Gali būti, kad jau pasiekė endeminę fazę
Daug kas pranašauja, kad su omikron atmaina gali užsibaigti COVID-19 pandemija ir pereiti į endeminę fazę. G. Dudas mano, kad tai išties tikėtina, o galbūt jau ir nutiko. Esą, nepaisant didelio užsikrėtimų skaičiaus, situacija ligoninėse yra palyginti gera – pacientų dabar nėra tiek, kad reanimacijos skyriai būtų perkrauti.
„Savaime suprantama, kad omikron nėra paskutinė SARS-CoV-2 atmaina, kaip paties viruso, kaip biologinės būtybės. Tačiau, kalbant apie koronaviruso pandemiją, labai tikėtina, kad tai bus paskutinė atmaina, kuri reikalautų kažkokio atsako iš kiekvienos su ja susiduriančios valstybės“, – paaiškino daktaras G. Dudas.
Ir, nors ateityje kitame šeimininke ilgai užsibuvusi kita SARS-CoV-2 linija gali įgyti kažkokių bruožų, kurie keltų tam tikrų problemų, pašnekovas mano, kad jos nebebus tokios didelės. Juk vienaip ar kitaip – pasiskiepijus ar natūraliai persirgus – visuomenė imunizavosi, taigi dėl didelio susirgusiųjų skaičiaus ligoninės nebeperkraunamos.
Vis tik mokslininkas įspėjo omikron atmainos nenuvertinti, kaip „tiesiog slogos“.
„Labai dažnai girdisi tas pasakymas, neva omikron tėra sloga, bet tai yra visiška nesąmonė. Tai yra tas pats koronavirusas.
Taip, paėmus statistinį žmogų, jo ligos eiga bus šiek tiek lengvesnė, palyginti tarkime su delta. Bet Lietuvoje didžiausią mirtingumą sukėlė iki šiol niekuo nepasižymėjusios SARS-CoV-2 atmainos, kurios cirkuliavo 2020 metų gale. Taigi kažką vadinti sloga yra tiesiog neapgalvotas absoliutinimas dalykų apie kuriuos žmonės neišmano“, – teigė G. Dudas.
Mutacijų ir koinfekcijų gąsdintis nereikia
Biologijos mokslų daktaras pasakojo, kad, nors koronavirusas mutuos ir toliau, išsigąsti nereikėtų.
„Bet koks virusas, kuris bet kur cirkuliuoja, patiria kažkokių mutacijų. Tai yra tiesiog neišvengiamas procesas. Jeigu sektume tokių virusų, kaip SARS-CoV-2, vieną infekcijų grandinę, joje po maždaug dviejų savaičių pamatytume naują mutaciją.
Pats žodis „mutacija“ nieko baisaus nereiškia. Tiesiog tai yra techninis terminas. Tik tam tikros mutacijos gali turėti kažkokį poveikį, bet didžioji jų dalis neturi jokio efekto“, – nuramino G. Dudas.
Mokslininkas pasakojo, kad virusui, susidūrus su tuo, kas vadinama kolektyviniu imunitetu, kuomet didžiosios dalies žmonių imuninė sistema išmoksta atpažinti tam tikras jo atmainas, atsiranda spaudimas keistis antigeniškai taip, kad jis ir toliau galėtų plisti toje populiacijoje.
Kartu jis priminė, kad omikron visiškai neišstūmė delta atmainos.
„Delta atvejų yra mažai, bet ji vis dar cirkuliuoja ir yra tikimybė, kad, pvz., kito sezono metu, jeigu niekas nesikeis, galbūt vėl susidursime su delta ir omikron“, – neatmetė galimybės G. Dudas.
Anot pašnekovo, visai tikėtina ir tai, kad vieno ir to paties žmogaus organizme susidurtų abi atmainos ar net skirtingi virusai.
„Mes žinome apie nemažai SARS-CoV-2 koinfekcijų, kuomet viename žmoguje atsidūrė dvi atskiros linijos. Tai esame matę ir Lietuvoje. Šiaip virusų koinfekcijos yra palyginti dažnas reiškinys, ypatingai, jeigu yra kelių ligų pikas.
Prieš keletą savaičių išvis teko matyti straipsnį, kad vaikas buvo užsikrėtęs net 5 virusais. Tai buvo atpažįstama.
Dažniausiai koinfekcijai atsirasti reikia itin plataus cirkuliavimo dviejų ir daugiau virusų ir, kad jie į asmenį papultų daugmaž vienu metu. Pačiam užsikrėtusiam žmogui ar sveikatos sistemai tai visiškai nieko nereiškia.
Koinfekcijos yra mokslinis interesas. Koinfekcijos paveiktas žmogus tiesiog prastai jausis dėl imuninės sistemos atsako, kuris turi ribas“, – paaiškino G. Dudas.
Testavimas dabar – tarsi pašto ženklų rinkimas
Šią savaitę, nepaisant didelio sergamumo, Vyriausybė spręs, ar atsisakyti galimybių paso, kaip infekcijos valdymo priemonės. Paklaustas, ką apie tai mano, G. Dudas neslėpė iš pradžių galvojęs, kad tokiam žingsniui žengti dar per anksti.
„Bet praeitame Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos susitikime teko matyti duomenų, kuriais iš dalies buvo grįstas sprendimas. Daugiausia jis buvo paremtas 50+ amžiaus grupės neskiepytų žmonių sergamumu.
Pagal dabar turimus duomenis, mažai tikėtina, kad kils ligoninių reanimacinių lovų užimtumas iki kritinio lygio. Viliuosi, kad tai pilnai pasitvirtins“, – kalbėjo mokslininkas, kurio manymu, nebeverta laikyti visos visuomenės įkaitais, laukiant, kol pasiskiepys tie, kurie iki šiol to nepadarė. Juolab esą omikron nėra blogiausias iš iki šiol Lietuvoje cirkuliavusių koronaviruso variantų ir jo dėka net nepasiskiepiję žmonės imunizuosis.
G. Dudas mano, kad galbūt pribrendo laikas atsakyti ir testavimo.
„Jeigu žmonės patys, pajutę simptomus, neina testuotis, tuomet iš testavimo nebėra jokios prasmės.
Testavimas svarbus, siekiant rasti atvejus ir izoliuoti kontaktus, kol jiems pasireikš infekcinis epizodas.
Kiek tenka matyti, testavimo apimtys yra nepakankamos tam, kad tai duotų kažkokį reikšmingą efektą. Testavimas jau tampa tiesiog tarsi pašto ženklų rinkimu, kuomet šiaip sužinome, kiek atvejų pas mus yra.
Pas mus ir taip tas teigiamumo procentas visą laiką buvo absurdiškas, o dabar dar absurdiškesnis. Tai rodo ne tik, kad testavimo apimtys yra nepakankamos, bet ir tai, kad turbūt itin didelę atvejų dalį iš viso pražiopsome“, – komentavo mokslininkas.
Pašnekovas mano, kad šiuo metu, kaip kontrolės priemonė būtų tikslingi antigenų testai. Jis paragino žmones dar bent mėnesį pabūti sąmoningais ir, pajutus simptomus ar testais užčiuopus virusą, likti namuose, neplatinant ligos. Esą tai bent šiek tiek padėtų pristabdyti šią bangą.