Jau savaitę vyksta tolesnis kartu su Sveikatos apsaugos ministerija dar rudenį pradėtas projektas „Rinkis vaistus atskaingai”. Gera, kad visuomenė ima išgirsti iš ko susideda kiekvieno kompensuojamojo vaisto kaina.
Mes esame už tai, kad vaistai būtų prieinami ir kainuotų kaip galima mažiau. Vaistinė yra ta vieta, kuri pirmiausia susiduria su žmonėmis. Vaistininkų bendruomenė jaučia, jei, pavyzdžiui, valstybė perskaičiuoja kainas ir padidina priemokas žmonėms. Dauguma žmonių tokiu atveju mano, kad vaistas tiesiog pabrango, ir kaltininkas yra vaistinė. Todėl mes ir kalbame, kad labai svarbu yra du dalykai: kad žmonės žinotų iš ko susideda vaisto kaina, kad žinotų, jog 80 proc. kainos sudaro gamintojo kaina, 6 proc. didmenininko kaina, 9 procentai vaistinės kaina ir 5 proc. PVM mokestis. ir kad valstybė kompensuoja tik 79 proc. šios sumos.
Dažnai žmonės nežino, kad kainos yra reguliuojamos, yra nustatyta, kokį maksimalų antkainį gali taikyti didmeninė ir mažmeninė prekyba, kokia yra maksimali vaisto kaina.
Valstybės rankose yra derybos su gamintojais. Valstybė turėtų nusiderėti, kad tiek generiniai vaistai, tiek inovatyvūs vaistai būtų kuo pigesni.
Vaistinė yra kaip biblioteka. Mes privalome turėti visus vaistus, kad atėjęs žmogus, pasitaręs su gydytoju ar vaistininku, galėtų išsirinkti bet kokį jam reikalingą gydantį vaistą. Todėl vaistinės neturi jokios galimybės daryti įtakos kainai, kurios yra derinamos tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų.
Vaistai yra labai skirtingi – ir receptiniai, ir nereceptiniai, ir kompensuojami. Iš tiesų, kas dabar vyksta – vaistų gamintojai dalinasi rinką. Mes suprantame, kad vaistų reikia visiems – lygiai taip pat tų generinių, senų, patikrintų, lygiai taip pat ir inovatyvių, visada nepatikrinamai brangių, nekonkuruojamai įtraukiamų į kompensuojamųjų sąrašą.
60 procentų viso biudžeto paskiriama 8 procentams žmonių. Visi likę žmonės naudojasi mažesne biudžeto dalimi, todėl mes turime galvoti, kad visiems būtų gerai. Visi turi turėti galimybę – tam pačiam pensininkui, atėjusiam į vaistinę, kelių eurų priemoka gali būti klausimas, ar jis tą vaistą įsigyja, ar ne. Jam nesvarbu, kiek tas vaistas kainuoja.
Pritariame, kad turi būti keičiamas ir kainynas, ir patekimas į jį. 50 proc. barjeras yra tikrai netinkamas. Manome, kad Lietuva turėtų derėtis, kad vaistai patektų su mažesne kaina tiek į kainyną, tiek į pačią rinką. Taip pat turime suprasti, kad turimas biudžetas yra ne guminis – traukyti nuo vienų pacientų prie kitų irgi negalima. Gal reikėtų kalbėti apie biudžeto didinimą, kad visiems užtektų.
Mūsų akcija „Rinkdamiesi žinokite pigiausią“, kurioje kartu dalyvauja ir Sveikatos apsaugos ministerija, ir pacientų asociacija, šviečia žmones, skatina pasižiūrėti į monitorių, kuris yra vaistinėse. Atkreipiam dėmesį, kad ekrane viršutinis vaistas yra su mažiausia priemoka arba pats pigiausias.
Kalbant apie generinius vaistus, Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi daugybę priemonių, kaip kainas sumažinti. Mūsų, vaistininkų, bendruomenė yra ta, kuri realiai susiduria su žmonėmis ir mato, kad daugeliui jų vaistai yra per brangūs, o priemokos per didelės. Kitas dalykas yra inovatyvūs vaistai – ponia Rūta Pumputienė (advokatė, Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos reikalų komiteto farmacijos klausimams svarstyti „Local American Working Group" (LAWG) vadovė, - red.) sako, kad šioje vietoje nusiderama, tačiau Europos parlamentas kelia kitą klausimą – jei yra vienas gamintojas, su juo susitarti labai sunku.
Vaistų gamintojai turėtų pasakyti, kiek jiems kainuoja tą vaistą sukurti, kad būtų galima nustatyti, ar ta kaina yra pagrįsta. Mes esame už tai, kad visi vaistai būtų kuo pigesni, tačiau visos šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos siūlomos priemonės yra tik generinių vaistų kainų mažinimui, jos turėtų būti kuriamos ir inovatyviems vaistams.
Tai yra asmeninis komentaras, už kurio turinį DELFI neatsako. Turite savo poziciją? Norite pranešti naujieną? Rašykite adresu sveikata@delfi.lt.