Atostogų pradžioje – trauma
„Kiekvienas iš mūsų iš valstybės prašome pirmiausiai saugumo. Saugumo jausmas turi labai didelę psichologinę prasmę. Jeigu jis yra pakankamai užtikrinamas, tai ir kiekvienas pilietis jaučiasi daug ramiau, gyvendamas valstybėje, kur viskas vyksta pagal taisykles, laiku ir kokybiškai gaunamos paslaugos“, – samprotavo Romualdas (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė žinomi – aut. past.), susisiekęs su „Delfi“ redakcija, kad papasakotų, su kokiais netikėtumais ir sunkumais susidūrė su šeima atostogaudamas Neringoje.
Prieš ilgąjį Žolinių savaitgalį trijų asmenų šeima su savo automobiliu atvyko į Nidą atostogauti. Antros poilsio dienos rytą, kaip pasakojo Romualdas, visi sėdo ant dviračių ir išvyko pasivažinėti, išgerti kavos.
Netrukus berniukas apvažiavo nedidelį ratuką, sustojo ir pašaukė tėvus – šie suprato, kad kažkas nutiko.
„Na ir aš matau, kad jam ant blauzdos atsivėrusi didelė pjautinė žaizda – maždaug 15 cm dydžio, 3 cm gylio, iki pat raumenų masės. Aš pats praeityje esu dirbęs sanitaro darbą, esu buvęs kariškis, manęs žaizdos nešokiruoja, kita vertus, mačiau, kad problema yra“, – pasakojo apie antros atostogų dienos įvykius Romualdas.
Tėvai suskubo ieškoti pagalbos. Jie pasidžiaugė, kad atsirado sąmoningų žmonių – vienas vyras pasisiūlė pavežti automobiliu iki Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC). Romualdas užspaudė sūnui žaizdą su servetėlėmis ir nunešė jį iki automobilio.
„Visa laimė, kad nebuvo stipraus kraujavimo, nes nebuvo pažeistos arterijos. Nes jei būtų prasidėjęs stiprus kraujavimas, būtų išvis baisu“, – sakė buvęs kariškis.
Pasisiūlęs padėti vyras su savo automobiliu nuvežė tėvą su sūnumi iki Neringos PSPC, tuo tarpu mama varėsi iš paskos dviračius.
Atvykus į sveikatos priežiūros centrą, paaiškėjo, kad jame – „tik viena gydytoja ir toji pati rezidentė“. Personalas, pabrėžė Romualdas, buvo labai paslaugus ir malonus, deja, neturėjo galimybių suteikti reikiamos pagalbos ir susiųsti žaizdą, tad paragino skambinti ir kviestis greitąją pagalbą.
Greitoji pagalba – anksčiausiai po pusvalandžio
Kaip pasakojo Romualdas, Neringos PSPC jiems patarė nekviesti greitosios pagalbos iš centro, kadangi į jį greičiausiai nevažiuos, pasiūlė verčiau skambinti pagalbos telefonu išėjus į gatvę.
Berniuko mama išbėgusi į lauką paskambino ir išgirdo optimistiškai nenuteikiantį atsakymą – kad greitosios pagalbos automobilis galbūt atvyks per pusvalandį, nes važiuos į Nidą iš Juodkrantės.
Netrukus pačiam Neringos PSPC personalui paskambinus į greitąją pagalbą, – juk, anot berniuko tėvo, ekstra atvejis, žaizdą akivaizdžiai reikėjo siūti, – jiems pasakė, kad nėra greitosios pagalbos automobilio ir jis atvyktų galbūt per valandą.
Tėvai nusprendė nieko nebelaukti ir patys vykti į ligoninę, kurioje sūnui galėtų susiūti žaizdą. Berniuko mama susistabdė pakeleivingą automobilį, kuris pavežėjo ją iki savos mašinos.
„Medicinos punkte mums aptvarstė žaizdą, įsėdome į savo automobilį ir važiavome į Klaipėdą. Pagalbos tiesiog nebuvo.“
„Medicinos punkte mums aptvarstė žaizdą, įsėdome į savo automobilį ir važiavome į Klaipėdą. Pagalbos tiesiog nebuvo“, – pasakojo tolimesnę įvykių eigą Romualdas.
Teko patiems vykti į Klaipėdą
„Ką gi – vėl teko važiuoti per [įvažiavimo] postą, mokėti už keltą. Nors tai – mažiausios bėdos, o baisiausia – kad viską turi daryti pats, greitosios pagalbos nėra. Kai pagalvoji, didžiausia bėda, kad šiuo metu Neringoje, – Juodkrantėje, Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje, juo labiau savaitgalį prieš Žolines, – suvažiavę daug žmonių. Jei nutiktų koks nors rimtesnis atvejis, spėju, kad pagalbos sunkiai prisišauktų“, – svarstė vyras.
Nuvažiavę į Klaipėdos vaikų ligoninę, poilsiautojai pagaliau gavo reikiamą pagalbą – žaizdą sūnaus blauzdoje susiuvo. Berniuko tėvo teigimu, gydytojas, su kuriuo teko bendrauti, sakė – greitoji pagalba Nidoje privalėjo atvykti, nes tai buvo skubus atvejis.
„O jeigu žmogui infarktas ar insultas?“
„Žinote, apima nesaugumo jausmas. O jeigu žmogui infarktas ar insultas? Ar pažeista kokia nors gyvybinė arterija ar vena? – kalbėjo Romualdas. – Galvoju, ar taip yra visoje Lietuvoje. Jeigu taip yra visoje Lietuvoje, kalbu apie mažesnius miestus, kurie nutolę nuo didesnių miestų, tuomet situacija yra gąsdinanti.“
Nidos medicinos punkto personalui berniuko tėvai dėkingi – sveikatos specialistai padarė viską, ką galėjo.
„Pats personalas nuostabus, staigiai suteikė pagalbą, <...> aprišo žaizdą, mobilizavo. Jie savo darbą padarė. Tik bėda ta, kad operacijų jie ten nedaro. Jeigu rimtesnė trauma ar didesnis kraujavimas, jie galbūt susitvarkytų, tačiau didelė rizika. Ten akivaizdžiai trūksta pajėgumo. O [poilsiauti atvykusių] žmonių daug“, – pabrėžė vilnietis.
„Dar vienas dalykas, kuris mane neramina, – Nidoje labai daug užsieniečių. Vos ne kas antras žmogus – ar iš Skandinavijos, ar iš Vokietijos, ar iš Latvijos, ar iš Estijos. Jeigu jiems kas nors atsitiktų, būtų smūgis Lietuvos reputacijai. Jeigu patiems tenka važiuoti su savo automobiliais 50 km ieškoti pagalbos, suprantate, koks jausmas – nėra jis malonus“, – pridūrė Romualdas.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo komentaras
Atsakydama į portalo „Delfi“ prašymą pakomentuoti aprašytą atvejį, Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Klaipėdos filialo laikinoji vadovė Nijolė Dambrauskienė informavo, kad „šiais metais visą vasarą Neringos savivaldybės gyventojams ir svečiams skubios medicinos pagalbos paslaugas teikia dvi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos (GMPT) Klaipėdos filialo brigados. Viena brigada dirba Nidoje, kita – Juodkrantėje“.
Vasara puiki, poilsiautojų daug, tad ir skubios medicinos pagalbos poreikis intensyvesnis.
„Vasara puiki, poilsiautojų daug, tad ir skubios medicinos pagalbos poreikis intensyvesnis. Iki artimiausios ligoninės Klaipėdoje – 50 km, o ir paskubėti ne visais atvejais įmanoma dėl kelio remonto darbų ir transporto gausos“, – teigė laikinai einanti direktoriaus pareigas vyr. gydytojo pavaduotoja N. Dambrauskienė.
„Jūsų paminėtu atveju abi Neringos brigados tuo metu buvo užimtos, tad pacientas buvo nukreiptas į Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC). Dispečerė paskambino į PSPC, pasidomėjo ar kreipėsi pagalbos traumą patyręs pacientas. Gydytoja patikslino, kad pacientui skubi medicinos pagalba jau suteikta, būklė stabili.
PSPC medikai buvo informuoti, kad GMP brigados transportavimui reikės palaukti apie valandą. Po 10 min. paskambino vyras, kuris pranešė, kad į Klaipėdos vaikų ligoninę jie vyks savo transportu, GMPT paslaugos atsisakė. Dispečerė nurodė koordinates kur kreiptis“, – teigė N. Dambrauskienė ir pridūrė, jog vertinamos ir branginamos bendros GMPT ir Neringos PSPC pastangos, teikiant skubią medicinos pagalbą nukentėjusiems.
Neringos savivaldybės mero komentaras
„Tenka nebe pirmą kartą apgailestauti, kad Greitosios medicinos pagalbos (GPM) reforma tik pablogino situaciją. Kiek girdžiu, problemų dėl medikų atvykimo turi visos regioninės savivaldybės“, – „Delfi“ sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Problemų dėl medikų atvykimo turi visos regioninės savivaldybės.
Neringos kraštas, mero teigimu, apskritai yra ypatingas dėl savo geografinės padėties, todėl merui sunku suvokti, „kam buvo naudingas greitosios medicinos pagalbos paslaugų centralizavimas“.
„Toks jausmas, kad viskas, kas yra už Vilniaus miesto ribų – pasmerkta. Ši pertvarka labai liūdina ir neramina tai, kad šalies regionai yra lyg už brūkšnio“, – išsakė D. Jasaitis nerimą dėl regionų gyventojų galimybių laiku sulaukti medikų pagalbos.
„Joks centralizavimas nepriartina bet kurios paslaugos suteikimo prie žmogaus. Priešingai. Iki reformos greitosios medikų pagalbos reikėdavo laukti Neringoje blogiausiu atveju iki 40-ies minučių. Dabar ilgas laukimas tapo niūria taisykle.
Tikiuosi, kad GMP reformą inicijavusieji ir kreivai įgyvendinusieji atsipeikės, gaudami neramius ir liūdinančius signalus, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, o ne popieriuje“, – reziumavo Neringos savivaldybės vadovas.
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.