Little Hamptone, Vakarų Sasekse gyvenanti 23 metų Stacey Williams pasakojo, kad paauglystėje iš jos tyčiodavosi dėl svorio. Tuomet ji atrado būdą greitai atsikratyti kilogramų: mergina tiesiog pradėjo leistis mažiau insulino. Pirmojo tipo diabetas jai buvo diagnozuotas tuomet, kai jai buvo šešeri. Insulino dozę sumažinusi mergina per savaitę netekdavo iki dviejų kilogramų ir galiausiai jos svoris sumažėjo nuo 76 iki 57 kg, ėmė nešioti mažesnio dydžio drabužius.
Per kitus šešerius metus ji tapo priklausoma nuo šio būdo ir leisdavosi mažiau insulino negu jai reikia. Medikai tokį sutrikimą jau pavadino diabetine bulimija, arba „diabulimija“. S. Williams rega nusilpo, mergina ėmė plikti ir taip nusilpo, kad vargiai galėjo užlipti laiptais. Ji tikisi, kad jos istorija padės kitoms merginoms, kad jos nepadarytų tokios pačios klaidos.
„Pirmojo tipo diabetas man buvo diagnozuotas, kai man buvo tik šešeri ir nuo tada reikėjo reguliariai leistis insulino, kad palaikyčiau cukraus lygį kraujyje. Tokia padėtis tikrai turi įtakos tam, kiek gali sportuoti ir ką gali valgyti. Ji labai riboja tave ir paveikia visą tavo gyvenimą. Mokykloje iš manęs tyčiodavosi ir pravardžiavo. Man buvo tikra depresija, – pasakojo mergina. – Sulaukusi septyniolikos buvau tokia prislėgta, kad nustojau leistis insuliną. Ir greitai suvokiau, kad mano svoris mažėja. Pasidomėjau ir sužinojau, kad diabetikai labai dažnai tai daro norėdami sulieknėti. Nors taip pat perskaičiau, kad dėl to gali rimtai susirgti, man nerūpėjo ateitis. Tiesiog norėjau sulieknėti, kad būčiau laiminga. Net mąsčiau, kad geriau gulėti ligoninėti, kad tik iš manęs nesityčiotų mokykloje.“
Pirmojo tipo diabetu sergantys žmonės turi leistis insulino, kurio jų kasa negamina. Dėl to žmonės gali priaugti svorio, ypač tie, kam diabetas buvo diagnozuotas neseniai, nes jie ėmė netekti daug svorio.
„Kiekvieną savaitę netekdavau maždaug dviejų kilogramų radikaliai nekeisdama savo mitybos ir nė kiek daugiau nesportuodama, – sakė ji. – Mano svoris sumažėjo nuo 76 iki 57 kg, o drabužių dydis sumažėjo iki dešimto. Mano pasitikėjimas savimi buvo didžiausias per visą mano gyvenimą. Žinoma, už tą trumpalaikį sprendimą aš vėliau sumokėjau.“
Ir Stacey tokia ne vienintelė. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai diabetikų yra nepatenkinti savo išvaizda ir vis daugiau jų mažina insulino dozę, kad sulieknėtų.
Tokiems žmonės gresia rimtos pasekmės – nuo inkstų nepakankamumo iki aklumo ir net mirties.
Toks didžiausios Europoje diabetikų bendruomenės „Diabetes.co.uk“ užsakymu atliktas tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei 87 proc. apklaustų sergančiųjų teigė pajutę tam tikrų su diabetu susijusių valgymo sutrikimo simptomų. 97 proc. respondentų mano, kad reikėtų imtis papildomų veiksmų didinant visuomenės sąmoningumą dėl šios būklės.
„Dar nediagnozuoto pirmojo tipo diabeto vienas iš simptomų yra svorio netekimas. Tačiau ligą diagnozavus žmogus ima leistis insuliną ir priauga svorio. Ir su tuo gali būti sunku susitaikyti“, – „Diabetes UK“ patarėja Cathy Moulton.
Specialistai sako, kad ši problema tapo tokia dažna, kad labdaros organizacija „Diabetics with Eating Disorders“ (Valgymo sutrikimų turintys diabetikai) siekia, kad diabetinė bulimija būtų oficialiai pripažinta sutrikimu, kaip anoreksija ar bulimija.
Ši labdaros organizacija teigia, kad maždaug trečdalis 15-30 metų amžiaus moterų, sergančių pirmojo tipo diabetu, reguliariai praleidžia insulino injekcijas. Tarp 15-18 metų amžiaus merginų šis skaičius siekia net 85 proc.
33 metų Jacqueline Allen sakė įkūrusi labdaros organizaciją „Diabetics with Eating Disorders“ prieš šešerius metus, nes jai atsibodo stebėti, kaip miršta jos draugės iš internetinės diabetikų bendruomenės.
„Neturime tikrų statistinių duomenų apie mirusius nuo diabulimijos. Tačiau kaip perkopusi 30 metų ribą galiu pasakyti, kad esu retenybė, nes daugelis jau yra mirę. O tie, kurie išgyveno, gyvena su labai rimtomis komplikacijomis. Labai dažnai jauniems diabetikams sakoma, kad „diabulimija tiesiog yra toks etapas“ arba kad „tai internete išgalvotas dalykas“, –sakė ji. – Esu mačiusi jaunų žmonių su sauskelnėmis, nes jų žarnynas nebefunkcionuoja. Jiems implantuojami skrandžio stimuliatoriai, nes skrandžio nervai yra labai pažeisti. Jie anka, netenka galūnių, negali turėti vaikų arba jiems reikia inkstų persodinimo. Taip pat esu mačiusi jauną merginą, kuri norėjo atsisakyti kasos persodinimo, nes bijojo, kad negalės kontroliuoti savo svorio. Kaip galima tai žinant sakyti, kad tai nėra tikra liga?“
Jeigu diabetikai tiksliai nesilaiko insulino injekcijų režimo, jiems gali išsivystyti diabetinė retinopatija – cukrinio diabeto komplikacija, kurios metu pažeidžiamos tinklainės kraujagyslės. Dėl to žmogus gali apakti. Būtent ji yra pagrindinė jaunų žmonių apakimo priežastis Jungtinėje Karalystėje.
Prieš maždaug dvejus metus Stacey pastebėjo, kad pablogėjo jos regėjimas. Ji nuėjo išsitirti ir jai buvo pasakyta, kad iki apakimo jai liko pusmetis. Tačiau ji vis tiek nenustojo savo pavojingo įpročio leistis mažiau insulino nei reikia.
„Man prireikė skubios lazerinės operacijos. Ėmiau nešioti akinius. Man pasakė, kad rega niekada nepagerės, – pasakojo mergina. – Baisiausia, kad aš suvokiau, kodėl taip įvyko, tačiau vis tiek leidausi mažiau insulino. Nenorėjau priaugti svorio, labai bijojau vėl sustorėti. Tai tapo mano priklausomybe, apsėdimu. Jaučiau, kad galiu kontroliuoti savo svorį, nors tai mane žudė.“
Dėl praleistų insulino injekcijų jai taip pat ėmė kuokštais slinkti plaukai. Dėl to pastaruosius trejus metus ji kiekvieną savaitę išleidžia po 120 svarų sterlingų dirbtinėms sruogoms. Stacey raumenys taip pat labai nusilpo ir ji vargiai gali lipti laiptais.
Tik praėjusių metų rugsėjį ji pagaliau apie savo bėdą papasakojo gydytojui. „Man buvo gėda, tačiau žinojau, kad man reikia pagalbos, nes pati sau kasiau duobę“, – sakė mergina, kuri ėmė lankytis pas psichoterapeutą.
„Spalį, pirmą kartą per šešerius metus, vėl ėmiau leistis reikalingą dozę insulino ir jau pajutau skirtumą. Mano regėjimas pagerėjo. Galiu užlipti laiptais ir apskritai jaučiuosi daug energingesnė. Priaugau porą kilogramų, bet nesvarbu. Žinau, kad sustiprėjusi galėsiu sportuoti ir atsikratysiu tų kilogramų sveikai, – sakė Stacey. – Atskleidusi savo paslaptį artimiesiems sulaukiau labai daug palaikymo. Dabar noriu perspėti jaunus diabetikus apie diabulimijos grėsmę.“
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!