Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 3 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 86 asmenys, iš kurių 4 gydėsi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užregistruota, nuo COVID-19 ligos – 10 mirties atvejų. Visi asmenys – vyresni nei 77 metų amžiaus.
Į klausimus, kada ir nuo ko vertėtų pasiskiepyti, padėjo atsakyti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Kada ir kur skiepytis nuo gripo
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Kiekvienais metais kuriama nauja sezoninio gripo vakcina, atsižvelgiant į cirkuliuojančius gripo virusų tipus.
Skiepytis nuo sezoninio gripo rekomenduojama rugsėjo – spalio mėn., tačiau skiepytis galima viso gripo sezono metu, net ir paskelbus epidemiją, jei žmogus yra sveikas ir nespėjo pasiskiepyti ar persirgti. Pakankamos apsaugos susidarymui reikalingas maždaug 2 savaičių laikotarpis.
Sezoninio gripo rizikos grupės, kurios nemokamai skiepijamos valstybės lėšomis nuo gripo: nėščiosios (bet kuriame nėštumo trimestre); sergantys lėtinėmis ligomis nepriklausomai nuo jų amžiaus (taip pat ir vaikai); gyvenantys socialinės slaugos ir globos įstaigose; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai; žmonės nuo 65 m. amžiaus ir vyresni, 2–7 m. amžiaus vaikai.
Jei rizikos grupėms priklausantys gyventojai nori skiepytis nuo gripo tą gali padaryti savo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašę. Mokama vakcina galima skiepytis viešose ir privačiose klinikose, taip pat ir vaistinėse.
Kam reikėtų pasiskiepyti vakcina nuo pneumokokinės infekcijos
Pneumokokas yra bakterija, kuri ypač pavojinga kai kuriomis lėtinėmis ligomis sergantiems ir garbaus amžiaus žmonėms. Ši infekcija neretai jiems komplikuojasi sudėtingu plaučių uždegimu, meningitu ir net mirtimi.
Pneumokokine vakcina pasiskiepyti itin rekomenduojama visiems asmenims nuo 75 metų. Taip pat, bet kurio amžiaus gyventojams, sergantiems lėtinėmis ligomis pagal ligų kodus, kuriuos rasite čia.
Kam šį sezoną rekomenduojama skiepytis nuo COVID-19?
Pasak NVSC, nuo COVID-19 ligos rekomenduojama skiepytis visiems gyventojams, o ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims (tos pačios rizikos grupės, kaip ir gripo).
Daugiau informacijos galima rasti čia.
Visgi anksčiau Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė yra sakiusi, kad dabar nėra rekomendacijos naująja vakcina nuo COVID-19 skiepytis visai visuomenei, kaip buvo tada, kol imunitetas nebuvo išvis susidūręs su virusu.
„Dabar rekomenduojama skiepytis žmonėms, kuriems yra didžiausia sunkios ligos rizika. Mes turime stacionare pacientų, kuriems reikia deguonies, kurie serga sunkiomis COVID sukeltomis pneumonijomis. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės, onkologinėmis ligomis sergantys žmonės, kurie turi išsiplėtusį vėžinį procesą, gauna chemoterapiją ir kurių labai nusilpęs imunitetas, taip pat tie, kurie serga sunkiomis cukrinio diabeto, bronchinės astmos ar kraujagyslių ligų formomis. Tie pacientai serga sunkiausiai ir jiems pagalbos reikia labiausiai“, – pastebėjo prof. L. Jančorienė.
Apie kokių skiepų atnaujinimą vertėtų pagalvoti suaugusiems?
Paklausus, apie kokių kitų skiepų atnaujinimą reikėtų pasvarstyti suaugusiems, NVSC paminėjo vakciną nuo stabligės, tymų, erkinio encefalito, pasiutligės.
Stablige dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys, nes vaikai pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo šios ligos skiepijami vakcina, kuri apsaugo nuo stabligės, kokliušo ir difterijos. Kad būtų išlaikyta patikima ilgalaikė apsauga nuo šios infekcijos, suaugusiems skiepus rekomenduojama kartoti kas 5–10 metų (atsižvelgiant į skiepų aprašą).
Lietuvoje 26 metų ir vyresni asmenys, kas dešimtmetį, skiepijami nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Persirgus stablige ir pasveikus apsauginis imunitetas nesusiformuoja, todėl skiepai yra vienintelė apsisaugojimo priemonė.
Nėščiųjų skiepijimas nuo kokliušo apsaugo naujagimius. Besilaukiančių moterų sergamumas kokliušu nesiskiria nuo šios ligos paplitimo tarp kitų moterų. Kokliušas pavojingiausias naujagimiams ir kūdikiams, ypač iki 6 mėn. amžiaus, nes šio amžiaus kūdikiai serga sunkiai ir galimos sudėtingos komplikacijos. Pasiskiepyti šia valstybės kompensuojama vakcina raginamos visos nėščiosios.
Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių. Valstybės lėšomis skiepijami sąlytį su tymų atveju turėję asmenys, ne vėliau kaip per 72 val. po turėto kontakto. Taip pat kiekvienas darbdavys, įvertinęs riziką savo darbuotojams užsikrėsti ir susirgti tymais (medikų bendruomenė, ugdymo įstaigų darbuotojai) gali paskiepyti darbuotojus nuo tymų savo lėšomis.
Nuo šių metų rugsėjo 1 d. visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito gali pasiskiepyti nemokamai. Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Lietuvoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50–55 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje.
Pasiutligė yra paplitusi daugiau nei 150 šalių ir teritorijų – daugiausia Azijoje ir Afrikoje. Tad keliaujant į šiuos endeminius žemynus, išlieka didelė rizika užsikrėsti šia liga. Pažymėtina, kad įkandus, įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą.
Kaip elgtis po skiepo, anksčiau yra rašęs šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Jo tekstą rasite čia.