Pasak jaunųjų gydytojų atstovo, korupcija susijusi ne tik su mažais medikų atlyginimais, bet ir su neracionaliu resursų naudojimu gydymo įstaigose.
Kalbėdamas, koks atlyginimas patenkintų medikus ir sudarytų prielaidas neimti kyšių, A. Pečkauskas minėjo 2500 eurų atlygį per mėnesį, kurio reikėtų palaipsniui siekti.
„Mes nesame magiški sutvėrimai, kurie tiesiog gelbsti gyvybes. Galime konkrečiai paskaičiuoti, kiek atliekame procedūrų, kiek sunaudojame priemonių ir kokio finansavimo reikia“, – sakė A. Pečkauskas.
Jo teigimu, jaunieji gydytojai akcentuoja kuo didesnio viešumo, skaidrumo sveikatos sektoriuje būtinybę. Ypač – kuo skaidresnės E. sveikatos plėtros, nes tik taip būtų visiems matoma, kaip pacientai registruojasi pas gydytojus neapeidami registracijos korupciniais būdais.
„Kai nauja vyriausybė buvo tik išrinkta, dar sveikatos apsaugos ministras nebuvo išrinktas, girdėjome, kad kova su korupcija bus prioritetas. Mes matome, kad tų žingsnių kovojant su korupcija daugiau matome gydymo įstaigų vadovų. Smulkioje korupcijoje – tai, ką pacientas duoda gydytojui ir ką gydytojas ima iš paciento – mes pasigendame progreso, – sakė POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
– Yra barjerai, kurie sveikatos apsaugoje egzistuoja – administraciniai, teisiniai neaiškumai, dėl kurių pacientai atsiduria tokioje situacijoje – kad kažką gautų, ryžtasi duoti kyšį. Ir identifikavome, mūsų, pacientų nuomone, tokia tris pagrindines problemas: neaiškios eilės, neaišku, kada aš gausiu tą paslaugą, ir norėdamas prašokti tą eilę, duodu tam tikrą pinigų sumą; priemokos, kur neaišku, už ką ir kiek aš turiu primokėti, čia kalbame ir apie viešas, ir apie privačias sveikatos priežiūros įstaigas; nežinome, kas yra paslaugos kokybė, kurią mums, kaip pacientams įstatymai garantuoja.
Kalbant apie priemokas, visi sako, kad negerai imti priemokas, bet jų mastai, matant ir viešajame sektoriuje, didėja. Dabar matome tokią takoskyrą tarp privačių gydymo įstaigų, nes iš tikrųjų yra dalis privačių gydymo įstaigų, kurios priemokų neima, o dalis sako, kad kitaip neišgyvens. To aiškumo tikrai trūksta.“
ELTA primena, kad ši organizacija kiekvieną mėnesį padeda maždaug dešimčiai tūkstančių onkologinių ligonių.
POLA akcentuoja, kad kyšių problema yra ypač aktuali onkologiniams ligoniams. Išgirdus vėžio diagnozę neretai paskutine viltimi lieka gydytojas. Dėl sveikatos įkeičiami butai, parduodami automobiliai, nes tiek gydymas, tiek vaistai kainuoja milžiniškus pinigus.
Neretai nemaža lėšų dalis skiriama ir gydytojams „atsidėkoti“.
Pasak POLA prezidento, vienas iš diskusijos tikslų – atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje pacientai vis dar dažnai duoda, o gydytojai ima kyšius.
„Ar taip nusprendžia patys pacientai, ar jie yra skatinami tai daryti. Tiek pacientams, tiek gydytojams, tiek politikams svarbūs atsakymai į šiuos klausimus, kad būtų galima efektyviai kovoti su šiuo visuomenės vėžiu“, – sako Š. Narbutas.
Seimo Antikorupcijos komiteto narė Agnė Bilotaitė priminė, kad sveikatos apsaugos sistema yra viena iš korumpuočiausių sričių Lietuvoje.
„Lietuvos bankų specialistų skaičiavimu, šešėlinės sveikatos apsaugos apyvarta gali sudaryti apie 50 proc. visos apyvartos“, – sakė Seimo narė.
A. Bilotaitė sako, kad vienas iš būdų, kaip kovoti su korupcija, būtų pranešimų apie tokius atvejus skatinimas.
„Pastarųjų dienų įvykiai parodė tokias problemas, kad tiek žmonės, kurie tai praneša, šiuo atveju aš noriu kalbėti apie E. sveikatos spragas atskleidusio Povilaičio atvejį, – sakė A. Bilotaitė.
– Žmogus atskleidė problemą, tą padarė viešai, šiandien yra persekiojamas ir turi gintis teismuose ir tą padarė Sveikatos apsaugos ministerija. Tai kokį signalą mes siunčiame visuomenei, ar mes skatiname žmones pranešti apie korupciją, nes šiuo atveju, atrodo, kad mes juos baudžiame.“
Metinėje konferencijoje „Kada nebeduosime kyšių Lietuvos sveikatos sistemoje?“, kuri penktadienio rytą prasidėjo Seime, dalyvauja pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA), „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) atstovai ir Seimo nariai.
Kalbėtojai apžvelgs kyšininkavimo paplitimą Lietuvoje ir tarp ES šalių.
Pagrindinės diskusijos temos - šeimos gydytojų požiūris į neoficialias priemokas, jaunųjų gydytojų siūlymai, kaip šalinti kyšininkavimo įpročius, kokių pokyčių kovos su korupcija sveikatos srityje laukia pacientai, kokių pokyčių skaidrinant sveikatos apsaugą sulauksime 2019 metais.
Konferenciją apibendrins diskusija, kurioje politikai, ekspertai ir konferencijos svečiai ieškos atsakymo, kokie galimi tolesni žingsniai kovojant su kyšininkavimo problema sveikatos sistemoje.