą visiems laikams. Galima įeiti į šitą bėdą, ir išlįsti iš jos. Galima bent jau tiek pasiskaityti, o šiaip, jeigu žmogus nusprendžia paieškoti pagalbos, jis nebūtinai turi eiti į tą tarnybą, kur jis bus klasifikuotas, aprašytas ir priduotas kažkokioms įstaigoms. Jis gali nueiti privačiai savo pagalbos ieškodamas, ir tada jo informacija nebus niekam viešinama“, – sakė E. Laurinaitis.
Psichoterapeutas pabrėžė, kad perdegimas nėra požymis, kad esi silpnas.
„Tai nėra silpnybės požymis. Perdegimas yra dėl nemokėjimo ilsėtis. Tai yra entuziastų liga. Tik tie, kurie nori dirbti gerai, kurie stengiasi, ir kurie daro daugiau, negu iš tikrųjų gali, ir perdega. Tai yra dalykas, kuris yra apie mūsų visų absoliučiai neišvengiamą ribų jausmą. Mes niekas nesame beribiai. Šito deja mūsų medikų ugdymo sistema nemoko“, – sakė E. Laurinaitis.
Medikai: reikia griauti visą tinklą:
SAM žada veikti
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė išreiškė susirūpinimą tuo, ką pastaruoju metu girdi iš medikų.
„Tylėti nereikia, reikia kalbėti ir tartis, kaip gerinti situaciją. Tad SAM artimiausiu metu skelbs viešąją konsultaciją, kurios metu kvies visuomenę ir medikų bendruomenę išsakyti, kaip jie įsivaizduotų problemų sprendimą, su kuriomis susiduria darbo santykių ir veiklos organizavimo srityse, kurios turi neigiamos įtakos jų psichologinei savijautai“, – komentavo Aurelijaus Verygos patarėja.
Planuojama, kad šios viešos konsultacijos metu bus siūlomos ir priemonės, kaip būtų galima padėti medikams darbe, ir sužinoti, kaip tokias iniciatyvas vertintų pati bendruomenė.
Po šios viešosios konsultacijos planuojama parengti konkrečias rekomendacijas gydymo įstaigoms ir teisės aktų projektus, jei jų reikės, teigia ministerijos atstovė.
„Taip pat svarstomos ir įvairios kitos priemonės, apie jas galėsime plačiau papasakoti, kai bus priimti sprendimai. Pavyzdžiui, mobilios ekspertų komandos vizitai į gydymo įstaigas, anoniminė pagalbos linija medikams, kur jie galėtų pranešti apie mobingą, psichologinį smurtą darbe, ir tai padaryti nebijodami, – sako L. Bušinskaitė-Šriubėnė.
Akivaizdu, kad tos priemonės, kurias iki šiol taikė gydymo įstaigos, siekiant gerinti mikroklimatą darbe, ne visur duoda rezultatų, tokių kokie turėtų būti, arba išvis nebuvo nieko taikoma. Būtent todėl po viešosios konsultacijos bus teikiami konkretūs siūlymai gydymo įstaigoms, kaip jos galėtų gerinti darbuotojų, dirbančių su pacientais, atmosferą darbe ir bendrą mikroklimatą.“
Artimiausiu metu planuojama sudaryti ir darbo grupę, kuri turėtų parengti konkrečius siūlymus ir projektus, kaip būtų galima spręsti minėtas problemas. Į ją bus kviečiami įvairių sričių profesionalai.
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |
Pokalbis su RVUL direktore:
Medikai susirinko dėl nusižudžiusio kolegos: