Tačiau, pasirodo, tai – toli gražu ne viskas, ką galima žinoti apie kraujo grupes. Vermonto universiteto mokslininkai atrado dvi naujas raudonųjų kūnelių sudėtyje esančių baltymų rūšis - ABCB6 ir ABCG2. Tyrėjų atradimas leidžia manyti, jog egzistuoja mažiausiai dvi iki šiol nežinotos kraujo grupės.
Atradimas svarbus tuo, jog, remiantis juo, ateityje bus galima gerokai sumažinti netinkamo kraujo perpylimo riziką, kuri yra gyvybės ar mirties klausimas ir kuri iškyla dešimtims tūkstančių žmonių.
Tačiau labiausiai pribloškiantis šio atradimo aspektas yra tas, jog dėl dviejų naujųjų kraujo grupių (atradėjai jas pavadino „Junior“ ir „Langereis“) bendras kraujo grupių skaičius išauga… iki 32! Kitaip tariant, aiškėja, jog egzistuoja ne tik I, II, III ir IV kraujo grupės, bet ir kiek retesnės dar 28-ios grupės.
Jos identifikuojamos pagal tam tikros antigenų grupės buvimą kraujyje (antigenai yra organizmo substancija, nurodanti imuninei sistemai gaminti antikūnius). Beje, kraujo grupės pavadinamos asmens, kurio kraujo mėginiuose buvo aptiktos, vardu.
Naujos kraujo grupės atradimas yra gana retas atvejis. Paskutinįkart nauja kraujo grupė buvo atrasta daugiau kaip prieš dešimtmetį. Tad naujiena, jog išsyk buvo atrastos net dvi kraujo grupės, yra dar neįprastesnė.
Atrastosios „Junior“ ir „Langereis“ kraujo grupės dominuoja Rytų Azijoje, ypač Japonijoje.
„Tikėtina, jog daugiau kaip 50 tūkst. japonų organizmuose gali tekėti „Junior“ neigiamo rezus faktoriaus grupės kraujas, – tvirtina Vermonto universiteto biologijos profesorius Brajanas Balifas (Bryan Ballif). – Tai reiškia, jog šie žmonės ateityje gali patirti kraujo perpylimo ar motinos-vaisiaus nesuderinamumo (angl. – „mother-fetus incompatibility) problemų.“
B. Balifo tvirtinimu, iki šiol mokslininkai žinojo 30 už kraujo grupę atsakingų baltymų. Dabar šis skaičius išaugo iki 32. Beje, abu atrasti baltymai yra susiję su pasipriešinimu antivėžiniams medikamentams.
Atradimas pristatomas ir žurnalo „Nature Genetics“ šių metų vasario mėnesio numerio publikacijoje.