Praėjusį gripo sezoną Lietuvoje nuo šio viruso ir jo sukeltų komplikacijų mirė 20 žmonių. Visi jie nebuvo paskiepyti.
Dabar – pats laikas skiepytis, tačiau kol kas tai padaryti gali tik turintys pinigų
Pernai gripo vakcina į Lietuvą buvo pristatyta labai anksti – rugpjūčio mėnesį. Šiemet nusivėlinta – į rizikos grupę patenkantys asmenys galės pradėti skiepytis tik spalio pabaigoje. Pasiskiepijus imunitetas gripui susiformuoja per maždaug dvi savaites.
Jei patenkate į rizikos asmenų grupę, kuriems skiepai kompensuojami valstybės, spalio mėn. pabaigoje kreipkitės į savo šeimos gydytoją dėl pasiskiepijimo galimybės.
Kaip anksčiau laidoje „DELFI diena“ sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistė Asta Skrickienė, nuo viruso rekomenduojama skiepytis prieš gripo sezoną arba gripo sezono pradžioje, kol sergamumas gripu dar nėra didelis.
Dabar pats laikas skiepytis, tačiau kol kas tai gali padaryti tik tie, kurie už skiepus pasirengę mokėti, – privačiose gydymo įstaigose mokamų vakcinų yra, kaina – apie 20 Eur. Viešosiose gydymo įstaigose kaina gali būti perpus mažesnė.
Kaip informuoja SAM, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis 2019–2020 metų gripo sezonui nupirkta beveik 13 tūkstančių daugiau gripo vakcinos dozių nei pernai – iš viso įsigyta kiek daugiau nei 144 tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 900 tūkst. eurų.
Tokį vakcinų poreikį, skirtą rizikos grupių asmenims skiepyti, ULAC nurodė pačios Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, informuoja SAM.
„Sutartį su tiekėju dėl gripo vakcinos teikimo į Lietuvą VLK sudarė dar šių metų birželį. Vadovaujantis Nacionaline imunoprofilaktikos programa 2019–2023 metams, šiemet nupirkta keturvalentė vakcina nuo gripo, – komentavo SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Nerija Kuprevičienė. – Preliminariai vakciną Lietuvai planuojama pristatyti spalio mėn. pabaigoje. Gripo epidemijos Lietuvoje dažniausiai kyla sausio–vasario mėnesiais.“
Ketvirtadienį laidoje „DELFI diena“ svečiavosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Brigita Rašimaitė ir patvirtino, kad šiais metais rizikos grupėms skiepyti yra užsakyta keturvalentė vakcina, kuri apsaugo nuo keturių tipų gripo.
„Nuo dviejų A tipo gripo ir nuo dviejų B tipo gripo virusų, – sakė B.Rašimaitė. – Kiek žinau, gripo vakcina dar nepasiekė Lietuvos. Iš viešųjų šaltinių teko girdėti, kad pasieks tik spalio viduryje arba spalio gale, tai nėra blogai. Anksčiau mes ją gaudavome žymiai anksčiau, bet nieko baisaus, kai tik gausime, reiktų pradėti skiepytis. Rekomenduojama – iki pakylant gripo sergamumui, tai dažniausiai būna sausio ir kovo mėnesiais.“
Pasak SAM atstovės N. Kuprevičienės, sezoninė gripo vakcina yra gyvybiškai svarbi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo sunkių gripo formų, hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties, ypač rizikos grupės asmenims, kuriems gripas yra daug pavojingesnis ir gali sukelti komplikacijų ar net mirtį.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinę gripo naštą lemia A tipo gripo virusai, kuriems būdinga, kad jie greitai kinta ir sukelia pandemijas ir epidemijas. Retais atvejais gripo epidemiją gali sukelti ir B tipo gripo virusai, tačiau dažniausiai jie cirkuliuoja kartu su A tipo gripo virusais. Kokie virusai cirkuliuoja, stebi ir skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), šie virusai ir įtraukiami į sezoninės vakcinos sudėtį. Lyginant šių metų gripo vakcinos sudėtį su paėjusių metų gripo vakcina, joje atnaujintos A gripo potipių H3N2 ir H1N1 padermės, o B tipo antigenai išliko tie patys, – komentuoja N. Kuprevičienė.
– Skiepyti nuo gripo rekomenduojama kasmet, nes keičiasi cirkuliuojančios gripo viruso padermės ir keičiama gripo vakcinos antigeninė sudėtis, t. y. konkrečiam gripo sezonui gaminama tam sezonui skirta gripo vakcina. Taigi šį rudenį bus skiepijama 2019–2020 metų sezonui skirta sezoninio gripo vakcina.“
Lietuvoje rizikos grupių žmonės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis skiepijami jau dešimt metų (nuo 2008 metų). Valstybinės ligonių kasos (VLK) nupirkta vakcina, kaip ir anksčiau, bus skiepijami rizikos grupių asmenys:
- 65 metų ir vyresni,
- nėščiosios,
- gyvenantieji socialinės globos ir slaugos įstaigose,
- sergantieji lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais,
- sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga mano, kad spalio pabaiga – dar ne vėlu vakcinoms gauti ir aiškino, kodėl šįkart skiepai atkeliaus vėliau.
„Šiemet gripas grėsmingas tuo, kad prognozuojama, jog bus A tipo virusas, kuris sukelia daugiau komplikacijų nei pernai vyravęs B tipo gripo virusas, šia prasme jis yra grėsmingesnis. Vakcinos atkeliauja tada, kai galima jas gauti, tai įvyksta, kai sužinoma, koks bus gripo viruso tipas. Vakciną dar užtrunka laiko pagaminti, nes jos nėra pridėta sandelyje, kad būtų galima tiesiog paimti, nusipirkti ir atsivežti, – komentavo A. Veryga.
– Tai yra procesas, kuris šiek tiek užtrunka. Komercinės įstaigos vakcinų atsiveža, bet nedidelį kiekį. Didelio kiekio negali gauti. Tą, ką perkame rizikos grupėms, yra tikrai nemaži kiekiai, tik reikia paraginti žmones, kad nueitų ir pasiskiepytų. Pernai skiepijosi tikrai neblogai, didžioji dalis vakcinų buvo panaudota, šiemet perkame dar daugiau, tikimės, kad gyventojai bus dar aktyvesni nei pernai."
Pietų pusrutulis jau sužinojo, ką reiškią šio sezono gripas
Australai šių metų gripo sezoną vadina pragarišku, anksčiau rašė DELFI aktualijų žurnalistė Gintarė Bakūnaitė. Kaip skelbia vietos žiniasklaida, gripas šalyje prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, ligoninės buvo perpildytos, o, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, gripu užsikrėtusiųjų skaičius išsaugo net penkis kartus.
Kiekvienais metais gripo virusas keičiasi ir populiacijoje gali cirkuliuoti skirtinga padermė. Australų stebėjimo sistemos padeda suprasti gripo aktyvumą bei jo sunkumą užsikrėtusiems asmenims.
Lietuvoje, priešingai nei Pietų pusrutulio šalyse, gripo sezonas prasideda einamųjų metų 40 savaitę ir baigiasi kitų metų 20 savaitę. Australijoje sergamumo gripu pikas – balandžio–rugpjūčio mėnesiais.
Kaip rodo Australijos vyriausybės Sveikatos departamento surinkta statistika, šiais metais augantis gripo ar su juo susijusių virusinių susirgimų skaičius buvo pradėtas fiksuoti jau sausio viduryje, o tai reiškia, kad gripas Australiją užpuolė net trimis mėnesiais anksčiau nei įprasta.
„Pirmiausia, gripo sezonas prasideda Pietų pusrutulyje, o vėliau – Šiaurės. Pasaulio sveikatos organizacija ir mokslininkai atlieka stebėjimus ir bando nustatyti, koks virusas cirkuliuos. Jei praeitą sezoną cirkuliavo vienas iš B tipų, tai nereiškia, kad taip bus ir šį sezoną“, – anksčiau DELFI yra sakiusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė.
Tai yra pats baisiausias gripo protrūkis Australijoje – rugpjūčio viduryje skelbė portalas news.com.au. Kaip teigiama publikacijoje, iki rugpjūčio mėnesio vidurio gripo virusu Australijoje užsikrėtė daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Kas yra gripas?
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų. Lietuvoje sergamumo gripu padidėjimas pastebimas rudens ir žiemos sezonu.
Koks sukėlėjas?
Gripo virusai priklauso ortomiksovirusų (Orthomyxoviridae) šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šio tipo virusas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.
Kaip užsikrečiama gripu?
Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val.(vidutiniškai 48 val.).
Kokie yra gripo simptomai?
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38 °C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Koks gydymas?
Vartojami dviejų vaistų grupių medikamentai:
- Nukleozidų analogai – proteino M2 inhibitoriai;
- Neuraminidazės inhibitoriai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – jis skirs reikalingą gydymą.
Kaip apsisaugoti nuo gripo?
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems; nėščiosioms; gyvenantiesiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; sergantiesiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), o tai lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui. Be to, žiemą žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.
Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
