5 metus Valgymo sutrikimų centre dirbusi Liuveno universiteto magistrantė pastebi, jog moterys tiek sureikšmina atsikišusį pilvą ar apvalias šlaunis, kad nebepastebi kūno visumos. Tai būdinga ir vyrams, tik jie rečiau apie tai garsiai kalba.
Kūno vaizdas – labiau vidinis paveikslas, kaip žmogus mato, jaučia savo kūną, bet ne visuomet, kaip kūnas iš tiesų atrodo. Apie sutrikusį kūno vaizdą kalbama, kai žmogus susitelkia ties neigiamais jo aspektais ir ignoruoja teigiamas savybes.
„Kai žmogus jaučiasi nemylimas ar kažkas nepasisekė, labai dažnai pradeda graužtis dėl išvaizdos: „Esu storas, negražus“. Nes kontroliuoti svorį ir išvaizdą – lengviau, negu nepasitenkinimą savimi, su kuriuo neaišku, ką daryti. Žmogui tai kelia tokią baimę, kad jis geriau lieka uždarame savo kūno tobulinimo rate, kad ir kiek jam tai jėgų ir pinigų kainuotų“, – pastebi taikomosios fizinės veiklos specialistė.
Lietuvos moterų konferencijoje „Veikli“ specialistė skaitė paskaitą apie kūną ir jo priėmimo problemas. Kaip pastebėjo pranešėja, žmogus tiek sureikšmina nemėgiamą kūno dalį, kad nebepastebi kitų. „Ką matote visu ūgiu atsistoję prieš veidrodį – save ar storas šlaunis, pilvą, suglebusius raumenis?“ – klausė pranešėja.
Storumo problema – tik šarvas
Vis dėlto, specialistės įsitikinimu, kūno vaizdo problema – tik šarvas, su kuriuo pradedama dirbti. Tikrosios problemos – viduje, tik jos giliai slepiasi.
„Savo kūno priėmimo tema aktuali tiek vyrams, tiek moterims, ne tik valgymo sutrikimų turintiems, bet ir sveikiems žmonėms“, – konstatavo J. Upskutės-Šeporaitienės, padedanti žmonėms priimti save per kūną.
Konferencijos dalyviams pranešėja uždavė klausimų:
Ar jūs patenkinti savo kūnu?
Ar tai, kaip jaučiatės savame kūne, leidžia džiaugtis gyvenimu?
Ar yra kūno dalių kurių jus nekenčiate?
Ar praleidžiate daug laiko galvodami apie išvaizdą?
Ar vengiate tam tikrų situacijų todėl, kad nepasitikite savo kūnu – neinate į paplūdimą, nes esate nepatenkintas figūra ir pan?
Galbūt daug investuojate laiko ar lėšų, siekdami maskuoti savo trūkumus?
Nuolat ieškote vis naujos dietos?
Ar turite namuose veidrodį. Galite jame matyti save visu ūgiu? Veidrodis – interjero detalė, ar daiktas, tarnaujantis jums?
Kada paskutinį kartą žiūrėjote į veidrodį?
Ką ten matėte: visumą ar tik tam tikras kūno, drabužių detales?
Seminaruose J. Upskutė Šeporaitienė naudoja veidrodį ir kviečia dalyvius į save pažiūrėti. Kaip pastebi, dažno žvilgsnis krypsta į pilvą, šlaunis, kitas nemėgiamas kūno vietas. Lektorė kviečia išmokti visuminio savo kūno matymo.
Pasak kūno vaizdo terapeutės, jei sunku save pamilti, dar sunkiau save suvokti.
Numesti svorio nori 66 proc. moterų
Kaip rodo pranešėjos patirtis Valgymų sutrikimo centre, kūno vaizdo suvokimas nebūtinai sutampa su tuo, kas atsispindi veidrodyje. Pavyzdžiui, nervine anoreksija sergantis žmogus save suvokia kaip storą, nors yra labai plonas.
Tam tikrais periodais kūno suvokimo atotrūkis nuo realybės yra pateisinamas. Pavyzdžiui, paauglystėje sparčiai kintant kūno formoms, žmogaus smegenys prie staigių pokyčių tiesiog nespėja prisitaikyti. Panašiai būna nėštumo metu, po gimdymo. Pasak J. Upskutės-Šeporaitienės, minėtais laikotarpiai to nereikia išsigąsti.
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, jog savo kūnui priekaištų turi daugiau kaip 56 proc. moterų, ir 42 proc. vyrų. Dažniausiai moterų akcentuojamos nemėgiamos kūno sritys – pilvas, šlaunys, išglebę raumenys. Net 66 proc. moterų nepatenkintos savo svoriu, norėtų būti lieknesnės.
Vyrai kompleksuoja dėl liesumo ir raumenų
Vyrai priešingai – galvoja, kad jų svoris per mažas ir norėtų būti raumeningesni.
2012 metais moksliniame tyrime apie kūno suvokimą dalyvavę Airijos vyrai teigė, kad jų svorio suvokimui didelę įtaką turėjo žiniasklaida, taip pat pripažino, kad masinės informacijos priemonės formuoja gražaus kūno stereotipus, kurie nebūtinai atitinka tikrovę.
„Aukštas, liesas, raumeningas, plačių pečių vyras. Toks vaizdas būtų idealus, tačiau ar realybėje daug tokių vyrų?“, – retoriškai klausė konferencijos „Veikli“ lektorė, pridurdama, jog mokslininkai palieka neatsakytą klausimą – žiniasklaida ar visuomenė formuoja nerealaus kūno stereotipą.
Uždaras ratas
Tyrimai rodo, jog net pusė normalaus svorio moterų ir ketvirtadalis normalaus svorio vyrų mano, kad turi viršsvorio. Dalis jų laikosi dietų arba kitais būdais siekia tobuliau atrodyti.
Tyrimas, atliktas su nutukusiais žmonėmis, parodė, kad numetus 22 kg. antsvorio požiūris į savo kūną pagerėjo, tačiau pakako vėl priaugti 3 kilogramus, ir savo kūno priėmimas labai suprastėjo, nors 19 kilogramų sumažintas svoris – labai geras rezultatas. Pasak lektorės, tai rodo, kad kūno vaizdas mažai kuo susijęs su išore. Kūno vaizdas – psichikos būsena.
Paskaitoje kalbėta ir apie uždarą ratą, kuriame dažnas mūsų sukasi: visuomenė pagal susigalvotus standartus programuoja moteris asmeninę vertę sieti su išvaizda – manome, kad esame priverstos vis daugiau į tai investuoti – kuo žmogus daugiau investuoja į savo išvaizdą, tuo pažeidžiamesnis tampa jo suvokimas apie savo kūno vertę.
Amžius ir pasitenkinimas išvaizda
Mokslininkai nustatė, kad dėl išvaizdos pažeidžiamiausia 18-34 metų amžiaus moterų grupė, ypač jei konkreti mergina nori ištekėti. Artėjant prie 50 metų ir prasidėjus menopauzei, visuomenės įtaka kūno suvokimui mažėja. Daug svarbesnis tampa kūno funkcionavimas ir sveikata, nei atrodymas.
„Taigi mūsų visų laukia visai nebloga perspektyva“, – konferencijoje juokavo J. Upskutė-Šeporaitienė.
Pasak pranešėjos, žemas savo kūno vertinimas rodo, kad žmogus apskritai gali būti linkęs save itin kritiškai vertinti arba negali priimti kažkokio rando, kūno dalies. Taip pat tai gali rodyti, kad jam sunku save priimti kaip visumą arba tai susiję su perdėm kritišku savęs vertinimu apskritai.
Pasirodo, nėra geras rezultatas ir neutralus savęs vertinimas. Neutrali reakcija į savo kūną apsaugo nuo nepasitenkinimo skausmo, tačiau ji taip pat užkerta kelią vertinti bei mėgautis geriausiomis savybėmis.
Apie sutrikusį kūno vaizdą lektorei įdomu kalbėti ir todėl, kad tai turi tiesioginės įtakos savivertei. „Savivertės tyrimai patvirtina, kad trečdaliu savivertė susijusi su teigiamu arba neigiamu k8no vertinimu. Jei jums nepatinka jūsų kūnas, sunku pamėgti asmenį, kuris gyvena jame - save patį“, – pabrėžė J. Upskutė-Šeporaitienė.
Grėsmė seksualiniam pasitenkinimui
Pasak kūno vaizdo terapeutės, savęs nepriėmimas kelia grėsmę seksualiniam pasitenkinimui: „Buvo tirta 50 moterų, kurios priima savo kūną ir tiek pat nepriimančių savo kūno. Pastarosios žymiai rečiau patirdavo orgazmą nei priimančios savo kūną“.
Viena iš prane64jos minėtų seksualinių sunkumų priežasčių yra savęs stebėjimas – tai drovus savo kūno stebėjimas sekso metu vietoj pasinėrimo į jutiminę patirtį. Susitelkus ties nerimu dėl savo patrauklumo arba manevruojant ir slepiant kūną nuo partnerio žvilgsnio bei prisilietimų, seksas tampa sunkiai suvokiamu, net vengtinu dalyku.
„Taigi, kaip jaučiuosi savo kūne yra svarbiau, nei kaip atrodau. Visos emocijos – mūsų kūne ir jį atskleidžia, veikia savijautą“, – pabrėžė kūno suvokimo terapeutė.
Kas iškreipia kūno vaizdą
Neigiamo kūno vaizdo formavimuisi turi įtakos daug veiksnių. Pirmasis, kurį minėjo J. Upskutė-Šeporaitienė, tėvų vaidmuo. Vėlesniame amžiuje didelę įtaką daro bendaamžiai ir žiniasklaida, visuomenė, kurioje esame.
„Labai didelės reikšmės turi patyčios vaikystėje dėl išvaizdos. Jei tai – neišspręsta problema, ilgai gali suponuoti neigiamą savo kūno vertinimą. Ikimokyklinukai jau žino, kas yra ir kas nėra gražu. Deja net ir 5 metų vaikai pradeda „laikytis dietų“. Ar gali pats vaikas tai sugalvoti? Jis kopijuoja tai, ką mato aplinkoje,“ – pastebi pranešėja.
Tyrimai rodo, jog pamatę stambų mažą vaiką suaugusieji mano, kad jis turi mažiau draugų, yra nelaimingas, prasčiau mokosi. Pasak specialistės, tai – niekuo neparemtas, stereotipinis, tačiau vis dar gajus mąstymas. Stambūs vaikai vertinami kaip ligoti, tinginiai, nemėgstantys valgyti sveiko maisto.
„Jei iš storumo yra šaipomasi, vėliau tokie vaikai ypatingai daug dėmesio skiria išvaizdai. Neteisingo kūno suvokimo ir valgymo sutrikimų prevencija geriau nei gydymas, todėl tėvų, mokytojų darbas parodyti, kad erzinimas dėl svorio – nepriimtinas“, – pabrėžė taikomosios fizinės veiklos specialistė.