Naujas tyrimas nustatė, kad patalinės blakės, kaip ir musės bei kiti vabzdžiai, turi savo mėgstamas spalvas. Labiausiai joms patinka tamsiai raudona ir juoda spalvos, tačiau jos vengia akinamai baltos ir šviesiai geltonos spalvos, rašo cnn.com.
Mokslininkai įdėjo blakes į mėgintuvėlius, kuriuose buvo miniatiūrinės, skirtingų spalvų vabzdžių dydžio palapinės. Kaip ir galima tikėtis iš vabzdžių, kurie 90 proc. savo gyvenimo praleidžia plyšiuose ir įtrūkimuose, blakės greitai nuropojo į priedangą. Tačiau turėdamos galimybę rinktis, jos kur kas mieliau slėpėsi juodose ir raudonose slėptuvėse, o ne baltose, geltonose ar žaliose priedangose.
„Juokavome, kad dabar visi pirksime ryškiai geltonus lagaminus, nes, atrodo, kad blakės nemėgsta šios spalvos ir nededa ant jos kiaušinėlių“, - sakė miesto entomologijos tyrinėtojas Roberto Pereira iš Floridos universiteto. Jis priklausė šį tyrimą atlikusiai komandai, kuri savo darbus rezultatus pirmadienį pristatė žurnale „Journal of Medical Entomology“.
Patalinių blakių labai dažnai parsivežama iš viešbučių, kuriuose jos veisiasi. Šie parazitai arba jų kiaušinėliai patenka į žmonių namus su lagaminais, sakė R. Pereira. Geltonos spalvos lagaminai gali nuo to apsaugoti, tačiau blakės vis tiek gali rasti tamsių medžiagų, kuriose gali pasislėpti, pridūrė jis.
Tačiau be investicijų į naują lagaminą, yra ir kitų būdų, kaip neįsinešti blakių į savo namus, teigia miesto entomologijos profesorė Dawn Gouge iš Arizonos universiteto, kuri nedalyvavo naujame tyrime.
D. Gouge naudoja lagaminus kieta išore ir skatina „absoliučiai visus nesinešti lagaminų į savo miegamuosius ar svetaines. Jei žmogus turi patalpas lauke (pvz., garažą), geriausia lagaminus krauti ir iškrauti ten“.
Nors D. Gouge visuomet patikrina viešbučių kambarius, ar juose nėra patalinių blakių ženklų (pvz., rusvų dėmelių ant paklodžių), ji pripažįsta, kad blakėmis būna užkrėsti mažiau kaip 1 proc. viešbučių ir motelių. Be to, pastebėti šio užkrato ženklus kartais būna labai sudėtinga.
Geresnis stebėjimo būdas?
Naujas tyrimas atveria naujų galimybių, kaip apsisaugoti nuo blakių.
„Kai ieškome šių vabzdžių, dažniausiai naudojame juodus arba baltus spąstus. Dabar žinau, kad geriau yra rinktis juodus, nes blakės gali vengti baltos spalvos“, - sakė mokslininkė.
D. Gouge tyrinėja metodus, leidžiančius pastebėti blakes namuose ir kitoje aplinkoje, tačiau ji negauna finansavimo iš įmonių, gaminančių parazitų stebėjimo prietaisus ar spąstus.
Dvi labiausiai paplitusios stebėjimo priemonės yra baltos spalvos „Climbout“ ir juodos spalvos „Blackout“. Jos primena dubenius aukštomis sienelėmis ir yra dedamos po lova ar sofa. Patalinės blakės užsiropščia indo sienelėmis ir įkrenta giliai į dubenį, iš kurio nebegali išlipti.
Nors kovojant su parazitais šių įrankių nepakanka (dažnai tenka išnešti visus baldus ir panaudoti pesticidus), jie padeda nustatyti, ar jūsų patalpose nėra nepageidaujamų svečių.
„Kuo greičiau juos pastebėsite, tuo lengviau, pigiau ir greičiau jų atsikratysite“, - sakė D. Gouge.
Kodėl patalinės blakės mėgsta tamsias spalvas?
Šie obuolio sėklos dydžio vabzdžiai veikiausiai instinktyviai mėgsta juodas ir raudonas slėptuves, nes jos geriau apsaugo nuo tokių plėšrūnų kaip skruzdės ir vorai, sakė R. Pereira. Taip pat gali būti, kad blakės juda tamsių spalvų link, nes jos asocijuojasi su kitomis gentainėmis: blakės saugumo sumetimais mėgsta susispiesti į krūvą.
Tačiau gali būti ir taip, kad šviesios spalvos pritraukia daugiau šviesos, o „kuo daugiau šviesos vabzdžiai gauna, tuo greičiau jie netenka vandens ir žūsta, arba būna priversti vėl ieškotis maisto“, sakė R. Pereira.
„Sunku sužinoti, ką „galvoja“ vabzdžiai, jei galime naudoti tokią terminologiją“, - sakė jis.
R. Pereira su savo kolegomis nustatė, kad pirmenybę tamsioms spalvoms vienodai teikia tiek blakių patelės, tiek patinėliai, tiek alkani, tiek sotūs vabzdžiai.
Patelės itin mėgo dėti kiaušinėlius tamsių spalvų slėptuvėse. Toks elgesys veikiausiai išsivystė prieš milijonus metų, kad padėtų apsaugoti kiaušinėlius nuo plėšrūnų.
Tiesa, mokslininkai pastebėjo, kad šviesių spalvų nevengė ką tik iš kiaušinėlių išsiritusios blakių lervos – šliauždamos slėptuvių link jos nedemonstravo jokios pirmenybės, nors brandesnės nimfos jau rinkosi tamsesnes prieglaudas.
Taip gali būti dėl to, kad itin jaunos blakių nimfos dar neturi išsivysčiusio regėjimo, kuris leistų atskirti spalvas, sakė R. Pereira. Tačiau D. Gouge turi kitą versiją: lervos būna skaidrios ir dar neminta krauju, kuris jų kūnui suteikia raudoną, rudą ar beveik juodą spalvą. Taigi jos gali šliaužioti ant bet kokio paviršiaus ir būti nematomos bet kokios spalvos fone.