Apie šią naujovę Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus.
Pasak A. Volodkaitės, ar dėl tokios naujovės sutrumpės eilės, atsakyti sunku, tačiau turėtų atsirasti daugiau vietų pas šeimos gydytoją, mat slaugytojas galės priimti tuos pacientus, kuriems galės suteikti pagalbą savo kompetencijos ribose. Tuo metu šeimos gydytojas priims tuos pacientus, kuriems reikės būtent gydytojo konsultacijos.
Pavyzdžiui, kai kurie pacientai ateina tik prasitęsti receptą, nedarbingumą, taip pat norėdami dalyvauti prevencinėse programose.
„Slaugytojai turi pakankamai kompetencijų, nes yra baigę studijas kolegijose, universitetuose, ir jų gebėjimai leidžia suteikti tokias paslaugas. Tuo metu gydytojas galėtų skirti dėmesį tiems pacientams, kuriems reikalinga šeimos gydytojo konsultacija“, – sakė A. Volodkaitė.
Kaip pasakoja pašnekovė, slaugytojai baigia studijas, kurios atitinka Europos Sąjungos reikalavimus, ir gali dirbti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse, todėl nereikia baimintis, kad konsultacija bus prasta.
A. Šimkus sako, kad yra nemažai paslaugų, kurias suteikia šeimos gydytojas, nors tam jo kompetencijų nereikia. Be to, slaugytojos yra baigusios aukštąjį mokslą.
„Galbūt dar daug kas prisimena medicinos seseris, kurioms turi tam tikrą nostalgiją. Čia yra kardinalus skirtumas tarp slaugytojos ir medicinos sesers. Medicinos sesuo neturėjo teisių ar kompetencijų, kad būtų galėjusi priimti savarankiškus sprendimus. O slaugytojai dabar yra išmokyti ir įgalinti tai padaryti“, – sakė A. Šimkus.
A. Volodkaitė pastebi, kad dažnai slaugytojas būna pirmas kontaktas, atėjus į konsultaciją pas gydytoją – jis pakviečia užeiti į kabinetą, pabendrauja, be to, kai kurie žodines konsultacijas iš slaugytojų gaudavo jau ir anksčiau.
Visgi yra viena didelė problema – slaugytojų smarkiai trūksta. Jų trūksta ne tik regionuose, bet visoje Lietuvoje, be to, su ta pačia problema susiduria ir kitos šalys.
„Visuomenė yra senstanti, todėl slaugytojų reikia vis daugiau. Į įstaigas neateina įsidarbinti jauni slaugytojai, o kadangi jų paslaugų reikia vis labiau, tas trūkumas yra“, – sakė A. Volodkaitė.
A. Volodkaitė sako, kad pokyčiai visada atneša šiek tiek nerimo, nors apie šią pertvarką kalbėta jau gana ilgą laiką. Slaugytojų atstovei kyla klausimų dėl darbo sąlygų – ar slaugytojos turės atskirus kabinetus, kur galės konsultuoti pacientus.
„Turi būti ir privatumas, asmens duomenų apsauga, kai kalbama su pacientu, taip pat darbo krūviai, ar slaugytoja kartu su savo darbu turės dirbti papildomai, ar perduoti dalį pareigų kitam specialistui. Ir kaip pacientai priims naujovę, aš tikiu, kad slaugytojai turi bendravimo įgūdžių, kontakto palaikymą“, – sakė A. Volodkaitė.
Tačiau tokia naujovė, pasak pašnekovės, slaugytojams yra galimybė parodyti savo darbą.
„Apie tai būdavo kalbama, kad slaugytojo darbas dažnai yra nematomas, nepakankamai vertinamas, nors slaugytojai dirba tikrai daug. Dabar sistemoje slaugytoja tikrai galės įrašyti savo pavardę, kad dirbo su pacientu.
Bet, kaip minėjau, išlieka kiti iššūkiai, kaip darbo krūvis ir darbo sąlygos“, – sakė A. Volodkaitė.
A. Šimkus ramina – jau numatytas didesnis finansavimas šeimos medicinai. Jis turėtų didėti pakopomis, atsižvelgiant į vis daugiau žmonių, prisijungiančių prie šeimos gydytojo komandos.
„Turėjome sunkų pandemijos laikotarpį, jo metu buvo tarsi pilotinis projektas, kai slaugytojams buvo leidžiama išrašyti vaistus, pratęsti receptus ir t.t. 95 proc. išrašytų preparatų buvo apmokėti PSDF lėšomis, tai reiškia, kad klaidų nebuvo, atsiliepimų neigiamų irgi nebuvo“, – kalbėjo A. Šimkus.
