Specialistų teigimu, tokia visuomenės nuomonė atveria daugiau galimybių ne tik turintiems Dauno sindromą, bet ir kitiems gyventojams.
Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos vadovė Neringa Šalugienė įsitikinusi, kad sprendimą, ar Dauno sindromą turintys vaikai gali mokytis su bendraamžiais, geriausiai gali padėti priimti ne išankstinės nuostatos ar norai, bet mokymosi rezultatų analizė.
„Kalbant apie mokyklas remiamasi nuojautomis, baimėmis, tačiau daugeliu atvejų tikrų faktų, kaip vaikams sektųsi kartu mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, nėra. Todėl vaikai su Dauno sindromu turėtų pirmiausia turėtų būti mokomi kartu su savo bendraamžiais priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Išnagrinėję tokio ugdymo rezultatus, galėtumėme argumentuotai nuspręsti, ar vaikas gali tęsti mokymąsi kartu su savo bendraamžiais, ar jam naudingiau mokytis specialaus ugdymo įstaigoje“, – sako pašnekovė.
Anot N. Šalugienės, Dauno sindromą turintys vaikai, kaip ir su šiuo sutrikimu nesusidūrę jų bendraamžiai, yra labai skirtingi, todėl ir jų mokymosi gebėjimai bei galimybės mokytis kartu su bendraamžiais neturėtų būti vertinami vien tik pagal nustatytą diagnozę.
„Tiesa, kad vaikai su Dauno sindromu gali pareikalauti daugiau mokytojų dėmesio, bet yra vaikų, kurie ir neturėdami šio sindromo lėčiau įsisavina informaciją, sunkiau koncentruoja dėmesį, turi elgesio ar mokymosi sutrikimų, tačiau ar juos priimti į bendrojo lavinimo mokyklą, ar ne, niekas nesvarsto“, – teigia N. Šalugienė.
„Nielsen“ atlikto tyrimo duomenimis, 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad užtikrinus reikiamą pagalbą, vaikai su Dauno sindromu gali būti mokomi bendrojo lavinimo darželiuose ir mokyklose. 14 proc. apklaustųjų mato būtinybę visiems vaikams mokytis kartu net ir neskyrus papildomos pagalbos.
Pasak N. Šalugienės, tokios palankios tendencijos rodo, kad visuomenė tampa vis labiau tolerantiška.
Tyrimo duomenimis, daugiausiai tolerancijos rodo vyrai, 36-45-erių respondentai ir didmiesčių gyventojai.
Specialistų teigimu, mokydamiesi kartu su kitais vaikais Dauno sindromą turintys vaikai sparčiau tobulėja, pasiekia geresnių rezultatų, geriau socializuojasi ir yra paruošiami sėkmingai ateičiai. Mokymasis kartu su kitais vaikais naudingas ir visai visuomenei: vaikai išmoksta gyventi kartu, jie tampa tolerantiškesni, kai nuo mažens bendrauja su „kitokiais“, nei jie – taip sumažėja patyčių rizika.
„Empatija, pagalba silpnesniam, tolerancija iš tiesų padeda kurti geresnę visuomenę. Juk būtent jaunoji karta ateityje bus darbdaviai, tėvai, įstatymų leidėjai,“ – įsitikinusi N. Šalugienė.