Atpažinti pavojingą ligą padės veidrodis: kaklo požymiai, kurių negalima ignoruoti

Klausos problemų turėjusi Birutė V. ruošėsi ausies operacijai. Tačiau sulaukus tyrimų rezultatų, moteriai išoperuota ne ausis, o skydliaukė. 43-ejų metų elektrėniškei tada diagnozuotas vienas rečiausių skydliaukės vėžių – medulinė karcinoma.

„Jokių požymių nebuvo. Ligą man aptiko atsitiktinai. Tada ir, tiesa, dabar dar turiu problemų su klausa. Buvau tuo metu ruošiama ausies operacijai ir prieš operaciją mane siuntė pas visus gydytojus atlikti tyrimus. Apsilankiau ir pas endokrinologą. Po echoskopijos kairėje skydliaukės pusėje rasta mazgelių. Kilo įtarimas, kad kažkas negerai. Buvo paimta biopsija, ausies operacija buvo atšaukta, o vietoje jos – išoperavo skydliaukę“, - apie prieš dešimtmetį atliktą operaciją ir po jos sekusią 38 seansų spindulinę terapiją kalba moteris. Šiemet Birutės liga atsinaujino, tačiau apie tai – jau kitoje DELFI publikacijoje.

Tuo metu gydytojai ragina nesileisti būti parklupdomiems šios ligos ir mokėti atpažinti pirmuosius endokrininės liaukos veiklos sutrikimus.

Gydytoja endokrinologė, docentė,  LSMU Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio sektoriaus vadovė Neli Jakubonienė pripažino, kad skydliaukės vėžys pradinėse stadijose nesukelia jokių simptomų.

„Dažniausiai tai būna atsitiktinis radinys – mazgelis pačioje skydliaukėje. Jis nustatomas ultragarsinio tyrimo metu. Jei mazgelis turi „piktybiškumo“ požymių, mes rekomenduojame atikti aspiracinę punkciją, t. y. iš mazgelio plona adata paimama medžiaga ir ji siunčiama citologiniam tyrimui. Tik taip ankstyvoje stadijoje galima aptikti skydliaukės vėžį“, - teigė N. Jakubonienė.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Tuo metu skydliaukės veiklos sutrikimus išduoda klinikiniai požymiai. Aktyvi skydliaukės hormonų gamyba aktyvina baltymų, angliavandenių bei riebalų apykaitą, dėl to pakinta įvairūs organai: širdis, kepenys, kaulai, centrinė nervų sistema, oda, antinkščiai, lytinės liaukos.

„Jei skydliaukė gamina per daug hormonų (skydliaukės hiperfunkcija), tuomet žmogus daugiau prakaituoja, pastebimas tankesnis širdies plakimas, nerimas, priaugama svorio, dažnai tuštinimasi, nuolat jaučiamas nuovargis, ypač antroje dienos pusėje. Žmogus būna ir nerimastingas, judrus, jam sunku sutelkti dėmesį, koncentruotis ties darbu, mintys šokinėja. Jei skydliaukės hormonų labai daug, gali pasireikšti ir psichikos simptomai. Šie aukščiau išvardinti požymiai turėtų paskatinti žmogų pasitikrinti sveikatą“, - ragino Kauno klinikų specialistė.

Tačiau jei yra priešingai – skydliaukės veikla sulėtėjusi - simptomai taip pat yra priešingi.

„Žmogus būna lėtas, vangus, auga svoris, oda išsausėja, širdies veikla sulėtėja, viduriai užkietėja, slenka plaukai, lūžta plaukai“, - vardijo N. Jakubonienė.

Stebėkite kaklo plotį

Skydliaukės sutrikimai Lietuvoje konstatuojami apie 28 proc. gyventojų. Statistiškai šia liga dažniau suserga moterys. Tarptautinio vėžio tyrimų fondo duomenimis, 2012 metais vyrams nustatyti 68 tūkst., kai tuo tarpu moterims – 230 tūkst. skydliaukės vėžio atvejų. Įdomu tai, kad dailiosios lyties atstovėms ir lengviau šią ligą pastebėti.

„Skydliaukės ligomis daugiau serga moterys. Vyrai gal serga rečiau, tačiau ligos eiga būna sunkesnė. Moterims, kurių gražūs, laibi, vadinamieji „gulbės kaklai“, labai gerai matosi – ties trachėja iškyla mažas iškilęs guzelis arba tiesiog padidėja kaklo apimtis. Kiek sunkiau tai pamatyti tiems, kurie yra stambūs, kurių kaklas yra trumpas ar stambus. Tačiau laibesnėms, lieknesnėms moterims neretai skydliaukės bėdos matosi vien pažiūrėjus. Kartais mes paprašome nuryti seiles – tai darant išryškėja guziukas, jei jis yra“, - pasakojo endokrinologė.

Tačiau, jos teigimu, skydliaukės dydis nėra susijęs su skydliaukės veikla. Gali būti maža skydliaukė, tačiau labai aktyvi, arba priešingai.

N. Jakubonienė sutinka, kad endokrininės liaukos veiklos sutrikimų požymiai yra lengvai supainiojami, tačiau rizikuoti nederėtų – jei esate rizikos grupėje ar turite įtarimų, kreipkitės į medikus.

„Jei žmogus nesikreipia į medikus kai tie simptomai susiję su tam tikru stresu ir po kurio laiko praeina – nieko blogo. Tačiau jei jie sukelti ligos ir jie negydomi, pasekmės gali būti liūdnos. Viena pasekmių – širdies rimto sutrikimas. Daug pacientų pas mus atkeliauja iš kardiologų – žmones, kurie turi ritmo sutrikimų, visada siunčia pasitikrinti skydliaukės veiklą, kuri tokiu atveju dažniausiai būna suaktyvėjusi.

Tai, kas vyksta skydliaukės audinyje, galima suprasti tik atlikus skydliaukės echoskopiją. Aptikę mazgelį sprendžiame, ar jis turi piktybiškumo požymių. Žmogų ilgą laiką stebime, jis kas pusę metų turi apsilankyti vėl, mat mazgeliai įprastai didėja palengva, lėtai. Kuo anksčiau ištiriama, tuo anksčiau pašalinama, tuo geresni sveikimo rezultatai“, - pabrėžė pašnekovė.

Svarbu laikytis režimo

Jos teigimu, skydliaukės vėžys veikiausiai yra pats „gerybiškiausias“ iš visų vėžių ir gana lengvai pasiduodantis gydymui.

„Turbūt mes visi gimdami atsinešame savo genetinį rinkinį – polinkį sirgti tam tikromis ligomis. Gyvenimo tėkmėje ligos gali pasireikšti arba ne. Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, tikėtina, kad ir palikuonims liga gali kažkuriuo metu pasireikšti. Ligą paskatinti gali stresas, jaudulys nėštumo metu, todėl visoms nėščiosioms nėšumo pradžioje rekomenduojama pasitikrinti skydliaukę. Nėštumo metu labai svarbu, kad mamos skydliaukės hormonų kiekis būtų normalus – tai daro įtaką vaisiaus vystymuisi. Skydliaukės veikla gali sutrikti ir po nėštumo – juk nėštumas – stresas organizmui.

Jei žmogus serga depresija, turi pcihikos sutrikimų, taip pat rekomenduojama išsitirti skydliaukę. Dažnai pasitaiko, kad šie du sutrikimai – skydliaukės bėdos bei depresija – žmogų užklumpa drauge. Bet kokiu atveju, jei žmogus laikosi režimo – poilsio ir darbo – yra mažesnė tikimybė išprovokuoti negalavimus“, - tikina N. Jakubonienė.

Todėl veikiausiai nenuostabu, kad dėl įtempto gyvenimo ritmo dažna pacientė yra studentė, negalinti susikauti, sutelkti dėmesio.

„Ir labai gerai, kad ateina, mat dabar ir šeimos gydytojai turi galimybę ištirti skydliaukės hormonus, be to, nemokamai. Dar daugiau, jie patys gali atrinkti pacientes, kurias dera siųsti patikrai pas endokrinologą, o kurios – tik kenčia nuo padidėjusio nerimo. Atsiminkite, skydliaukės sutrikimai – gyvenimą paveikia daug labiau, nei pats gydymas. Žmogus, pradėjęs tinkamą gydymą, iškart pastebi, kaip pasikeičia jo gyvenimo kokybė“, - reziumavo specialistė.