Atsparumas antibiotikams kelia rimtą grėsmę žmonių sveikatai visame pasaulyje. Kaip skelbia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai, atsparumas antibiotikams yra susijęs net su 25 tūkst. mirčių Europos Sąjungoje ir 23 tūkst. mirčių Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais. Kiekvienais metais net 2 mln. amerikiečių išsivysto vaistams atspari infekcija.
Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad iki 2050 metų kiekvienais metais dėl atsparumo antibiotikams mirs 10 mln. žmonių, ir toks atsparumas aplenks vėžį, tapdamas pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje.
Ekspertai sako, kad prie tokios krizės privedė piktnaudžiavimas antibiotikais ir dažnas jų bereikalingas skyrimas, taip pat prasta sanitarija ir higiena ligoninėse, o taip pat nepakankami laboratoriniai tyrimai.
Deja, žmonių atsparumą antibiotikams gali skatinti ir jų naudojimas žemės ūkyje ir auginant gyvūnus. Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje didina riziką, kad vaistams atsparios bakterijos bus perduotos žmonėms arba per tiesioginę infekciją, arba perduodant „atsparumo genus iš žemės ūkio žmonių patogenams“, perspėja mokslininkai.
Tad kaip šiuo metu antibiotikai yra naudojami žemės ūkyje ir kokių pasekmių tai gali turėti žmonių sveikatai? Londone vykusios konferencijos (London Microbiome Meeting) metu Londono „King's“ koledžo doktorantė Nicola Evans pasidalijo tam tikromis įžvalgomis.
Savo pristatymo metu ji rėmėsi savo darbu, kurį atliko dirbdama Jungtinės Karalystės parlamente. Šiame straipsnyje pateikiame pagrindinius jos pristatymo punktus.
Antibiotikų naudojimas gyvūnų auginimo srityje – pasaulinė praktika
Jungtinės Valstijos ir Kinija pasauliniu mastu yra didžiausios antibiotikų naudotojos maisto gamybos srityje. Remiantis JAV maisto ir vaistų administracijos duomenimis, 80 proc. visų antibiotikų panaudojimo atvejų tenka šios šalies žemės ūkio sektoriui, o kiaulės ir paukščiai antibiotikų gauna nuo penkių iki dešimties kartų daugiau nei karvės ar avys.
Kodėl auginant būtent šiuos gyvūnus naudojama tiek daug antibiotikų? Vienas iš atsakymų yra didžiulė paklausa mėsos pramonėje, daranti didelę įtaką gyvūnų sveikatai.
Gyvūnų auginimas mėsai yra itin įtemptas procesas. Pavyzdžiui, paršavedėms neduodama pakankami laiko atsigauti tarp vadų, o tai kenkia jų imuninei sistemai. Visos kiaulės ir vištos auginamos ribotose ir perpildytose patalpose, o tai didina stresą ir ligų perdavimo riziką.
Be to, kartais antibiotikų duodama tam, kad gyvūnas greičiau augtų. Kalbant apie žmones, moksliniai tyrimai rodo, kad antibiotikai didina svorio augimo ir nutukimo riziką, nes sunaikina mūsų žarnyne esančias gerąsias bakterijas, reguliuojančias svorį.
Auginant gyvūnus, šis poveikis yra laikomas teigiamu, ir kelios šalys vis dar naudoja antibiotikus gyvūnų augimui skatinti. Dar prieš metus taip darė ir JAV ūkininkai, tačiau dabar ši praktika yra uždrausta. Ją uždraudė ir Kinija bei Europos Sąjunga, tačiau nemažai šalių šios praktikos neatsisako, pažymėjo N. Evans.
Galiausiai prie atsparumo antibiotikams problemos prisideda ir profilaktinis antibiotikų naudojimas. Nemažai ūkininkų duoda antibiotikų vos tik išsiritusiems viščiukams, nesukdami galvos, ar jie serga ar ne.
Antibiotikai ir gyvūnų mikrobiomas –visų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma
Gyvūnų atjunkimas daro įtaką gyvūnų mikrobiomui (visų organizme gyvenančių mikroorganizmų visumai) ir sukelia netikrą antibiotikų poreikį. Kaip paaiškino N. Evans, paršeliai yra paimami per anksti, ir jų imuninė sistema bei žarnyno mikroflora nespėja pakankamai sustiprėti.
Pavyzdžiui, paršeliai natūraliai atjunktų būdami maždaug 3–4 mėnesių, tačiau Jungtinėse Valstijose jie yra atjunkomi vos 17–28 dienų.
Anot N. Evans, natūraliai su motinos pienu negavus antikūnių, paršelių imuninė sistema per silpna. Taip pat nustatyta, kad staigus atjunkimas veršeliams ir ėriukams didina žarnyno ligų riziką. O tokios ligos verčia naudoti antibiotikus, kartais profilaktiškai. Pavyzdžiui, ankstyvas paršelių, veršelių ir ėriukų atjunkimas gali sukelti viduriavimą ir susijusias infekcijas, todėl ūkininkai dažnai jiems duoda antibiotikų prevenciškai.
Taip pat, pasak N. Evans, kiaulės mikrobiomas „formuojasi jau po gimimo ir keičiasi žindymo metu) bei atjunkimo laikotarpiu. Šiuo metu žarnyno mikroflora diversifikuojasi.
Moksliniai tyrimai rodo, kad staigus atjunkimas, kuomet drastiškai pakeičiama mityba ir aplinka, gali sustabdyti tokią mikrofloros diversifikaciją ir sukelti gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansą gyvūno žarnyne.
Be to, genominiai tyrimai, kuriais rėmėsi N. Evans, rodo, kad antibiotikų gavusių kiaulių plonajame žarnyne smarkiai išaugo žarnyno lazdelių (Escherichia coli) kiekis. Ši bakterija yra atsakinga už pusės visų paršelių žūtį pasaulyje.
Gyvūno aplinka taip pat vaidina labai svarbų vaidmenį sveikai mikrobiomui. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad kiaulės mikrobiomui įtakos gali turėti toks paprastas dalykas kaip šiaudai. Kiaulės aplinkoje esantys šiaudai keičia bakterijų santykį žarnyne, jie taip pat yra siejami su mažesne kiaulių reprodukcinio ir kvėpavimo sindromo rizika.
N. Evans pažymėjo, kad paukštininkystės srityje antibiotikai daro dar didesnį poveikį, nes čia jie yra naudojami gerokai plačiau nei kiaulininkystėje.
Pagrindinė to priežastis yra ta, kad paukščių atveju žarnyno kolonizacija vyksta dar besiformuojant kiaušiniui. Mikroorganizmai iš vištos kiaušiniui perduodami net tik šiuo periodu, bet ir perėjimo metu per kiaušinio poras. Kai viščiukas išsirita, jų mikrobiomas ir toliau vystosi dėl kontakto su išmatomis.
Šiais laikais kiaušiniai iš vištų atimami ir nuvalomi, pašalinamos naudingos bakterijos. Be to, kai viščiukai išsirita, jie neturi galimybės išeiti į lauką ir kontaktuoti su išmatomis, kurios yra kitas gerųjų bakterijų šaltinis. Taip pat viščiukai nekontaktuoja su suaugusiomis vištomis.
Galiausiai ankštoje patalpose auginami viščiukai dažnai nukenčia dėl karščio sukelto streso. Tokia aplinka taip pat yra palanki plisti žarninių lazdelių ir salmonelių sukeltoms infekcijoms. Tai yra dar vienas pavyzdys, kaip aplinka veikia paukščių mikrobiomą.
Poveikis žmonių sveikatai
Tad ką toks antibiotikų naudojimas reiškia žmonių sveikatai?
„Svarbiausias dalykas, kuri reikia pabrėžti, yra tas, kad kaskart, kai panaudojamas antibiotikas, ar tai būtų gyvūnas, ar žmogus, auga rizika, kad kažkokia bakterija taps atspari. Turime apsaugoti antibiotikus, kad juos būtų galima naudoti tiek gyvūnams, tiek žmonėms; svarbu, kad ateityje jais būtų galima gydyti infekcijas“, – sakė N. Evans.
Jos teigimu, egzistuoja keli pagrindiniai būdai, kaip auginant gyvūnus naudojami antibiotikai gali paveikti žmones. Pirmiausia, tiesioginis gyvūno ir žmogaus kontaktas gali sukelti ligą. „Pavyzdžiui, galvijus auginantiems ūkininkams yra rizika nuo jų užsikrėsti meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku, – aiškino N. Evans. – Šis stafilokokas nėra toks pavojingas, kaip tas, kuriuo galima užsikrėsti ligoninėse, nes jis prisitaikė prie gyvūnų ir taip lengvai neperduodamas žmogaus žmogui. Tačiau egzistuoja rizika, kad bakterija mutuos ir prisitaikys prie žmonių.“
Mokslininkė citavo viena danų atliktą tyrimą, kuris parodė, kad 40 proc. komerciškai parduodamos kiaulienos yra meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko. Esamų kiaulininkystės srities tyrimų analizė parodė, kad „skerdimo procesas vaidina esminį vaidmenį meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko plitimui nuo ūkio iki šakutės“.
Antrasis būdas, kaip auginant gyvūnus panaudoti antibiotikai gali paveikti žmones, yra vartojant mėsą, kurioje yra antibiotikų likučių. Tuomet, anot N. Evans, žmogaus organizme „didėja selekcinis spaudimas antibiotikams atsparių bakterijų naudai“.
Tačiau „ši rizika Europos Sąjungoje ir Amerikoje yra laikoma labai maža“, sakė mokslininkė. „Šiuose regionuose egzistuoja vadinamasis abstinencijos laikotarpis, kai gyvūnui kurį laiką prieš skerdimą ar melžimą neduodama antibiotikų, kad anksčiau duoti antibiotikai pasišalintų iš organizmo“, – aiškino N. Evans.
Ir tokia praktika taikoma tiek ekologiniam, tiek ir neekologiniam ūkininkavimui, pažymėjo ji. Po tokio laikotarpio, jos teigimu, „antibiotikų kiekis maiste yra laikomas kelis šimtus kartų mažesniu už tą, kuris galėtų kaip nors paveikti bakterijas“.
Galiausiai mėsoje esančios antibiotikams atsparios bakterijos gali perduoti antimikrobinį atsparumą žmogaus organizme esančioms bakterijoms. Tačiau tokia rizika yra labai maža, nes mėsa yra termiškai apdorojama itin aukštoje temperatūroje. Be to, „dėl abstinencijos laikotarpio“, anot N. Evans, „labai mažai tikėtina, kad mėsoje esantys antibiotikų likučiai galėtų paveikti žmogaus mikrobiomą“.
„Manau, kad bet koks antibiotikų naudojimas kelia grėsmę žmonių sveikatai, – „The Medical News Today“ sakė N. Evans. – Todėl antibiotikų mažinimas žemės ūkyje turėtų būti dalis sprendimo. Antibiotikai yra reikalingi apsaugant gyvūnų sveikatą ir gerovę, tačiau jie turėtų būti naudojami tik tuomet, kai gyvūnas serga, o ne siekiant skatinti jo augimą ar bandant užkirsti kelią susirgimui. Tačiau antibiotikų naudojimas žemės ūkyje taip pat neturėtų užgožti to fakto, kad didžiąja dalimi prie žmonių atsparumo antibiotikams prisideda bereikalingas pačių žmonių antibiotikų naudojimas.“